Gyvenime asmuo neretai patenka į aplinkybes, kuriose pavojus kyla jo vertybėms, turtui, artimiesiems ar net gyvybei. Kiekvienas žmogus tokias kritines situacijas įveikia savitai. Tad kyla klausimas: kaip žmogus elgiasi grėsmės akivaizdoje? Grėsmė apibrėžiama kaip pavojus, kritinė situacija, kelianti neišvengiamės nelaimės nuojautą. Natūralu, kad susidūręs su grėsme, individas instinktyviai siekia jos išvengti.
Maslow piramidė
Moralumo ir Empatijos Praradimas
Vienas iš galimų elgesio modelių grėsmės akivaizdoje - moralumo ir empatijos praradimas, negailestingumas. Kritinėse situacijose asmuo dažnai veikia instinktyviai, siekdamas apsaugoti brangų žmogų, šeimą ar save patį. Tokiais momentais žmogus gali priimti sprendimus, kurie įprastomis aplinkybėmis atrodytų neteisingi ar amoralūs. Individas gali apleisti savo vertybes, prarasti teisingumo jausmą, kai pavojus kyla jo ar artimojo gyvybei.
Apie tokį žmogaus elgesį kritinėse situacijose rašoma XX a. pirmos pusės dramaturgo, literatūros ir tautosakos tyrinėtojo Balio Sruogos memuarų knygoje „Dievų miškas“. Kūrinyje vaizduojamas gyvenimas Štuthofo koncentracijos stovykloje. XX a. viduryje nacistinė Vokietija į šias stovyklas trėmė daugybę nekaltų žmonių, tarp jų - ir Lietuvos inteligentiją, neteisėtai apkaltintą slapta veikla prieš valdžią. Tarp ištremtųjų buvo ir Balys Sruoga.
Savo memuaruose jis detaliai aprašo asmeninius išgyvenimus bei lagerio kalinių patirtis. Žmonės stovykloje laikomi antisanitarinėmis sąlygomis, verčiami dirbti sunkius, alinančius darbus, o nepajėgiantys yra baudžiami žiauriu smurtu. Toks prižiūrėtojų elgesys ir nežmoniškos gyvenimo sąlygos naikina bet kokį moralumo suvokimą. Kaliniai smurtauja vienas prieš kitą, apiplėšinėja mirusiųjų kūnus. Į tokią aplinką patekęs individas lengvai praranda žmogiškumą, jam tampa sunku atskirti teisingą elgesį nuo neteisingo. Kai grėsmė kyla pačiai gyvybei, žmogus mintyse gali pateisinti bet kokį poelgį išlikimo vardan.
Orumas ir Vertybės Kritinėse Situacijose
Vis dėlto, net ir kritinėse situacijose žmogus kartais geba išlaikyti orumą ir neapleisti savo vertybių. Nors kilus grėsmei individas neretai linksta priimti skubotus, dažnai neteisingus sprendimus, asmuo, gebantis apmąstyti savo pasirinkimus ir nepasiduoti užplūdusioms emocijoms, gali elgtis oriai, teisingai bei sąžiningai.
Apie tokį orų ir teisingą elgesį rašoma XVI a. pabaigos - XVII a. pradžios Renesanso epochos anglų dramaturgo, vieno iš „Gaublio“ teatro įkūrėjų Viljamo Šekspyro tragedijoje „Hamletas“. Kūrinys pasakoja apie Danijos princo Hamleto tiesos paieškas. Po to, kai mirusio tėvo dvasia praneša, jog karalių nužudė jo brolis Klaudijus, Hamleto dėdė, kuris dabar užėmė sostą, princas suvokia grėsmę visai karalystei. Hamletas užsibrėžia tikslą atkeršyti už tėvo mirtį. Tačiau jis nepasiduoda vien emocijoms - princas kruopščiai surezga planą, kaip išsiaiškinti tiesą. Jis inicijuoja spektaklį, kurio metu tikisi demaskuoti Klaudijaus išdavystę. Hamleto veiksmų nepalaiko nei dvariškiai, nei draugai, jis lieka vienišas. Princas, patekęs į sudėtingą padėtį, vadovaujasi protu, išlieka orus ir siekia teisingumo bet kokia kaina. Jis atstumia mylimąją Ofeliją, leidžia aplinkiniams manyti, jog neteko proto, ir galiausiai pats žūsta. Tačiau Hamletas pasiekia savo tikslą: jis neapleidžia savo vertybių, atkeršija už tėvo nužudymą ir atskleidžia tiesą apie Klaudijų. Kritinę situaciją žmogui įveikti padeda gebėjimas mąstyti šaltu protu ir ištikimybė savo vertybėms.
Kaip išlikti ramiam esant spaudimui – Noa Kageyama ir Pen-Pen Chen
Psichologiniai Aspektai ir Reakcijos į Kritines Situacijas
Kritinė situacija - tai sudėtingas įvykis žmogaus gyvenime, kuris žmogui turi labai didelę įtaką. Kritinės situacijos yra sudėtingi gyvenimo įvykiai - pavyzdžiui, žmogus gali atsidurti situacijoje, kai jis turi kovoti dėl savo gyvybės. Tokios situacijos yra ypač sunkios ir sudėtingos žmogui. Kritinėje situacijoje žmogus turi vadovautis savo įgūdžiais ir žiniomis, kad galėtų išspręsti situaciją.
Vis dėlto, žmonės gali labai skirtingai elgtis kritinėje situacijoje. Vieni žmonės vadovaujasi protu ir racionalumu, siekdami sugrįžti į prieš tai buvusią būklę. Tačiau kiti žmonės gali patirti nežinią, šoką ar skausmą, kas jiems neleidžia racionaliai mąstyti ir skatina pasirinkti blogus sprendimus, kurie gali vesti link blogesnės situacijos.
Streso įtaka
Atsakomybės Išsisklaidymas
B. Latane ir J. M. Atrodytų, juo didesnis skaičius žmonių stebi įvykį, juo didesnė tikimybė, kad tarp jų atsiras bent vienas, kuris suteiks reikiamą pagalbą. Tačiau dažniausiai būna priešingai. Šis fenomenas vadinamas atsakomybės išsisklaidymu - juo daugiau žmonių stebi kritinę situaciją, juo labiau kiekvienas yra linkęs laukti, kol padės kas nors kitas. Pagalbos prašymas turi būti nukreiptas į konkretų asmenį, o ne į žmones bendrai.
Pagalbos prašantis žmogus turi aiškiai apibrėžti situaciją kaip kritinę ir reikalaujančią neatidėliotinų veiksmų, kalbėti trumpai ir monologu. Kalbėti ne bendro mandagumo frazėmis „ar negalėtumėt padėti?“, bet konkrečiau „pone, aš sužeistas!“. Kreipiantis į konkrečius asmenis reikia nurodyti konkrečius veiksmus kuriais jie galėtų padėti, pavyzdžiui, prašyti ne abstrakčiai „pagalbos“, o konkrečiai „iškvieskite greitąją“, „paskambinkit policijai“ ar panašiai.
Žmonių Reakcijos Į Vaikų Dingimus
Kaune sekmadienio vakarą dingusi 9-metė antradienio vakarą buvo rasta gyva garažų masyve, apie pusantro kilometro nuo pagrobimo vietos. Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla trečiadienio naktį surengtoje spaudos konferencijoje teigė, kad mergaitė yra Kauno klinikose, apžiūrima ekspertų ir prižiūrima tėvų. Įtariamasis buvo sulaikytas „Aro“ pareigūnų. „Nei kiek neabejojome, kad pasakysime Agota grįžta namo”, - savo puslapyje tada rašė Lietuvos policija.
Visgi tokia įvairiapusiška žmonių reakcija į mergaitės dingimą, Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro direktoriaus teigimu, yra natūrali. Jis prisimena ir dingusio Mykolo atvejį. „Kai buvo jaunuolis dingęs prie Nėries, taip pat visuomenė tikrai gana aktyviai įsijungė. <...> Bet vieni žmonės reaguoja adekvačiai ir padeda tokiais atvejais, eidami ten savanoriauti, rinkdami kažkokius įrodymus, aukodami, kiti kreipiasi į būrėjus“, - paaiškino jis.
Vaikų nelaimių tema, psichiatro akimis, daugumoje visuomenių yra ypač jautri tema. „Čia vėlgi vaiko dingimas, galimai vėlgi kažkokia prievarta. Tokie dalykai mus visus jaudina. Ginti vaiką yra mūsų pasąmonėje. Tai įsijungia tas pasąmoninis iš dalies lygmuo ir mes visi reaguojam į tokius dalykus. O kaip reaguojam, čia jau kiekvieno žmogaus adekvatumas“, - kalbėjo M. Marcinkevičius.
Vaikų paieška
Neadekvatus Elgesys Kritinėse Situacijose
Kai kurie žmonės dar policijai nepatvirtinus, su kokia mašina buvo pagrobta mergaitė, ėmė savavališkai tikrinti šviesios spalvos automobilius „Mazda“. Tokį žmonių elgesį psichiatras įvardija kaip neadekvatų. „Tai mes viską galim: kiekvieną butą dabar tikrint, langus išdaužyt, kiekvieną mašiną, bet tai jau tikrai neadekvatus elgesys. Kritinėse situacijose labai dažnai ir pasirodo, kurie žmonės adekvatūs, o kurie nelabai“, - sakė M. Marcinkevičius.