Rinkimai yra vienas svarbiausių demokratijos elementų, užtikrinantis piliečių galimybę pasirinkti savo atstovus valdžioje. Tačiau sklandus rinkimų procesas neįmanomas be rinkimų komisijų narių, kurie atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant sąžiningą ir skaidrų balsavimą. Vis dėlto, ne visi nori būti rinkimų komisijos nariais, ir tam yra įvairių priežasčių.
Rinkimų komisijų formavimas ir iššūkiai
Pirmiausiai apylinkių pirmininkai turės suformuoti komisijas, išsirinkti savo pavaduotojus ir sekretorius. Jiems per 15 dienų priesaikas turės duoti ir komisijų nariai. Tiesa, kaip kalbėjo apygardos pirmininkė, kai kur komisijos nepilnos, trūksta vieno kito nario. Dažniausia to priežastis - kandidatų nepasiūlė partija. Tad ji ragino apylinkių pirmininkus iki rugpjūčio 8 d. pagalvoti, ką jie norėtų matyti komisijose, ir apie tai informuoti rinkimų apygardą.
Viena iš pagrindinių problemų yra kandidatų trūkumas. Partijos ne visada pasiūlo pakankamai kandidatų, todėl komisijos lieka nepilnos. Tai gali lemti didesnį krūvį esamiems komisijos nariams ir apsunkinti darbą rinkimų dieną.
Be to, rinkimų komisijos nariai turi vengti bet kokios rinkiminės agitacijos nuo priesaikos davimo akimirkos. Tai reiškia, kad negalima turėti viešųjų ryšių su politikais, dalyvauti politiniuose debatuose ar figūruoti bendrose nuotraukose su politikais socialiniuose tinkluose, laikraščiuose ir kt. Tokie apribojimai gali atgrasyti žmones, kurie aktyviai dalyvauja politinėje veikloje.
Rinkimų komisijų narių atsakomybė ir problemos
Rinkimų komisijos nariai turi dirbti atsakingai, sąžiningai ir skaidriai. 40 apylinkių (34 mūsų rajone ir po tris Vilkaviškio bei Kauno rajonuose) pirmininkai prisiekė būti ištikimi Lietuvos Respublikai bei jos įstatymams. Vieni rinkosi priesaikos tekstą, kuriame yra žodžiai „Tepadeda man Dievas“, kiti prisiekti galėjo ir be šių žodžių.
Tačiau pasitaiko situacijų, kai komisijos nariai neatvyksta pas rinkėjus. L. Matjošaitytės teigimu, VRK atidžiai vertina kiekvieną tokį atvejį ir aiškinasi priežastis. „Jei pas rinkėją neatvyko dėl to, kad durys buvo uždarytos ir niekas neįsileido, mes atlikę analizę matome, kad tokių istorijų yra daugybė, jei yra neįsileidžiame, fiksuojame tai ir baigiame procedūrą.
Saviizoliacijoje esantys asmenys sako, kad jie negali pažeisti režimo ir palikti gyvenamosios patalpos. Šioje vietoje, kad neliktų jokių neaiškumų, mes išspręsime klausimą, kad nuvykus prie tokio asmens durų, jei niekas neatidaro durų, ar būtų informuojami policijos pareigūnai, ar kitas sprendimas, kad fiksuotume, kad komisijos nariai tikrai buvo.
Siekiant išvengti nesusipratimų, siūloma, kad rinkimų komisijos skelbtų grafikus, kada planuoja aplankyti balsuojančius namuose. Tai padėtų užtikrinti, kad rinkėjai būtų pasiruošę ir galėtų įgyvendinti savo teisę balsuoti.
Rinkimų teisės ir organizavimo principai
Svarbu paminėti, kad rinkimų teisę piliečiai įgyvendina Seimo rinkimų, Respublikos Prezidento, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų nustatyta tvarka. Konstitucinės teisės normos, reguliuojančios rinkimų organizavimo ir pravedimo tvarką, įtvirtintos įvairiuose teisės šaltinuose.
Rinkimų teisės principai apima:
- Visuotinę rinkimų teisę: teisę balsuoti turi visi piliečiai, sulaukę 18 metų.
- Lygią rinkimų teisę: visų rinkėjų balsai turi tą patį svorį.
- Tiesioginius rinkimus: rinkėjai patys balsuoja už kandidatus.
- Slaptą balsavimą: kiekvienam rinkėjui užtikrinama galimybė laisvai pareikšti savo valią.
- Rinkimų rengimo ir vykdymo viešumą: užtikrinama galimybė kontroliuoti rinkimų procesą.
- Laisvus rinkimus: rinkėjas pats sprendžia, dalyvauti ar ne rinkimuose.
Šie principai yra būtini siekiant užtikrinti demokratišką ir skaidrų rinkimų procesą.
Apylinkių pritaikymas neįgaliesiems
Apžvelgus rinkimų apylinkes, buvo konstatuotas faktas, kad padėtis nėra tragiška - tik 16 iš 40 rinkimų apylinkių nepritaikytos neįgaliesiems. Vyriausioji rinkimų komisija jau nurodė gretimas apylinkes, kur jie galės nuvykti ir išreikšti savo valią.
Tai rodo, kad vis dar yra problemų dėl prieinamumo neįgaliesiems, tačiau VRK ieško sprendimų, kad kiekvienas pilietis galėtų įgyvendinti savo teisę balsuoti.
Rinkimų sistemos Lietuvoje
Lietuvoje taikomos trys rinkimų sistemos:
- Mišri sistema: taikoma renkant Seimo narius (71 renkamas vienmandatėse apygardose, 70 - daugiamandatėje apygardoje pagal partijų sąrašus).
- Mažoritarinė sistema: taikoma renkant Prezidentą.
- Proporcinė sistema: taikoma renkant savivaldybių tarybų narius.
Kiekviena sistema turi savo privalumų ir trūkumų, tačiau jos visos yra skirtos užtikrinti piliečių atstovavimą valdžioje.
Bendrijų susirinkimai ir balsavimas
Dažnai kyla klausimų dėl bendrijų susirinkimų organizavimo ir balsavimo tvarkos. Pavyzdžiui, kaip organizuoti naujo pirmininko ir valdybos narių rinkimus COVID-19 pandemijos metu? Ar galima balsuoti raštu? Ar bendrijos narys gali būti valdybos nariu?
Atsakant į šiuos klausimus, svarbu vadovautis Bendrijų įstatymu ir bendrijos įstatais. Visuotinis bendrijos narių susirinkimas yra aukščiausias organas, kuris gali priimti įvairius sprendimus, įskaitant įstatų keitimą ir valdymo organų perrinkimą. Svarbu užtikrinti, kad apie susirinkimą būtų pranešta visiems bendrijos nariams, o sprendimai būtų priimami vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisėtumo principais.
Štai keletas dažniausiai užduodamų klausimų ir atsakymų apie bendrijų susirinkimus:
| Klausimas | Atsakymas |
|---|---|
| Ar galima organizuoti naujo pirmininko rinkimus nuotoliniu būdu? | Taip, jei tai numatyta bendrijos įstatuose. |
| Ar valdybos nariai privalo būti bendrijos nariais? | Ne, nebent tai numatyta bendrijos įstatuose. |
| Kiek bendrijos narių turi dalyvauti susirinkime, kad jis būtų laikomas įvykusiu? | Kvorumas nustatomas bendrijos įstatuose. |
| Ar galima atšaukti klaidingą visuotinio susirinkimo sprendimą? | Taip, sekančiame susirinkime. |