Atsijungimo nuo centrinio šildymo sąlygos Lietuvoje

Senų, dažniausiai kiaurų daugiabučių gyventojai, kiekvieną rudenį su nerimu laukdami pirmųjų sąskaitų už šildymą, pamąsto ir apie alternatyvius šildymo būdus. Vienam atrodo, kad pigiau šildytis elektra, kitam - kad užtenka pasistatyti kietojo kuro krosnelę. Trečias norėtų sutaupyti atsisakęs tik kai kurių šildymo prietaisų ar pakeitęs juos naujais.

Atsijungimas nuo centralizuotos sistemos įmanomas, tačiau tam prireiks nemažai pastangų. Tad gyvenantiesiems daugiabučiuose kol kas tenka laukti „Vilniaus energijos“ ir „Gazprom“ malonės. Žinoma, namo bendruomenės investicijos į namo renovaciją taip pat per ilgesnį laikotarpį atsipirktų ir leistų po kokių 10-15 metų taupyti.

Teisinis pagrindas ir reglamentavimas

Atsijungimo tvarka parengta vadovaujantis šiais dokumentais:

• Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297.
• Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymu, patvirtintu 2003 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. IX-1565.
• Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, patvirtintu 1996 m. kovo 19 d. įsakymu Nr.

Svarbu pažymėti, kad pastato ar jo dalies patalpų šilumos įrenginių atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų vykdomas Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatyta tvarka.

Pagrindiniai reikalavimai

Šio įstatymo reikalavimų laikymasis turi būti pakankamas sprendžiant dėl atsijungimo veiksmų teisėtumo. Pastato, sekcijos (bloko) arba daugiabučio namo buto ar kitų patalpų šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungtais nuo statinio statybos užbaigimo dokumento (Statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017). Pastato šildymo būdo keitimas negali trukdyti tiekti kokybišką šilumos energiją kitiems šilumos vartotojams.

Visi pastate esantys šilumos įrenginiai ir individualiuose butuose esantys šilumos prietaisai (radiatoriai, gyvatukai, šilumos stovai ar kt.) yra priskiriami bendrajai pastato inžinerinei sistemai. Vadovaujantis Civiliniu kodeksu, sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, t. y. reikalingas daugumos (50 proc. + 1 balsas) pritarimas.

Atsijungimo procedūra

Statybos techniniuose reglamentuose nustatyta, kad statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas ir šalinimas priskiriamas statinio paprastajam remontui. Ketinat atlikti paprastąjį statinio remontą, pagal nustatytus reikalavimus, turi būti rengiamas ketinamo atlikti paprastojo remonto aprašas ar projektas. Šildymo sistemos pertvarkymo paprastojo remonto aprašą gali parengti tik atitinkamą kvalifikaciją ir atestaciją turintis specialistas. Pertvarkant pastato šildymo sistemą, privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą - savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą paprastojo remonto aprašui.

Vartotojai ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki pastato ar jo dalies patalpų šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų darbų pabaigos ir faktinio atjungimo dienos, privalo raštu pranešti Bendrovei apie numatomą atjungimą (šilumos pirkimo - pardavimo arba šilumos vartojimo pirkimo - pardavimo sutarčių nutraukimą).

Daugiabučio namo atskirų butų (buto) ar kitų patalpų šildymo įrenginių atjungimo nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos darbai užbaigiami surašius deklaraciją (aktą) apie statybos užbaigimą.

Planuojant bet kokius su pastato bendrosiomis inžinerinėmis sistemomis ar kitais bendrojo naudojimo objektais susijusius darbus, pirmiausia patariama pasitarti su privalomąją statinio techninę priežiūrą atliekančiu specialistu, kurį samdo (skiria) bendrija ar namo administratorius. Prieš nusprendžiant visiškai atsijungti nuo namo šildymo sistemos reikėtų išsiaiškinti alternatyvaus šildymo būdo galimybes.

Bendrijos sutikimas ir savivaldybės derinimas

Pirmoje dalyje paaiškėjo, kad reikės namo bendruomenės sutikimo (daugiau nei 50 proc. balsų), su savivaldybe suderinti atsijungimo projektą, tada šį projektą jau reikėtų tvirtinti „Vilniaus energijoje“.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja Loreta Kimutytė teigė, kad daugiabučio gyventojai, net ir atskirai reguliuodami savo buto šildymą, dalį šilumos, t. y. šilumos kiekį bendrosioms patalpoms šildyti, apmoka proporcingai buto ar kitų patalpų naudingajam plotui.

„Skaičiuojant šilumos suvartojimą, visų pirma yra žiūrima į namo įvadinio skaitiklio rodmenis. Būtent šis kiekis yra išskirstomas butams. Šilumai paskirstyti naudojama daugiau nei dešimt metodų. Koks pasirenkamas metodas, nusprendžia patys gyventojai - namo bendrija“, - sakė L. Kimutytė.

Būna, kad gyventojai piktinasi, jog yra visiškai užsisukę šildymą, bet vis vien turi mokėti. „Reikia nepamiršti, kad šildytis kaimynų sąskaita yra nesąžininga, todėl taikant skirstymo metodus siekiama atkurti tam tikrą socialinį teisingumą. Jei užsisukai šildymą, vadinasi, naudojiesi kaimynų šiluma (priverti juos naudoti daugiau šilumos). Tokiu atveju turi mokėti bent minimalų mokestį, kompensuojantį kaimynų šildymo sąnaudų išaugimą. Tai yra atliekama taikant vadinamąją tolygaus šildymo sąlygą“, - kalbėjo VKEKK Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja. Jai pritarė ir savivaldybės atstovas Vladas Tumas, pridurdamas, kad suma priklauso nuo buto ploto.

Gyventojai, įtarę, kad jiems neteisingai skaičiuojamos šildymo sąskaitos, gali kreiptis į VKEKK.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos interneto puslapyje yra nurodyta, kaip gyventojams atsijungti nuo centrinio šildymo. „Kadangi žmonės į mus šiuo klausimu dažnai kreipdavosi, nusprendėme įdėti atsakymus į skyrelį „Dažniausiai užduodami klausimai“, - sakė Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja L. Kimutytė.

Pačiame puslapyje pabrėžiama, kad viso namo atsijungimas yra tinkamesnė alternatyva nei atsijungimas pavieniais butais. Jeigu dėl daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkų - buitinių šilumos vartotojų - prašymo atjungti buto šildymo įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ir pakeisti šildymo būdą įgyvendinimo kiti daugiabučio namo butų savininkai patiria papildomų išlaidų, savivaldybė atsijungimo sąlygas išduoda tik tada, kai daugiabučio namo buto buitinis šilumos vartotojas pateikia savo pasirašytą sutartį su valdytoju dėl papildomų išlaidų kitiems daugiabučio namo butų savininkams atlyginimo. Savivaldybė arba jos įgaliota institucija ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų pateikia atsakymą.

Kol kas Vilniuje visi liekame brangaus centrinio šildymo įkaitais.

Veiksmai atsijungiant

Daugiabučio namo valdytojas organizuoja bendrosios dalinės nuosavybės savininkų susirinkimą, kurio metu jie priima sprendimą ir paveda valdytojui pakeisti pastato šildymo būdą. Valdytojas privalo savivaldybės institucijai pateikti prašymą išduoti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato inžinerines sistemas (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo).

Daugiabučio namo valdytojas organizuoja bendrosios dalinės nuosavybės savininkų susirinkimą, kurio metu jie priima sprendimą ir paveda valdytojui pakeisti pastato sekcijos (bloko) šildymo būdą. Valdytojas privalo savivaldybės institucijai pateikti prašymą išduoti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato inžinerines sistemas (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo).

Daugiabučio namo valdytojas organizuoja bendrosios dalinės nuosavybės savininkų susirinkimą, kurio metu jie priima sprendimą ir leidžia pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą susirinkimo nutarimu aptartomis sąlygomis. Atsijungimo iniciatoriai privalo savivaldybės institucijai pateikti prašymą išduoti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato inžinerines sistemas (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo) - visų daugiabučio namo ar sekcijos (bloko), kuriame yra atjungiamas butas ar kita patalpa, bendrosios dalinės nuosavybės savininkų rašytiniai pritarimai projekto (aprašo) sprendiniams.

Jeigu vartotojų pasirinkimas neatitinka savivaldybės infrastruktūros plėtros (šilumos, elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) specialiojo plano ir šilumos ūkio specialiųjų planų, savivaldybė atlieka numatytus veiksmus, po kurių motyvuotu pagrindu atsisakoma išduoti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato inžinerines sistemas (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo).

Pastato savininkas, pageidaujantis atjungti prie šilumos perdavimo tinklų prijungtus pastato šildymo ar karšto vandens įrenginius, kada keičiama pastato paskirtis ir pastatas nebus šildomas (taip pat ir dėl veiklos nutraukimo) arba kai numatoma pastatą nugriauti, privalo parengti pastato paskirties keitimo projektą arba griovimo projektą (arba supaprastintąjį griovimo aprašą).

Vartotojai arba jų vardu teisėtai veikiantis asmuo šilumos vartojimo įrenginių atjungimo ir po atjungimo liekančių sistemų pertvarkymo bei naujų pasirinktų šildymo sistemų organizacinius, priešprojektinius, projektavimo, įrengimo ir kitus su atjungimu susijusius darbus atlieka pagal teisės aktų reikalavimus ir projektą suinteresuotų patalpų savininkų lėšomis.

Jei numatant atlikti šilumos vartojimo įrenginių atjungimą, po atjungimo liekančių inžinerinių sistemų pertvarkymą ar naujų šildymo ir karšto vandens inžinerinių sistemų įrengimą nenumatoma atlikti jokių kitų statybos darbų arba numatomi atlikti tik statinio paprastojo remonto darbai, rengiamas paprastojo remonto projektas (aprašas). Jei numatomi atlikti kiti statybos darbai, priskirtini statinio kapitaliniam remontui ar statinio rekonstravimui, atitinkamai rengiamas statinio (pastato) kapitalinio remonto arba rekonstravimo projektas (aprašas), kurio sudėtyje pateikiami šilumos vartojimo įrenginių atjungimo, liekančių inžinerinių sistemų pertvarkymo ar naujų inžinerinių sistemų įrengimo sprendiniai.

Vartotojai arba jų vardu teisėtai veikiantis asmuo, jeigu prie atjungiamo objekto šilumos ir karšto vandens įrenginių yra prijungtos kitų namų, butų ar patalpų šildymo ir karšto vandens sistemos, gali atjungti savo šilumos įrenginius tik nepažeisdami kitų pastatų, butų ar patalpų savininkų teisių bei teisėtų interesų.

Pastato, sekcijos (bloko) arba daugiabučio namo buto ar kitų patalpų šilumos įrenginiai atjungiami dalyvaujant valdytojo ir šilumos tiekėjo įgaliotiems atstovams.

Daugiabučio namo sekcijos (bloko), buto ar kitos patalpos, kurių šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungti, savininkų - buitinių šilumos vartotojų, su šilumos tiekėjais sudarytos šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartys laikomos pakeistomis nuo atjungimo akto surašymo dienos. Šiuo atveju butų ir kitų patalpų savininkai su šilumos tiekėju sudaro šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis dėl šilumos vartojimo daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti.

Iki butų ir kitų patalpų savininkai, kurių šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungti, savininkai - buitiniai šilumos vartotojai, ir šilumos tiekėjai sudaro šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis dėl šilumos vartojimo daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti pagal šalių individualiai aptartas sąlygas nuo akto pasirašymo momento taikomos šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinės sąlygos.

Atsijungimų praktiškai nėra. Galime pasidžiaugti, kad centrinio šildymo vartotojų kiekis tik didėja. Mąstant apie atsijungimą, reikėtų galvoti ir prie ko prisijungiama, nes šildytis vis tiek reikia, o šildantis dujomis iš esmės tiesiai prisijungiama prie „Gazprom“, - sakė „Vilniaus energijos“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas. Anot jo, turint galvoje dujų kainas, alternatyva yra tikrai prasta. „Mūsų siekis yra naudoti biokurą, kuris yra trigubai pigesnis už dujas. Ateityje šis skirtumas tik didės. Jei pasižiūrėtume į Švediją... ten žmonės prie centrinio šildymo jungiasi iš esmės visi, vien jį tenaudoja dėl ekologinių priežasčių, nes tai yra ekologiškiausias šildymo būdas, - tėra vienas kaminas visam miestui. Vilniaus atveju tai yra antras pagal aukštį statinys, o tai leidžia labai ekologiškai dirbti“, - kalbėjo atstovas spaudai. Jis pasakojo, kad Skandinavijoje, taip pat ir Lietuvoje yra pereinama nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių kuro išteklių. Lietuva iškastinio kuro neturi, bet turi nemažai atsinaujinančio kuro. Jį pradėjus taikyti ne tik mažuosiuose, bet ir didžiuosiuose miestuose, neišvengiamai kristų šilumos kainos. „Mažuose miestuose, kur naudojamas biokuras, kainos yra 30 procentų mažesnės nei dideliuose miestuose. Europos Sąjunga ypač skatina centralizuoto šildymo plėtrą, kaip pavyzdį rodydama Skandinavijos valstybes ir mūsų šalį, kur centralizuotas šildymas yra labai išplitęs. Tai yra pats progresyviausias būdas, be jokios abejonės“, - didžiavosi N. Mikalajūnas.

„Vilniaus energijos“ duomenimis, prie centrinio šildymo prisijungė naujų klientų: 2011 metais - ~ 2100 vnt; 2012-aisiais: ~ 1750 vnt.

Butų ir kitų patalpų, kurių šilumos įrenginiai pripažįstami atjungtais, savininkai Bendrovei kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią sunaudotos pastato bendrosioms reikmėms šilumos dalį, ją nustačius vadovaujantis Atsijungimo tvarkos 11.3.1.

11.3.1. atlygina dėl šildymo būdo keitimo atsiradusias pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) dokumentų (Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1) Šilumos pagal dviejų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis paskirstymo metodas Nr. 1, patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-180 „Dėl Šilumos pagal dviejų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis paskirstymo metodo Nr. 2) Šilumos, kai butuose ir (ar) kitose patalpose įrengti kompaktiniai šilumos punktai, paskirstymo metodas Nr. 2, patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-181 „Dėl Šilumos, kai butuose ir (ar) kitose patalpose įrengti kompaktiniai šilumos punktai, paskirstymo metodo Nr. 3) Šilumos pagal buitinių šilumos skaitiklių rodmenis paskirstymo metodas Nr. 3, patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-182 „Dėl Šilumos pagal buitinių šilumos skaitiklių rodmenis paskirstymo metodo Nr. 4) Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodas Nr. 4, patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-183 „Dėl Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodo Nr. 5) Šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodas Nr. 5, patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-184 „Dėl Šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodo Nr. 6) Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodas Nr. 6, patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-185 „Dėl Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodo Nr. 7) Klaipėdos miesto I. Simonaitytės g. 27 daugiabučio namo savininkų bendrijos „Dvyniai“ vartotojų pasiūlyto šilumos paskirstymo metodas Nr. 7, patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-186 „Dėl Klaipėdos miesto I. Simonaitytės g. 27 daugiabučio namo savininkų bendrijos „Dvyniai“ vartotojų pasiūlyto šilumos paskirstymo metodo Nr. 8) Šilumos renovuotoje trivamzdėje šildymo sistemoje paskirstymo metodas Nr. 8, patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-187 „Dėl Šilumos renovuotoje trivamzdėje šildymo sistemoje paskirstymo metodo Nr. 9) Šilumos paskirstymo, nustatant faktines šilumos sąnaudas 1 m3 karšto vandens paruošti, metodas Nr. 9, patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-188 „Dėl Šilumos paskirstymo, nustatant faktines šilumos sąnaudas 1 m3 karšto vandens paruošti, metodo Nr. 10) Šilumos Panevėžio miesto atvirojoje karšto vandens tiekimo sistemoje paskirstymo metodas Nr. 10, patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-179 „Dėl Šilumos Panevėžio miesto atvirojoje karšto vandens tiekimo sistemoje paskirstymo metodo Nr. 11) arba kito su Komisija suderinto šilumos kiekio paskirstymo butų ir kitų patalpų savininkams metodo pakeitimo išlaidas.

daugiabučio namo sekcijos (bloko), buto ar kitos patalpos, kurių šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungtais, savininkų su Bendrove sudarytos šilumos pirkimo -pardavimo sutartys laikomos pakeistomis pagal Atsijungimo tvarkos 11.3.3 papunkčio nuostatas nuo Atsijungimo tvarkos 5 punkte nurodyto dokumento išdavimo dienos. Šiuo atveju butų ir kitų patalpų savininkai su Bendrove sudaro šilumos pirkimo - pardavimo sutartis dėl šilumos vartojimo daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti.

3) Šilumos pirkimo - pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 4) Šilumos pirkimo - pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr.

Nors šildymo sistemos vamzdynų pakeitimo (nekeičiant diametro), šildymo prietaisų pakeitimo (nekeičiant galios), jų vietos pakeitimo toje pačioje patalpoje (nekeičiant šildymo prietaisų galios ir pajungimo schemos) darbai nelaikytini statinio bendrosios šildymo inžinerines sistemos pertvarkymu, tą atlikti galima tik pritarus daugumai namo butų ir kitų patalpų savininkų.

Pastato šildymo sistema, kaip ir kitos bendrosios pastato inžinerinės sistemos - pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus) - yra bendrojo naudojimo objektai. Visi daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai yra namo bendraturčių nuosavybė. Ją pertvarkyti galima tik gavus daugumos butų ir kitų patalpų savininkų sutikimą įstatymų nustatyta tvarka.

Pasak jo, mūsų daugiabučiai sunaudoja iki 300 procentų daugiau šilumos negu analogiški namai Skandinavijoje. Čia ir turėtų būti atsakymas, kur žmonės turėtų investuoti ir į kur turėtų kreipti savo dėmesį norėdami sumažinti sąskaitas. Paklaustas, ar kainos už šildymą yra adekvačios gaunamoms gyventojų pajamoms, N. Mikalajūnas atsakė, kad šis klausimas yra daugiau socialinis nei ekonominis.

Jums pavyko atsijungti nuo centrinio šildymo? Ar įmanoma atsijungti nuo centrinio šildymo?

tags: #buto #atjungimas #nuo #centrinio #sildymo