Nekilnojamojo turto kainos nuolat kinta ir priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant šalies ekonomiką, gyventojų pajamas ir demografinę situaciją. Šiame straipsnyje palyginsime nekilnojamojo turto kainas Norvegijoje ir Lietuvoje, atsižvelgdami į skirtingus miestus ir būsto tipus.
Norvegija, kaip Skandinavijos šalis, pasižymi aukštu pragyvenimo lygiu ir atitinkamai aukštomis nekilnojamojo turto kainomis. Lietuvoje, nors kainos pastaraisiais metais augo, jos vis dar yra žemesnės nei Norvegijoje.
Nekilnojamojo turto kainos Norvegijoje
„Norvegai - daugiausia pinigų į savo būstą investuojanti tauta. Butai ir namai Norvegijoje yra labai prabangūs. Tik penktadalis norvegų nuomojasi, likę turi savo nuosavą būstą. Butus ir namus perka vis jaunesni žmonės. Vis daugiau jų renkasi vienišiaus gyvenimą ir santuoką atideda vėlesniam laikui. Tokia situacija didina paklausą bei statybų mastą. Norvegai išsiskiria ir tuo, kad iki suaugant vaikams kas 3-4 metus keičia savo gyvenamąją vietą. Net ir pensininkai pradėjo dažniau judėti”, - apie Norvegijos nekilnojamojo turto rinkos ypatumus pasakojo T. C. Anot jo, tradicinė norvegų šeima turi vieną butą ar namą mieste ir vieną vilą.
Iš viso šiuo metu Norvegijoje yra apie 2,2 mln. individualių namų, 480 tūkst. butų. Kasmet pastatoma apie 20 tūkst. naujų būstų. Šalyje gyvena 4,68 mln. T. C. Vidutinis mėnesinis atlyginimas Norvegijoje pernai siekė apie 13 tūkst. litų.
Oslo centre esančių butų kainos siekia nuo 12 iki 20 tūkst. litų už kv. metrą. Tiesa, yra ir butų, kurių kv. m kaina prasideda nuo 50 tūkst. litų. Tokios kainos fiksuojamos komercinės paskirties ir gyvenamajame kvartale „Aker Brygge”, iškilusiame vienos uosto kompanijos vietoje. 139 kv. metrų ploto namą su 6 arų sklypu šalia Oslo galima įsigyti už 2,6 mln. litų (18 900 Lt/kv. m).
Panašaus dydžio kaip Klaipėda Norvegijos mieste Vestfolde senos statybos namuose esančių butų kainos siekia 7 200 - 7 750 Lt/kv. m. Naujos statybos - apie 11 300 Lt/kv. m. 144 kv. m ploto namą su 7 arų sklypu šalia Vestfoldo galima įsigyti už 1,25 mln. litų (8 700 Lt/kv. m).
Nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje
Vilniuje vidutinė naujos statybos butų kaina, anot nekilnojamojo turto portalo „Aruodas.lt”, šiuo metu siekia apie 8 400 Lt/kv.m, o senos - apie 8 100 Lt/kv.m. Tačiau norintiems įsikurti sostinės centre gali tekti mokėti ir norvegiškomis kainomis - nekilnojamojo turto agentūros pateikia pasiūlymų įsigyti butus, kurių kaina siekia nuo 10 iki 18 tūkst. litų už kv.
Panašaus dydžio namas su tokiu pat sklypu šalia Vilniaus kainuoja apie 1,4 mln. litų (10 000 Lt/kv. m). Tačiau yra ir pasiūlymų už 2,3 mln. litų (16 500 Lt/kv. Klaipėdoje naujos statybos butų kainos šiuo metu siekia net apie 8 600 Lt/kv. m, o senos - nuo 4 600 iki 7 100 Lt/kv. Už panašų namą šalia Klaipėdos tektų pakloti apie 700 tūkst.
Banko „DnB NORD” ekonominių tyrimų grupės vadovas Vadimas Titarenka konstatuoja, kad pagal būsto įperkamumo indeksą (vienam gyventojui tenkančių pajamų ir vidutinės būsto kv. „Būsto kainos Lietuvoje tikrai pasiekė įpirkimo ribas. Tam, kad lietuvis Vilniuje galėtų įsigyti 70 kvadratinių metrų ploto butą, jam neišleidžiant pinigų net maistui tektų dirbti beveik 22 metus. Prastesni reikalai tik Latvijoje - dėl tokio buto Rygoje latviui tektų dirbti net 27 metus. O, pavyzdžiui, suomiui, norinčiam įsigyti tokį butą Helsinkyje, reikėtų dirbti tik aštuonerius metus”, - sako V.
Apibendrinant, galima teigti, kad būsto kainos Lietuvoje, nors ir augančios, vis dar yra žemesnės nei Norvegijoje. Tačiau, atsižvelgiant į gyventojų pajamas, būsto įperkamumas Lietuvoje yra mažesnis.
Būsto paskola: Svarbiausi klausimai esamiems ir būsimiems skolininkams.
Nekilnojamojo turto rinkos krizės pamokos iš Norvegijos
Beje, ši Skandinavijos šalis gali būti geras pavyzdys norintiems sužinoti, kas nutinka, kai nekilnojamojo turto rinką ištinka krizė. Vienas esminių Lietuvos ir Norvegijos nekilnojamojo turto rinkos skirtumų - didžiąją dalį sandorių čia vykdo nekilnojamojo turto agentūros, priklausančios bankams. „DnB NOR” ir jo valdomam „Postbanken” bankui priklausančios dvi nekilnojamojo turto agentūros užima apie ketvirtadalį šalies rinkos.
Anot nekilnojamojo turto agentūros „Postbanken Eiendom” vadovo T. C. Stentun, 1984-1987 m. būsto kainos Norvegijoje augo net po 16-30 proc. „Tačiau 1988 metais kainos sustojo augti. Puikiai prisimenu 1989-ųjų Velykas, kai per vieną televizijos kanalą buvo parodytas reportažas apie nekilnojamojo turto krizę Nyderlanduose, kurių rinka buvo labai panaši į mūsiškę. Reportažo pabaigoje žurnalistas konstatavo, kad toks pat likimas laukia ir norvegų. Sugrįžus po švenčių prasidėjo mirtinas štilis - pirmąjį sandorį pavyko sudaryti tik lapkritį”, - pasakojo T. C. Anot jo, per 1989-uosius būstų kainos nukrito 14 proc., kitąmet - dar 4 proc., o 1991 ir 1992 metais krito dar po 8 proc. Nekilnojamojo turto krizė Norvegijoje truko ketverius metus.
Pasak T. C. Stentun, jos metu nekilnojamojo turto agentūros pirkėjus viliodavo įvairiomis nuolaidomis - siūlydavo kurį laiką pagyventi parduodamame būste ir įsitikinti, ar tikrai jis patinka. Nuo 1993-iųjų kainos Norvegijoje vėl nesustodamos auga. Pasak analitikų, visose rinkose egzistuoja cikliškumas.
Būsto kainų palyginimas: Norvegija vs. Lietuva
Šioje lentelėje pateikiamas apytikslis būsto kainų palyginimas tarp Norvegijos ir Lietuvos miestų:
| Miestas | Būsto tipas | Kaina (Lt/kv. m) |
|---|---|---|
| Oslo | Butas centre | 12 000 - 20 000 |
| Vilnius | Naujos statybos butas | 8 400 |
| Vestfoldas | Senos statybos butas | 7 200 - 7 750 |
| Klaipėda | Naujos statybos butas | 8 600 |
