Planuojate padalinti žemės sklypą, atlikti geodezinius matavimus ar statyti tvorą ant sklypo ribos? Šiame straipsnyje rasite visą reikalingą informaciją apie šiuos procesus Lietuvoje, įskaitant kainas, procedūras ir teisinius aspektus. Sužinokite, kada reikalingas kaimyno sutikimas ir kaip išvengti nesklandumų.
Geodeziniai matavimai: kas tai ir kada jie reikalingi?
Žemės sklypų kadastrinis (geodezinis) matavimas ir planų bei matavimo bylų parengimas - tai tikslus suformuotų žemės sklypų plotų nustatymas, plano ir kitų duomenų, reikalingų įrašyti į kadastro duomenų bazę, parengimas. Geodeziniai matavimai reikalingi parduodant, dovanojant ar išnuomojant privačios žemės sklypus ne žemės ūkio veiklai (kitai paskirčiai), taip pat kitais atvejais, jeigu šių matavimų pageidauja žemės savininkas.
Paslauga aktuali tiek juridiniams tiek fiziniams asmenims, norintiems tiksliai žinoti žemės nuosavybės plotą bei ribas, kad nekliudomai galėtų disponuoti savo nekilnojamuoju turtu.
Dokumentai, reikalingi kadastriniam matavimui atlikti:
- žemės sklypo registro pažymėjimą;
- preliminarų sklypo planą;
- statinių, esančių šiame sklype, registro pažymėjimą (jei tokie yra).
Geodezinius matavimus atlieka valstybinių ir privačių įmonių, turinčių licencijas rengti žemės sklypų planus, specialistai. Miestų ar rajonų žemėtvarkos skyriuose galima teirautis tokių įmonių sąrašo.
Geodezinių matavimų kainos
Geodezinių matavimų įkainius nustato šiuos darbus vykdančios įmonės specialistai. Preliminari kaina - nuo 300-500 Lt/ha (iki 1 ha ploto sklypams ir namų valdoms) iki 150 Lt/ha (stambesniems žemės plotams ar ūkiams). Jeigu kartu vykdomas ir žemės sklypo padalijimas, kaina didinama iki 30 proc.
Tačiau dabartinės geodezinių matavimų kainos už 1ha tikrai nėra 300-500 Lt. Informacija yra teisinga jei sklypai matuojami po detalaus plano parengimo ir jų yra 100. beabejo kana bus 300. Jųsų žiniai girdėjau ir po 270 daro. Kad ir 8 paprasti sklypai po 1 ha šalia viens kito. jokių problemų kas pageidaujat Klaipėdos apskrityje po 500.
Svarbu: Atsargiai sukčiai!!! Visi kurie ieško kas atliks geodezinius darbus būkite atsargūs. Šiuo metu yra labai daug asmenų siūlančių pasidaryti geodezinius darbus už labai mažą kainą, tačiau paėmę avansą dingsta kaip į vandenį. Jie nerašo saskaitų sutarčių, o tai jau pačių klijentų neapdairumas. Nepasitikėkite ir tais kurie siūlosi už labai pirgiai padaryti geodezinius300-150 lt, jie nerašo saskaitų, tokias įmones patikrinusi mokesčių inspekcija pasikvies ir jus dalyvauti teismuose.
Žemės sklypo padalinimas
Žemės sklypų padalijimas - tai žemės sklypų pertvarkymo būdas, kuomet vienas žemės sklypas padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų. Jei dalijamas žemės sklypas priklauso keliems savininkams, tai padalijus žemės sklypą, naujai suformuoti žemės sklypai ir toliau bus valdomi bendros nuosavybės teise.
Reikia atkreipti dėmesį, kad žemės sklypai gali būti atidalijami. Atidalijus žemės sklypą, naujai suformuoti sklypai bus valdomi kiekvieno savininko atskirai ir nebeliks bendros nuosavybės teise valdomų sklypų. Dažniausiai šis poreikis kyla paveldėjimo atveju arba kai planuojama statyba.
Nusprendus padalinti ar atidalinti žemės sklypą visų pirma reiktų išsiaiškinti ar sklypas gali būti dalomas.
Kaip pradėti žemės sklypo padalijimo ar atidalijimo eigą?
Vienas iš žemės sklypo savininkų, arba jo įgaliotas asmuo ar rengėjas, kreipiasi su prašymu į savivaldybės administracijos direktorių dėl galimybės pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą arba detalųjį planą.
Pažymėtina, kad jeigu žemės sklypas priklauso keliems bendrasavininkams, prašymą rengti detalųjį planą arba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą gali pateikti vienas iš savininkų, bet vėliau parengtą projektą turi suderinti visi žemės sklypo bendrasavininkai.
Prašymas yra rašomas pagal žemės sklypo lokaciją priklausančioje savivaldybėje, arba pateikiamas užpildant atitinkamą formą elektroninėje žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS) arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinės sistemos (TPDRIS).
Pateiktame prašyme nurodomas projekto rengimo tikslas - žemės sklypo padalijimas ar atidalijimas. Kartu su prašymu yra pateikiami ir papildomi dokumentai: žemės sklypo planas, žemės sklypo nekilnojamo turto registro išrašas ir kitus aktualius dokumentus.
Gavus leidimą rengti projektą, asmuo kreipiasi į projekto rengėjus dėl tolimesnius veiksmų vykdymo.
Su savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Jums dar reikia kreiptis į matininką, kad kiekvienam pagal projektą naujai suformuotam žemės sklypui būtų atlikti kadastriniai matavimai, kuriuos atlieka kvalifikuotas matininkas.
Žemės sklypo padalijimo ar atidalijimo kaina priklauso nuo keleto pagrindinių aspektų, tokių kaip: koks teritorijų planavimo dokumentas tam bus pasirinktas, koks numatomas planuojamos teritorijos plotas, kiek sklypų dalyvauja padalijime ar atidalijime, bei kiek naujų žemės sklypų pagal projektą bus suformuota ir t.t.
Svarbu: Neretai kyla ne tik klausimų, bet ir įvairių nesutarimų, kai žemės sklypą valdo keli savininkai. Žemės sklypas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai kyla nesutarimų, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka.
Kaimyno sutikimas: kada jis reikalingas?
Kaimyno sutikimas gali būti reikalingas įvairiais atvejais, pavyzdžiui:
- Statant namą ar kitą statinį arčiau nei 3 metrai nuo sklypo ribos.
- Rekonstruojant namą ir priartinant jį prie kaimynų arčiau nei 3 m.
- Statant tvorą ant sklypo ribos.
- Dėl inžinerinių komunikacijų įrengimo prie sklypo ribos.
Tvoros statymas ant sklypo ribos
Jeigu aš pasistatau tvorą ant sklypo ribos (nors ir be raštiško kaimyno sutikimo negalima) ir jo tvora gaunasi prieš mano tvorą, t.y. mano sklype ir aš ją nugriaunu. Kokia bauda gali grėsti :). Kokia procedūra toliau galėtų sekti: kaimynas kreipiasi į tesimą, teismas pripažįsta, kad jis buvo pastatęs tvorą ne savo sklype, bet aš neturėjau teisės jos nugriauti be teismo sprendimo ir liepia atlyginti kaimynui padarytus nuostolius dėl tvoros?
Sodo sklypams pagal įstatymus nereikia, bet tik keletas notarų palaimina tai. Aš asmeniškai siūlyčiau pasidaryti. Nes nežinia gal kaimyno geodezinis padarytas ir lipa ant sklypo kokį pusmetrį o ten kapitalinė tvora.
Tvoros aukštis 1.8m. Gyvename Kauno rajone. Nusipirkome dvibutį namą. Ir dabar norime apsitverti savo teritoriją tvora. Noriu statyti be kaimyno leidimo ir kiek skaitinėjau, tai kai kur siūlo apie metrą į savo sklypo pusę patraukti tvorą ir tada būtų galima statytis tvorą be sutikimo, bet tas metras labai jau daugokai skamba. Koks minimalus atstumas būtų, kad nereiktų kaimyno sutikimo?
Svarbu: Na,be kaimyno sutikimo nežaiskite,įpareigos nugriauti,jei kaimynas pateiktų ieškinį.
Statybos darbai šalia sklypo ribos
STR namų valdos sklype numato minimalų statinio atstumą 3 metrai iki kaimynų sklypo ribos. Pastebėjau, kad nemažai architektų siūlomų namų projektų minimalūs reikalavimai statyti pastatą sklype apibrėžti kaip 3,5m ar 4m. Apart 8.5m aukštingumo +0.5 nuo ko dar tai gali priklausyti minimalus atstumas? Kokios blogiausios pasekmės būtų minimaliai viršijant šį reikalavimą (0.5m) ir kaimynams atsisakius pasirašyti?
Taigi, prieš pradedant bet kokius darbus šalia sklypo ribos, rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistais ir įsitikinti, ar reikalingas kaimyno sutikimas. Jei taip, būtina gauti raštišką sutikimą, kad vėliau nekiltų jokių nesusipratimų ar teisinių ginčų.
Žemės paskirties keitimas
Įsivaizduokite atvejį, kuomet turite žemės sklypą, o gal ruošiatės jį pirkti vaizdingoje vietoje, tačiau ten negalite statyti namo ar sodo namelio, nes tai draudžia žemės paskirtis? Arba atvejis, kai namų valda sklypo teritorijoje leistina, bet joje negalite įrengti komercinės paskirties objektų. Šiuo atveju išeitis yra - žemės sklypo paskirties keitimas. Lietuvoje žemės sklypų paskirtis reglamentuoja įstatymai, todėl norint pakeisti žemės sklypo paskirtį, reikia žinoti tam tikrus nuostatus.
Patikimiausias ir išsamiausias būdas sužinoti žemės paskirtį yra kreipiantis į registrų centrą. Prisijungus prie elektroninės Registrų centro klientų savitarnos sistemos, skiltyje Nekilnojamojo turto kadastras ir registras, kairiajame meniu spustelėjus nuorodą Registro išrašai ir pažymos bei pasirinkus dokumento tipą - Nekilnojamojo turto registro išrašas pagal nurodytą turto adresą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nr. Trumpai ir aiškiai tariant - jeigu sklypas patenka į urbanizuotą ar urbanizuojamą teritoriją, vadinasi, sklypo paskirtį galėsite pakeisti, kitu atveju - ne.
Kaip sužinoti ar sklypas patenka į urbanizuotą ar numatomą urbanizuoti teritoriją? Greičiausias būdas tai padaryti - išnagrinėti savivaldybės, kurioje turite ar ruošiatės turėti sklypą bendrąjį planą. Sužinoti galima ir savivaldybės administracijoje, architektūros skyriuje.
Dažniausiai pasitaikantis atvejis yra tuomet, kai yra paveldimas arba nuo senai turimas žemės ūkio paskirties sklypas, o jame norima pastatyti namą ar sodo namelį.
Pažymėtina, jog norint statyti (atkurti) ūkininko sodybą, tai galima daryti tik žemės sklype, kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - žemės ūkio (žemės naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), ir kuris yra ne mažesnis kaip 0,5 hektaro.
Jeigu žemės sklypas atitinka reikalavimus ir galite keisti jo paskirtį, pateiksiu paskirties keitimo eigą. Jeigu būsima paskirtis atitinka bendrąjį planą, nereikia rengti jokio papildomo teritorijų planavimo dokumento.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad, vykdant žemės sklypo paskirties keitimo procedūras, gali kilti neaiškumų ar teisinių klausimų. Žemės sklypo paskirties keitimas Lietuvoje yra sudėtingas procesas, kurį reglamentuoja teisės aktai, o tai reikalauja atidumo bei teisinio aiškumo.
Būtina žinoti, kad, pakeitus sklypo paskirtį, keisis ir žemės sklypo rinkos vertė bei žemės mokesčio dydis.
Todėl visais atvejais būtina laikytis visų teisės aktų nuostatų, teikti tinkamai parengtus dokumentus ir bendradarbiauti su savivaldybėmis bei kitomis institucijomis.
Tad specialistų(matininko, geodezininko ar architekto) patirtis gali būti vertinga, siekiant išvengti klaidų ir užtikrinti, kad visi dokumentai atitiktų teisės aktų reikalavimus.
Servitutinis kelias
Servitutinis kelias nedalina sklypo, jis tik reishkia kad ta sklypo dalimi kurioje yra servitutas gali naudotis kiti asmenys, kuriems nepriklauso žemės sklypas (t.y. važiuoti, ginti gyvuliu keliu ir tt. pagal servituto pavadinimą). Norint atidalinti sklypą kuris yra už servitutinio kelio, matavimų iš naujo daryti nereikia (jeigu buvo kazkada atlikti geodeziniai), tačiau reikia daryti žemės sklypo padalinimo projektą.
Svarbu: Joks Naujas servitutas negali būti nustatytas be Jūsų sutikimo.Tačiau jis bendrame sklype yra nereikalingas.
Statybos inspekcija
Statybos inspekcija pažymi, kad sodo namas (iki 80 kv. Pagalbinio ūkio pastatai (tarp jų ir garažai), jei jų plotas iki 50 kv. m ir aukštis iki 5 m. priskiriami prie I grupės nesudėtingųjų statinių, o jei jų plotas iki 80 kv. I ar II grupės nesudėtingųjų statinių statybai supaprastintas statinio projektas turi būti parengtas, kai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas.
Kitais atvejais rengiamas statytojo pageidavimu. Atitinkamus statinio projektus rengia statinio projektuotojai, turintys teisę užsiimti šia veikla.
Statybą leidžiančius dokumentus I ir II grupės nesudėtingųjų statinių statybai išduoda savivaldybių administracijos. Konkrečiu atveju, parengus atitinkamą statinio projektą, aiškina Statybos inspekcija, dėl statybą leidžiančio dokumento reikėtų kreiptis į savivaldybės, kurios teritorijoje yra statinys, administraciją.
Statybos inspekcija informuoja, kad žemės sklypų padalijimas - tai žemės sklypų pertvarkymo būdas, kai vienas žemės sklypas padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų.
Kitame dokumente, Statybos techniniame reglamente „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Apibendrinant nurodytas teisės aktų nuostatas teigtina, kad tuo atveju, kai po SLD išdavimo pasikeitė žemės sklypo matmenys, jį padalijant į du atskirus žemės sklypus, turi būti atitinkamai pakeistas statinių projektas, t. y. parengtas naujos laidos projekto sprendinių dokumentas iki deklaracijos apie statybos užbaigimą surašymo, pateikti projekto sprendiniuose būtini paskaičiavimai ir paaiškinimai, pagrįstai įrodantys, kad dėl sklypo padalijimo į du sklypus nepažeidžiami leidžiami žemės sklypų užstatymo rodikliai ir kiti teisės aktai.
Šie dokumentai reikalingi tam, kad tikrindamas deklaraciją Statybos inspekcijos pareigūnas galėtų įsitikinti, jog naujo SLD gauti nereikėjo.
Kaip uždirbti 250 000 USD 2025 m. padalijant žemę (žingsnis po žingsnio vadovas)
Tikimės, kad šis straipsnis padėjo Jums geriau suprasti žemės sklypo padalinimo, geodezinių matavimų ir kaimyno sutikimo procesus Lietuvoje. Jei turite daugiau klausimų, rekomenduojame kreiptis į specialistus, kurie suteiks Jums individualią konsultaciją.