Paberžė - kaimas, menantis ne tik gražius gamtos kampelius, bet ir svarbius Lietuvos istorijos įvykius. Šiame straipsnyje apžvelgsime Paberžės kaimo istoriją, Aldonos sodybą ir partizanų kovas šiame regione.
Partizanų Kovos Paberžės Apylinkėse
Paberžės kaimas ir jo apylinkės buvo svarbios Lietuvos partizanų kovų dalis. 1944 m. liepos mėn. Kaugonių k. Jonas Misiūnas-Žalias Velnias pradėjo kaupti ginklus ir kviesti vyrus ginkluotam pasipriešinimui prieš sugrįžtančią sovietinę okupaciją.
Rugsėjo mėn. prie veikiančių Didžiosios Kovos rinktinės partizanų prisijungė Žaslių valsčiaus Krivonių, Šilėnų ir Paberžės kaimų jaunimas.
Štai keletas svarbių įvykių, susijusių su partizanų veikla Paberžės apylinkėse:
- Rugpjūčio 29 d. Skėrių k. buvo nušauti apylinkės pirmininkas ir sekretorius, padegta daržinė, paimta 20 šaukimų į sovietinę armiją, paliktas Didžiosios Kovos rinktinės perspėjimas.
- Rugsėjo mėn. Bekštonių ir Kaugonių miškuose susirinko apie 20 vyrų į Zigmo Kacevičiaus-Geniaus vadovaujamą būrį, kuris greitai išaugo iki 50-60 partizanų.
- Lapkričio 3 d. Partizanų būriai, vadovaujami Jono Misiūno-Žalio Velnio, Zigmo Kacevičiaus-Geniaus ir Z. Paslausko-Gandro įsiveržė į Gegužinę.
1945 m. kovo 12 d. naktį stribai ir NKVD darbuotojai apsupo Pyplių k. esančią Stasio Trakimo sodybą, kur tuo metu slėpėsi partizanai Pranas Trakimas-Arnoldas ir Bernardas Švenčionis-Beržas. Buvo bandyta prasiveržti pro apsupimą, tačiau B. Švenčionis buvo nušautas, o P. Trakimas buvo sužeistas ir paimtas gyvas. Nužudytojo palaikai buvo niekinti Žaslių miestelio aikštėje.
Balandžio 13 d. įvyko didelis partizanų ir NKVD darbuotojų susirėmimas. Temstant prasidėjo tiesioginiai susirėmimai. Pusantros valandos trukusiame mūšyje žuvo 16 partizanų, tarp žuvusiųjų buvo mjr. Mečislovas Kestinis-Serbentas ir Zigmas Kacevičius-Genius. Priešo nuostoliai siekė 70 nukautų asmenų.
Žymūs Partizanų Vadai
- Jonas Misiūnas-Žalias Velnias: LLA Didžiosios Kovos rinktinės vadas.
- Zigmas Kacevičius-Genius: Didžiosios Kovos rinktinės Vanagų junginio vadas.
- Bronius Vaicekauskas-Piratas: Būrio vadas.
Aldonos Sodyba Pabiržės Seniūnijoje
Aldonos Jaronytės sodyba, esanti Pabiržės seniūnijoje, kadaise buvo įtraukta į lankytinų turistinių rajono vietų sąrašą. Ši sodyba garsėja Aldonos Jaronytės išpuoselėtu parku su trimis tvenkiniais. Sodybos šeimininkė šalia savo namų esančią klampią pelkę prieš daugelį metų pavertė akį džiuginančia vieta, kurią labai pamėgo turistai.
Kaip pasakoja pati sodybos šeimininkė, tvenkiniams iškasti reikėjo šešių kastuvų ir ne vieno karučio žemėms išvežioti. Anksčiau ir žolę apie tvenkinius nušienaudavo dalgiu - dabar jau šienaujama žoliapjove, tvarkytis padeda sūnėnas. Tvenkiniuose žydi įvairiausių spalvų vandens lelijos, kuriomis sodybos šeimininkė su malonumu pasidalija nemokamai.
Deja, Aldonos Jaronytės sodyba buvo išbraukta iš lankytinų turistinių rajono vietų sąrašo.
Mamerto Indriliūno Gimtinė Gataučiuose
Netoli Paberžės esantis Gataučių kaimas garsėja kaip rašytojo ir partizano Mamerto Indriliūno gimtinė. Mamertas Indriliūnas gimė 1920 m. sausio 28 d. Gataučių kaime, Vabalninko valsčiuje. 1944 m. įsijungė į pasipriešinimo judėjimą, priklausė Šato partizanų būriui. 1945 m. vasario 21 d. žuvo su broliu Jonu ir kitais partizanais miškelyje prie Leliškių kautynėse su NKVD daliniu.
Gataučiuose iki šiol stovi šio talentingo žmogaus gimtinė, kurią prižiūri atsidavę žmonės. Prižiūrima sodyba - retas pavyzdys Biržų rajone, kaip šiuolaikinis gyvenimas sutelpa po senomis sijomis, neišbalansuodamas amžių srovenimo, o įsiliedamas į šimtmečių tėkmę.
Šiandien Rita Venskūnienė, Mamerto Indriliūno dukterėčia, pasakoja apie savo mamos prisiminimus apie brolius partizanus. Mamertas buvo labai artimas su savo seserimi Akvile, kuri buvo linkusi į literatūrą ir labai gerai mokėsi. Jie abu sakė, kad netarnaus svetimiems, todėl ir išėjo į mišką.
Šiandien sodybos šeimininkai Aušra Armakavičiūtė ir Valdas Vižinis puoselėja Indriliūnų istoriją ir saugo atminimą apie šią iškilią asmenybę.
Mamerto Indriliūno gimtinė
Štai keletas faktų apie Mamertą Indriliūną:
- Gimė 1920 m. sausio 28 d. Gataučių kaime.
- Studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos - filosofijos fakultete ir Vilniaus universiteto Humanitarinių mokslų fakultete.
- 1944 m. įsijungė į pasipriešinimo judėjimą.
- 1945 m. vasario 21 d. žuvo kautynėse su NKVD daliniu.
Išvados
Paberžės kaimas ir jo apylinkės yra svarbios Lietuvos istorijos dalis. Partizanų kovos, Aldonos sodybos grožis ir Mamerto Indriliūno gimtinė liudija apie šio krašto turtingą praeitį ir dabartį.
Reikšmingi įvykiai ir asmenys:
| Įvykis/Asmuo | Aprašymas |
|---|---|
| Partizanų kovos | Ginkluotas pasipriešinimas sovietinei okupacijai. |
| Aldonos sodyba | Turistų pamėgta vieta su išpuoselėtais tvenkiniais. |
| Mamertas Indriliūnas | Rašytojas ir partizanas, gimęs Gataučiuose. |