Kūdra valstybinėje žemėje: reikalavimai ir apribojimai Lietuvoje

Planuojantys įsirengti tvenkinį savo sklype, ypač žemės ūkio paskirties žemėje, turėtų žinoti esmines taisykles ir reikalavimus. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie reikalavimai taikomi kasant tvenkinį, kokius atstumus reikia išlaikyti nuo kitų objektų ir kokie leidimai reikalingi.

Leidimai ir apribojimai

Jei jūsų žemės sklypas nėra valstybės saugomoje teritorijoje, norint išsikasti kūdrą leidimo nereikia - neribojamas nei jos gylis, nei plotas. Tačiau, jei jis yra didesnis nei 3 arai, tuomet jau bus reikalingas savivaldybės ir aplinkos apsaugos institucijos leidimas. Tiesa, apribojimų gali rastis, jei jums priklausanti sklypas yra karstiniame regione. Kūdrą kasti melioruotoje žemėje, teks gauti savivaldybės leidimą.

Norint įrengti kūdrą valstybiniame parke, biosferos rezervate ar valstybinio rezervato buferinėje apsaugos zonoje, įskaitant šiose teritorijose esančias „Natura 2000" teritorijas, kūdros įrengimo vieta turi būti suderinta su valstybinio parko, biosferos rezervato, valstybinio rezervato direkcija.

Norintiems išsikati vandens telkinį Valstybinio parko teritorijoje parenkant vietą būtina gauti parko direkcijos sutikimą. Jei numatoma, kad vandens telkinio plotas bus didesnis nei 10 arų, gali tekti parengti ir poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą.

Įsigaliojus naujajai tvarkai, vandens telkinius draudžiama kasti:

  • Pelkių ir šaltinynų teritorijose, kurių plotas didesnis nei 0,5 ha, o durpių sluoksnio storis didesnis nei 1 m.
  • Nenaudojamuose naudingųjų iškasenų telkiniuose.
  • Potvynio metu užliejamose teritorijose.
  • Natūraliose pievose ir akmenynuose.
  • Miško žemėje, išskyrus atvejus, kai įrengiamas iki 0,1 ha ploto dirbtinis vandens telkinys, kurio įrengimas numatytas miškotvarkos projekte.
  • Gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, kai vandens telkinys nesusijęs su draustinio paskirtimi ir didesnis nei 0,1 ha.

Ramūnas Lydis pastebi, kad Nemuno deltos regioniniame parke vandens telkiniai dažniausiai kasami siekiant neprasilenkti su priešgaisrinės saugos reikalavimais - „jei statai ūkinį pastatą, gaisrininkai paprašo vandens telkinuko, iš kurio būtų galima imti vandenį gaisro metu“.

Reikalavimai įrengiant kūdrą

Kasantys vandens telkinį privalo užtikrinti, kad vykdant darbus nebus iškirsti saugotini medžiai, sunaikintos ar keičiamos saugomos reljefo formos, sunaikintos ar paveiktos saugomų augalų, gyvūnų ar grybų radavietės ar augavietės. Taip pat neturi būti pažeistos melioracijos sistemos.

Vienas svarbesnių reikalavimų įrengiant kūdrą - užtikrinti, kad nebūtų iškirsti saugotini medžiai. Šiuo tikslu nustatyti atstumai iki jų. Kūdros kranto linija turi būti ne arčiau kaip 3 m iki storesnių kaip 30 cm skersmens saugotinų medžių kamienų.

Kūdroms nuo taršos apsaugoti yra nustatyti privalomi mažiausi atstumai iki netoliese esančių potencialiai taršių objektų - tvartų, mėšlidžių, mechanizacijos dirbtuvių ir kt.

Įrengiamo vandens telkinio kranto linija negali būti arčiau kaip 3 m iki storesnių nei 30 cm skersmens saugotinų medžių kamienų. Kita būtina sąlyga - nuo tvartų, mėšlidžių, mechanizacijos dirbtuvių ir kitų taršos objektų iki dirbtinio vandens telkinio atstumas turi būti ne mažesnis nei 10 metrų.

Prieš įrengiant kūdrą reikia numatyti, kaip bus panaudotas iškastas gruntas, nes įrengimo metu iškasto grunto ir (arba) derlingojo dirvožemio sluoksnio negalima parduoti ar kitaip perleisti. Jie turi būti panaudoti reljefui formuoti ir pažeistoms teritorijoms atkurti tame žemės sklype, kuriame įrengta kūdra.

Taigi Vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų dydžiai apskaičiuojami vadovaujantis Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo nuostatomis. Prie 15 ha vandens telkinio paprastai nustatoma 200 m apsaugos zona, išskyrus minėtame apraše nurodytas išimtis.

Atstumai nuo potencialiai taršių objektų:

  • Nuo potencialiai taršių objektų (tvartų, mėšlidžių, mechanizacijos dirbtuvių ir kitų taršos objektų) iki dirbtinio vandens telkinio kranto linijos atstumas turi būti ne mažesnis kaip 10 metrų.
  • Ūkininko sodybos teritorijoje atstumas nuo įrengiamo dirbtinio vandens telkinio iki tvartų, mėšlo ir srutų kaupimo įrenginių ar kitų su ūkininko ūkio veikla susijusių objektų gali būti mažinamas, tačiau visais atvejais atstumas turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai.

Ūkininko pažymėjimas ir tvenkinio kasimas

Norint kasti tvenkinį žemės ūkio paskirties sklype, nebūtina turėti ūkininko pažymėjimo. Tačiau, jei sklypas yra melioruotas, būtina pasikonsultuoti su savo rajono savivaldybės melioracijos skyriaus specialistais. Aptarkite su jais tvenkinio vietą ir pateikite bent ranka nubraižytą eskizą, kuriame būtų nurodyta tvenkinio vieta ir dydis. Melioratoriai patikrins, ar toje vietoje nėra melioracijos sistemų.

Iš esmės, tvenkinio, kuris yra iki 10 arų ploto, vietą reikia suderinti su melioratoriais. Didesniems tvenkiniams reikalingas projektas.

Tvenkinio įrengimo etapai

Tvenkinio įrengimo darbai pradedami nuo tvenkinio projekto parengimo. Dirbant su tvenkinių kasimo ir įrengimo specialistais, pasiekiamas geriausias rezultatas, o tvenkinio projektas įgyvendinamas, atsižvelgiant į Jūsų poreikius, lūkesčius bei biudžetą. Jei tvenkinys nedidelis ir/arba techniškai nesudėtingas, jis, paprastai, įrengiamas be profesionalaus projekto, o tik braižant eskizą.

Jei tvenkinio dydis yra iki 10 arų ploto, vandens telkinio kasimo ir įrengimo leidimas nebūtinas. Tačiau gali būti išimčių, jei sklypas, kuriame planuojamas tvenkinio kasimas, yra valstybės saugoma teritorija, pvz.: nacionalinis ar regioninis parkas, rezervatas, draustinis ar kt.

Tvenkinys kasamas, naudojant tinkamo pajėgumo ir funkcionalumo kasimo techniką. Atlikus pagrindinius tvenkinio kasimo darbus, sutvarkoma bei apželdinama tvenkinio pakrantė, įrengiami lieptai, pontonai, o šalia tvenkinio įrengiama terasos ir pavėsinė. Paminėtina, kad tvenkinio įranga ir medžiagos nuolat kontaktuoja su vandeniu, fauna ir flora, todėl turi būti kokybiškos ir ilgaamžės. Jei abejojate kaip pasirinkti, - pasitarkite su specialistas.

Suformavę tvenkinio šlaitus ir pakrantes, paklokite tvenkinio hidroizoliacine dangą (dar vadinama plėvele ar membrana). Dažniausiai naudojamos PVC (angl. Polyvinyl chloride), HDPE (angl. High-density polyethylene) ir EPDM (angl. Ethylene propylene diene monomer) hidroizoliacinės dangos.

Geotekstilė (dar vadinama geomembrana ar tekstilės paklotu) klojama po hidroizoliacine danga, t. y. tarp dangos ir grunto. Tekstilės paskirtis - dangos veiksminga ilgaamžė apsauga nuo mechaninių pažeidimų.

Tinkamos vandens filtravimo sistemos parinkimas ir sumontavimas yra ypač svarbus žingsnis bet kokio tipo ar dydžio tvenkiniui. Kad to išvengtumėte, įsigykite ir įsirenkite tvenkinio valymui skirtą šiuolaikinę įrangą. Vandens filtrai veiksmingai valo tvenkinio vandenį ir padeda išvengti tvenkinio vandens ekosistemos išbalansavimo.

Informacijos apie atstumus, priešgaisrinius reikalavimus statiniui nuo namo, nuo kaimyno namo ir/ar tvoros bei nuo kaimynu pravažiuojamo kelio reikia ieškoti savivaldybės teritorijų planavimo skyriuje. Taip pat, jie gali suteikti informaciją apie energetinės klasės pastatus, statomus 50 arų asmeninės rekreacinės paskirties sklype ir ar ant tokio sklypo galima statyti vasarnamį, pritaikomą gyventi ištisus metus.

Dėl įvažiavimo nuo regioninio kelio įrengimo reikėtų kreiptis į kelio savininką arba valdytoją dėl leidimo įrengti laikiną įvažiavimą statybos laikotarpiui.

raising pond water level ( tvenkinio vandens lygio pakėlimas )

tags: #prudas #valstybineje #zemeje