Orvidų sodyba - vienas žinomiausių turistinių objektų visoje Žemaitijoje. Jis vienų vadinamas pasaulinio lygio meno šedevru, kitų - absurdo muziejumi. Sodyba susideda iš daug daug dalių - akmenų, medžių, tankų ir t.t. Sodyba susideda iš trijų, keturių dimensijų.
Vaizdas iš Orvidų sodybos.
Sodybos Įkūrėjas Kazimieras Orvidas
Jį įkūrė Kazimieras Orvidas, daugelį metų, ypač melioracijos laikotarpiu, iš Salantų ir miestelio apylinkių kartu su sūnumis į savo sodybą vežęs įdomesnių formų akmenis, medžius ir kūręs iš jų paminklus bei įvairias skulptūras.
Viliaus Orvido Indėlis
Sodybos šeimininkui mirus, muziejumi rūpinosi jo sūnus Kazimieras (buvęs vienuolis pranciškonas, kurį vadino Viliumi). Sovietų valdžia įvairiomis priemonėmis stengėsi jį sunaikinti. Vilius buvo trapus, o kartu ir valingas bei stiprus žmogus. Jis rinko šventaisiais laukų rieduliais nebodamas aplinkinių apkalbų ir sovietinės valdžios trukdymų. Jo gyvenimas buvo ant kryžiaus. Su kryžiumi jis ir pasiliko. Jam čia labai patiko. Paskui tankiai užvažiuodavo, čia atsigaudavo, kartais pasilikdavo ilgiau.
V. Orvido kūrinį bandoma priskirti prie autsaiderių (užribininkų) meno atvejų. Jie tikrai ne „glamūriniai“ ir įtinkantys daugumai. Daug prisiminimų apie jį yra surinkta į knygą „Kitoks: Vilius Orvidas“ (2003, sudarytoja D.
Sodyba dabar jau pasikeitusi, kas, beje, ir natūralu, kad keičiasi. Juk pats V. kažką yra pakeista, labai subtiliai. Gali praeiti nepamatyt. O jeigu sustoji - pamatai. Ir kaip tas žmogus per trumpą savo gyvenimą galėjo tiek padaryti!
Vilius Orvidas
Justino Mikučio Vizitai
Čia sodyboje atsilankydavo Justinas Mikutis - savo išvaizda atrodydavo kaip koks ubagėlis. palėpę uždarydavau, kad nematytų nė tėvai, kad nieks nežinotų, ir jis čia mąstydavo, rašydavo. Atnešdavau pavalgyti. Tarp mūsų buvo daug bendrų minčių.
Viliaus Orvido Filosofija
Vilius buvo kaip tikras Pranciškus. Jis mokėdavo stebėti įvykius: kaip blogis kartais bando triumfuoti ir apgauti žmones, kaip jį reikia atpažinti ir su juo kovoti. Kad yra žmogaus didžiulė atsakomybė už kiekvieną praleistą dieną.
Žmogus turi būti kaip keleivis. neatrodytų, lyg čia amžinai gyvensiąs. Būsena artima Pranciškui. Tik tai, kas mano širdy - tą reikia išsaugot. Žmogus tik pagyvena ir palieka. Savo čia nieko nėra. Galvoti, kad kas nors čia tavo yra - tai apgaulė. Tau duota tik prižiūrėti kurį laiko tarpą. Prižiūri ir išeini.
Tarybiniais laikais, 1973 m. sakėsi, kad nori „gelbėti“ akmenis ir ąžuolus. 1985 m. mirties, muziejus įtrauktas į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą. 2009 m.
Kryžių Kalnas: Tikėjimo ir Vilties Simbolis
Kryžių kalnas.
Tai tarsi sąšauka su K. Joniškio-Šiaulių plento, prie Domantų kaimo, 19 a. pirmojoje pusėje iškilęs Kryžių kalnas. Kryželis simbolizuoja ypatingą aurą katalikiškos Šiaurės Europos ir Šiaurės Lietuvos platumose.
Pasakojama, kad Kryžių kalnas atsirado po 1831 m. sukilimo, jau po represijų. vietos gyventojai norėjo pažymėti svarbius įvykius, tokius kaip dar vienas nepavykęs 1863 m. sukilimas. Tačiau vėliau kalnas tapo tikinčiųjų religinių jausmų išraiškos vieta. kryželiais paminėdami artimuosius, reikšdami viltis - pagijimo, vaikų laukimo, sūnaus sugrįžimo.
Aušros vartai su Švč. Tačiau Kryžių kalnas išsiskiria ir šiame kontekste. Lietuvos kampelių ir užsienių? gydytojai nebepadeda, belieka ultima ratio). susikoncentravę ant Kryžių kalno.
kuris pasižymėjo ypatingu ateistiniu aršumu, laikais kryžiai buvo pradėti sistemingai naikinti. 1961 m. buldozeriais. Dievo negalėjo būti Gagarino šalyje. neapaugusio kalno. Kalnas yra natūrali žmonių, nešančių ant jo kryžius, tikėjimo ir vilties išraiška.
Žemaitijos muziejai
Kelionę po Žemaitiją galima papildyti aplankant ir kitus įdomius objektus:
- Baubliai (Bijotai) - pirmasis Žemaitijos muziejus, kurį 1812 m. įkūrė poetas Dionizas Poška ąžuolo drevės altanoje - Baublyje (dviejų nukirstų ąžuolų išskobtuose kamienuose).
- Rietavo dvaro sodyba, kuri nuo 1732 m. priklausė Tiškevičiams.
- Plateliai - miestelis ir dvarvietė prie Platelių ežero. Restauruotame dvaro svirne pamatysime Žemaitijos nacionalinio parko ekspoziciją apie krašto etnografiją ir Užgavėnes.
- Plungė - Kunigaikščio Mykolo Oginskio rezistencinių dvaro rūmų apžiūra, kuriuose 1879-1902 m. veikė M.Oginskio įsteigta dvaro orkestro mokykla, kurioje mokėsi ir M.K. Čiurlionis.
- Plokštinės miškas - Militarizmo muziejus, buvusi branduolinių raketų karinė bazė.
Šiandien mes matom, kad net ir tie, kurie buvo švariausi, ištižo. užkariaut. Esu truputį mistikas ir matau sąmoningą tamsių jėgų veiklą - ji nori apvaldyt žmogų, nužmogint.