Tvoros statymas aktualus beveik kiekvienam žmogui, norinčiam daugiau saugumo ir privatumo. Visgi, tai padaryti nėra taip jau paprasta, nes egzistuoja tam tikri tvoros statymo reikalavimai, kurių privaloma laikytis. Pavyzdžiui, kai kuriais atvejais būtina gauti besiribojančių teritorijų savininkų sutikimus, o štai kartais prireikia ir statybą leidžiančio dokumento.
Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius tvoros statymo reikalavimus, kaimyno sutikimo svarbą, statybą leidžiančius dokumentus, finansinius klausimus ir kitus svarbius aspektus, susijusius su tvoros statyba.
Pagrindiniai Tvoros Statymo Reikalavimai
Pradėkime nuo to, jog tvoros, kurių aukštis siekia 1-2 metrus, yra priskiriamos I grupės nesudėtingiems statiniams, o tos, kurių aukštis siekia 2-5 metrus, priskiriamos II grupės nesudėtingiems statiniams.
Statybą Leidžiantis Dokumentas (SLD) Ar konkrečiu atveju reikalingas statybą leidžiantis dokumentas priklauso tiek nuo vietovės, kurioje yra žemės sklypas, tiek nuo tvoros aukščio. Jeigu tvoros aukštis ≥ 1 iki ≤ 2 m, tuomet ji priskiriama prie I grupės nesudėtingos kategorijos statinių. Tokiam statiniui statybos leidimo nereikia išskyrus atvejus, jei žemės sklypas patenka į bent vieną iš šių teritorijų: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritoriją, esančią 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Tvora, kurios aukštis > 2 m iki ≤ 5 m, kai aukštesnių kaip 2 m užtvarų dalių akytumas ≥ 80 proc., yra priskirtina II grupės nesudėtingiesiems statiniams. Tokiais atvejais statybos leidimas reikalingas, jeigu žemės sklypas yra bent vienoje iš šių teritorijų: mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje), magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Taigi, norint statyti aukštesnę nei 2 metri tvorą, pavyzdžiui, miesto teritorijoje SLD reikės, o kaimo - ne.
Kaimyno Sutikimas
Ar statant tvorą bus reikalingas kaimyno sutikimas priklauso nuo to, kurioje vietoje tvorą norima statyti ir kokio akytumo - pralaidumo šviesai. Statant tvorą, kurios aukštis ne didesnis kaip 2 metrai skaičiuojant nuo žemės paviršiaus, kaimyno sutikimas reikalingas:
- Visais atvejais, kai tvora statoma ant sklypo ribos konstrukcijoms ją peržengiant.
- Visais atvejais, kai statoma aklina arba šviesos pralaidumui keliamų reikalavimų neatitinkanti tvora mažesniu nei vieno metro atstumu.
Taigi, jei tvoros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro tvoros ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) - kai statmenai tvoros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir (jei tvoros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro tvoros ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) - kai statmenai tvoros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis, tokiais atvejais arba reikia išlaikyti vieno metro atstumą nuo kaimyninio sklypo ribos, arba reikia rašytinio kaimyno sutikimo. Pietinėje sklypo pusėje reikalavimų tvoros akytumui teisės aktų leidėjas nenumato.
Jei norite įsirengti, pavyzdžiui, tinklinę ar segmentinę tvorą, kuri yra visiškai pralaidi šviesai, kaimyno sutikimo nereikės, jei tvoros konstrukcijos neperžengs sklypo ribos. Tačiau tendencijos mūsų šalyje tokios - žmonės nori kuo daugiau privatumo ir renkasi kone aklinas tvoras. Vadinasi, tokių tvorų statybai sutikimas būtinas visais atvejais, jei nenorime tvoros sklypo šiaurinėje, pietinėje ir vakarinėje pusėje atitraukti vieno metro atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos.
Ką daryti, jeigu kaimynas nesutinka leisti statyti tvoros?
Tais atvejais, kai kaimyno sutikimo reikia, nepavykus susitarti teks tvorą statyti laikantis teisės aktais nustatytų reikalavimų - išlaikant insoliacijos arba atstumo reikalavimus.
Finansiniai Klausimai
Statyti bendrą tvorą, t. y. tvorą bendromis lėšomis, kaimynai gali nutarti tik bendru sutarimu. Noriu akcentuoti, kad tokie reikalavimai nėra pagrįsti.
Vadovaujantis LR žemės įstatymu, savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Tad jei nutarėte statyti tvorą, tai nereiškia, kad kaimynas turi pritarti tvoros statyboms ar net ją finansuoti.
Nebūtų sąžininga, jog vienas kaimynas stato jam patinkančio dizaino tvorą, o kitas - privalo finansuoti. Minėtas teisinis reglamentavimas, mano manymu, šiai dienai puikiai atitinka pamatinius principus: sąžiningumą, teisingumą, protingumą.
Senos Tvoros Keitimas
Kiekvienu atveju reikia vertinti, kam tvora priklauso. Pavyzdžiui, jei tvorą įsirengiau aš savo žemės sklype - bet kada galiu ją ardyti ir keisti kita. Tuo atveju, jei tvora buvo įrengta bendra su kaimynu - tvorą ardyti ir keisti galima tik bendru sutarimu.
Vėlgi, jei susiduriama su atveju, kai sena tvora priklauso kaimynui ir, pavyzdžiui, buvę įsigyto turto savininkai davė sutikimą tokios tvoros statyboms, tuomet tvorą pakeisti vėlgi galima tik bendru sutarimu.
Pasitaiko atvejų, kai žemės sklypų ribas žymi seniai toje vietoje esanti tvora ir pasikeitus savininkams nėra galimybės nustatyti, kam ji priklauso. Tuomet abu kaimynai turi teisę šia užtvara naudotis taip, kad netrukdytų vienas kitam. Be kaimyno sutikimo negalima tokios tvoros išardyti ar pakeisti, o išlaidos jai išlaikyti ir išsaugoti apmokamos lygiomis dalimis, jeigu nesusitariama kitaip.
Pasikeitus kaimyninio sklypo savininkams galios ankstesnio savininko duotas sutikimas.
Tvoros Statymas Svetimame Sklype
Jei žemės sklypai yra suformuoti, kadastriniai matavimai atlikti ir įregistruoti, žemės sklypų ribos yra nustatytos ir aiškios, tai apie paklaidas ir tolerancijos ribas kalbėti negalime. Nerasite teisės akto, kuris numatytų, kad kaimynas gali jūsų sklype statyti tvorą, o po to teisintis paklaida.
Tuo atveju, jei kaimynas pastato tvorą jūsų sklype - turite raštu išsiųsti pretenziją reikalaudami tvorą pašalinti per protingą terminą. Kaimynui veiksmui nesiėmus - teks kreiptis į teismą. Savavališkai kaimyno tvoros griauti nerekomenduoju. Tik teismas gali nustatyti ir pripažinti, ar konkrečiu atveju yra pažeidžiamos žemės naudotojo teisės ir atitinkamai įpareigoti kaimyną imtis veiksmų. Savivaliavimas gali baigtis brangiai - tekti atlyginti kaimynui padarytą žalą.
Bendras Sklypas
Teisės aktai nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
Praktikoje tokiais atvejais dažniausiai yra sudarytos naudojimosi tvarkos dar kotedžų įsigijimo nuosavybėn metu, kuriose aptariamas ir statinių statymas, nusimatoma, kas kuria sklypo dalimi naudojasi. Taigi, jei šalys susitarė, kad gali statyti statinius ir pan, reikia vadovautis naudojimosi tvarka. Jei tvarkos nėra, bendra nuosavybe šalys disponuoja ir ją valdo bendru sutarimu.
Jei susitarti su bendraturčiu nepavyksta - teks kreiptis į teismą, kur geriausia iškart pasitvirtinti ir naudojimosi žemės sklypu tvarką, jei tokios nėra.
Atstumai Nuo Tvoros Iki Kitų Statinių
Stogą turintys inžineriniai statiniai - stoginės, malkinės ir kt., statomi ne mažesniu kaip 3 metrų atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos. Žinoma, su kaimynu galima susitarti dėl mažesnio atstumo.
Jei kalbame apie šiltnamį, turintį įbetonuotą pamatą - jam taikomas trijų metrų atstumo reikalavimas. Tačiau jei šiltnamis prie žemės nėra tvirtinamas, tai gali būti traktuotina kilnojamuoju daiktu, kuriam atstumo reikalavimas netaikomas.
Be to, svarbu paminėti ir tai, jog tvoros statyba su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nutekėti nuo gretimo žemės sklypo. Visgi, jei cokolinis aukštis sukelia problemų, privaloma suprojektuoti drenažo sistemą ir gauti kaimynų sutikimą. Be to, kai dėl cokolinės dalies įrengimo atsiranda didesnis kaip 0,2 metrų aukščio skirtumas tarp žemės paviršių, laikoma, jog tvora yra ant atraminės sienutės.
Priklausomai nuo projekto, dažniausiai numatoma kelių apsaugos zona yra 10 metrų. Tai reiškia, kad joje negali būti jokių statinių.
Kaip žingsnis po žingsnio įrengti tvoros stulpus | „The Home Depot Canada“
Tvoros Tipai ir Jų Priežiūra
Nustatykite, kokio tipo tvora Jums bus reikalinga. Ji gali būti medinė, metalinė, tinklinė, betoninė, akmeninė. Kiekvienas iš variantų pasižymi savais privalumais ir trūkumais. Pavyzdžiui, medinę tvorą galima lengvai pritaikyti prie skirtingų dizainų. Visgi, įprastai ji reikalauja nuolatinės priežiūros. Tuo tarpu, metalinė tvora yra patvarus ir ilgaamžis pasirinkimas. Kita vertus, dažniausiai ji kainuoja kiek brangiau. Tinklinė tvora pasižymi lengvu montavimu ir ekonomiškumu. Visgi, ši tikrai netiks tiems, kurie nori kuo didesnio privatumo. Betoninė tvora suteikia saugumo, tačiau dažniausiai kainuoja brangokai. Tuo tarpu, akmeninė taip pat pasižymi patvarumu ir ilgaamžiškumu.
Atsižvelkite į tvoros paskirtį ir apsvarstykite jos stilių, aukštį bei spalvą.
Paruoškite tvoros statybos projektą.
Tvoros statybai reikia įvairių įrankių ir medžiagų, priklausomai nuo jos tipo. Tikėtina, kad turėsite pasirūpinti matavimo juosta, gulsčiuku, rulete, kastuvu arba žemės grąžtu, plaktuku, elektriniu gręžtuvu, atsuktuvais, replėmis, betonavimo medžiagomis, varžtais, apsauginiais akiniais ir pirštinėmis, dažais, teptukais bei panašiomis priemonėmis. Prieš tvoros statybą taip pat svarbu tinkamai paruošti vietą, atsižvelgti į oro sąlygas ir susipažinti su saugumo taisyklėmis.
Pirmiausia svarbu išvalyti teritoriją. Pašalinkite visas šiukšles, akmenis ir augmeniją, mat tai gali trukdyti statybos darbams. Tuomet tiksliai išmatuokite bei pažymėkite sklypo ribas. Nepamirškite patikrinti vietos lygumo. Iškaskite duobes stulpeliams. Dažniausiai jų gylis siekia 60-90 centimetrų. Įdėkite stulpelius į iškastas duobes bei užpilkite betonu. Pritvirtinkite tvoros skydus prie stulpelių naudodami varžtus.
Segmentinė tvora gana dažnai susiduria su rūdimis. Jeigu pastebėjote šių atsiradimą, nedelsdami pašalinkite jas su švelniu šepetėliu. Medinė tvora gali susidurti su pelėsiu, skilinėjimu ir puvimu. Metalinę tvorą reikia saugoti nuo aplinkos poveikio.
Želdinių sodinimas
Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus.
Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr.
Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo.
Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m.
Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Atkreipiame dėmesį, kad želdinius sodinant per visuomenines akcijas ar talkas būtina sąlyga - jų sodinimo organizatorius raštu turi susitarti su savivaldybe ar seniūnija arba tos žemės valdytoju ar naudotoju dėl sodinamų želdinių kiekio, rūšies, sodinimo laiko, vietos, pasodintų želdinių priežiūros ir tvarkymo.
Valstybinė teritorija
Statant ar planuojant statyti statinį, įrenginį valstybinėje žemėje visais atvejais reikia jos patikėtinio sutikimo.
Taip pat reikia žinoti ar planuojamam statyti statiniui reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurį išduoda savivaldybių administracijos, reikia žinoti statinio paskirtį, kategoriją (techninius parametrus), vietą.
Statinių sąrašo, kuriems nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, nėra.
Jeigu konkretaus žemės sklypo naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, šiuose žemės sklypuose gali būti statomi tik vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai.
Statant neypatinguosius ir ypatinguosius pagalbinio ūkio paskirties pastatus visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, prieš tai parengiamas statybos projektas.
Tuo atveju, kai atitinkamos kategorijos nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas patenka į išvardintas teritorijas, statybą leidžiantis dokumentas privalomas.
Jo nereikės, kai nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas nepatenka į nurodytas teritorijas.
Asmenims, statantiems pastatus, paprastai yra žinoma, kad statinių išdėstymas greta esančių sklypų atžvilgiu net ir nuosavame sklype yra reglamentuotas teisės aktuose ir šių reikalavimų privalu laikytis.
Statybos inspekcija primena, kad statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (reglamentas STR 2.02.09:2005) 8 priede.
Remiantis statybos techninio reglamentu STR 1.07.01:2010, 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.
Norint statyti laikinuosius nesudėtinguosius statinius (visų tipų lieptus, jachtų ir valčių elingus, laikinuosius nesudėtinguosius sporto paskirties inžinerinius statinius, skirtus vandens sportui ir pramogoms organizuoti), išskyrus hidrotechnikos statinius, kuriems sutikimai išduodami atskiru Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus sprendimu patikėjimo teise valdomuose valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose ir bendrosios dalinės nuosavybės teise valstybės ir privačių asmenų valdomuose vandens telkiniuose yra būtinas sutikimas.
Sutikimus išduoda Nacionalinės žemės tarnybos apygardų žemės tvarkymo ir administravimo skyriai. Sutikimai išduodami per Žemės informacinę sistemą (toliau - ŽIS).
Inspekcija gauna vis daugiau gyventojų nusiskundimų dėl kaimyniniuose sklypuose keičiamo sklypo reljefo.
Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumo ties tokių sklypų riba.
tags: #pastato #paskirties #keitimas #valstybines #zemes #sklype