Orvidų sodyba-muziejus - vienas žinomiausių turistinių objektų visoje Žemaitijoje. Jis vienų vadinamas pasaulinio lygio meno šedevru, kitų - absurdo muziejumi. Apsilankykite Gargždelės kaime, Kretingos rajone ir atraskite šią unikalią vietą, kupiną istorijos ir meninės dvasios.
Orvidų sodyba-muziejus. Šaltinis: Vikipedija
Sodybos Įkūrėjai ir Istorija
Pasakojimą apie muziejaus veiklą vertėtų pradėti nuo jo įkūrėjo Lietuvos menininko, akmentašio Viliaus Orvido. Vilių akmentašystės amato išmoko iš savo tėvo akmentašio Kazio Orvido (1905-1989), kuriam akmenoriaus amatą perdavė jo tėvas Jonas Orvidas (1872 -1939) - Orvidų dinastijos pradininkas Salantų žemėje. Šis žmogus ir tapo savotiškos akmentašių dinastijos ištakomis.
XX a. pradžioje iš Gruzdžių miestelio Šiaulių rajone jis atvyko gyventi ir dirbti į Salantus, čia statomai Salantų bažnyčiai dailino akmenis. Kai 1911 m. bažnyčia buvo baigta statyti, Jonas Orvidas pasiliko gyventi Salantuose, nes norėjo ir toliau užsiimti akmentašyste, o Salantų apylinkės akmeningos. Daugiau kaip 30 metų jis kaupė pinigėlius, kol šeimai iš savo sunkaus amato nupirko namus, bet netrukus, 1939 metais, J. Orvidas mirė.
Sovietinės okupacijos laikotarpiu Kazys Orvidas pradėjo dirbti buitinio gyventojų aptarnavimo kombinate, čia darė granitinius postamentus sovietinės valdžios statomiems paminklams ir dekoratyvinėms skulptūroms, vertėsi antkapių paminklų gamyba. Ilgainiui Kazys Orvidas įsirengė dirbtuvę savo sodyboje. Šalia jo vis sukinėjosi sūnus Vilius, jis uoliau mokėsi akmentašystės paslapčių nei leido laiką mokyklos suole.
1973 m. grįžęs iš sovietinės armijos V. Orvidas su tėvu vežė į sodybą suskaldyti pasmerktus akmenis. Sielvartaudamas dėl sovietmečiu melioracijos naikinamos gamtos, V. Orvidas norėjo įkvėpti šiems suskaldymui skirtiems akmenims gyvybės ir prikelti juos antram gyvenimui. V. Orvidas jiems, kaip ir kitiems iš nukeliamų sodybų parsivežtiems daiktams: šimtamečiams medžiams, įspūdingiems kelmams, seniems ir daugiau nebenaudojamiems žemės ūkio įrankiams suteikė meninę - religinę išraišką.
Lemtingas Lūžis
Kiekvieno žmogaus istorijoje yra lemtingų akimirkų, tampančių biografijos lūžiais. Toks lūžis, pasak paties V. Orvido, buvo septinto dešimtmečio pabaigoje - aštunto dešimtmečio pradžioje sovietų valdžios Lietuvoje intensyviai vykdyta melioracija. Žūtbūtinis sovietinės žemės ūkio politikos įgyvendinimas davė vaisius - gamtines problemas.
1973 m. po tarnybos sovietinėje kariuomenėje į namus grįžęs jaunuolis matydamas sovietinę savivalę reagavo jautriai. Vykdant laukų melioracijos darbus į Orvidų sodybą buvo atgabenta daugybė riedulių. Tuomet Viliaus sielos gelmėse subrendo idėja, kurią jis vėliau pavadins „gelbėjimu“.
Orvido sumanymas bei vis labiau besiplečianti veikla labai nepatiko sovietmečio valdžiai, kuri kaip įmanydama bandė sutrukdyti bei sunaikinti tai, kas buvo padaryta. Tačiau sodybai pavyko stebūklingu būdu apsisaugoti nuo valdžios užmojų ir toliau sėkmingai plėstis. Metai iš metų sodybą vis labiau užvaldė akmuo, taip pat daugėjo ir lankytojų.
Apie 1985 m. Orvidų sodyba įtraukta į lankytinų Žemaitijos vietų sąrašą, vėliau - į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. 2009 m. Orvidų sodyba pripažinta nacionaline vertybe.
Viliaus Orvido Pasaulėžiūra ir Religinis Matmuo
1989 m. Vilius davė pirmuosius Šv. Pranciškaus Mažesniųjų Brolių Ordino vienuolio įžadus, pasirinkdamas brolio Gabrieliaus vardą. Jis buvo labai energingas, neribotą fantaziją turintis, reto darbštumo ir be galo dvasingas žmogus. Dirbdamas V. Orvidas didžiausią dėmesį skyrė ne sau ir savo darbui, o erdvės, kurioje galėtų atsigauti, pasimelsti, pamedituoti pats bei visi norintys, sukūrimui.
V. Orvidas buvo įsitikinęs, kad visas jo darbas yra dievo planas ir valia. „Ne aš čia taip darau - Aukščiausiasis per mane daro. Aš bandau tik netrukdyt. Man svarbiausia netrukdyt, jausti, ko Jis iš manęs nori“, - teigdavo akmenorius.
Sodybos Struktūra ir Ypatybės
Visa sodyba - tarsi kelių lygių: apatinė požeminė katakombinė dalis (dabar daug kur užgriuvusi); vidurinė - įprasta, nors ir čia laukia įvairiausios reljefo kliūtys, laiptai, pylimai, grioviai; ir aukštutinė, pasiekiama tik užsiropštus ant velėna užkrautų stogų, piramidžių, didžiųjų akmeninių terasų, rietuvių, ant storų, penkiametrių kelmų. Visa sodyba yra milžiniško taisyklingo trikampio formos.
Ši krikščionių ikonografijoje tradicinė Apvaizdos akis, V. Orvido sąmoningai komponuota, apjuosta kanalais, akmenų ir žemių pylimais, aiškiai matoma tik iš lėktuvo. Norint patekti į centrinę sodybos dalį, būtinai reikia pralįsti pro žemus akmeninius vartus, apie 130 cm aukščio angą, paliktą po didele akmenų krūva. Paklausus V. Orvido, kodėl toks menkas įėjimas, jis atsakė: „Lai žmonės nusižemin…“.
Akmenys Orvidų sodyboje. Šaltinis: grazitumano.lt
Lankytojai ir Atsiliepimai
Kiekvienas Orvidų sodybos lankytojas savaip supras Viliaus sukurtą pasaulį, tačiau abejingų jo kūrybai tikrai nebus. Čia laukiami visi, kurie ieško ramybės, įkvėpimo bei nori pažinti save. Muziejuje gausu įvairių religijų - katalikybės, pagonizmo, budizmo bei astrologinių ženklų atspindžių. Ieškantiems gamtos grožio, muziejuje įrenginėjamas botanikos parkas - Dievo Apvaizdos akis, kurio viduryje stūkso kalva su keturiais šlaitais, kurių papėdėje sau vietą surado keturi akmenys, simbolizuojantis keturias pasaulio puses (šiaurę, pietus, rytus bei vakarus), tarp kurių įrengti aukurai.
Praktinė Informacija
Atvykę galėsite ne tik apžiūrėti autentiškus meno kūrinius, grožėtis supančia gamta, bet ir pažvejoti greta esančiuose vandens telkiniuose ar pažaisti tinklinį.
Bilietų kainos:
- Suaugusiems - 6 Eur
- Studentams ir neįgaliesiems (pateikus pažymėjimą) - 4 Eur
- Moksleiviams - 3 Eur
Darbo laikas:
Atkreipkite dėmesį į darbo laiko pokyčius priklausomai nuo mėnesio ir savaitės dienos:
| Mėnuo | Darbo valandos | Savaitės dienos |
|---|---|---|
| Sausis | NEDIRBAME | |
| Vasaris | NEDIRBAME | |
| Kovas | 10:00-19:00 | (I - V) - NEDIRBAME |
| Balandis | (I - V) - NEDIRBAME | |
| Gegužė | (I - II) - NEDIRBAME | |
| Birželis | (I)- NEDIRBAME | |
| Liepa | El. prisitaiko prie jų poreikių ir norų. funkcionalumą. Pavyzdžiui, šie slapukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes. nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų. Šiuos slapukus naudojame įgyti įžvalgų apie tai, kaip mūsų lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine. atėjote, bei informaciją apie datą ir laiką. naudotus paieškos žodžius ir kt. sužinotume, kaip vartotojai naršo mūsų svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete. reklamą. | |
| Rugpjūtis | ||
| Rugsėjis | ||
| Spalis | (I - III) - NEDIRBAME | |
| Lapkritis | (I - V) - NEDIRBAME | |
| Gruodis | NEDIRBAME | |
Apylinkės
Nusprendę pailsėti vienoje nuostabiausių Lietuvos vietų - prie Baltijos jūros, nepraleiskite progos pažinti ir kitas gražias bei daug turistų dėmesio susilaukusias Žemaitijos vietoves. Vos 12 km. nuo Baltijos jūros atitolęs Kretingos miestas savo grožiu bei kultūriniu palikimu kiekvienais metais pritraukia vis daugiau lankytojų, norinčių pamatyti bei pajausti tikrąjį Lietuvos gyvenimą, skirtingais šalies egzistavimo laikotarpiais.
Jei nusprendėte apsilankyti Kretingoje, siūlome Jums užsukti į Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią ir Pranciškonų vienuolyną, pasigrožėti Baltų mitologijos parku, grafų Tiškevičių dvaru su žiemos sodu, pasivaikščioti po netoliese Salantų esantį Imbarės piliakalnį. Bei sustoti ir pailsėti prie Salantų miesto įsikūrusioje ir jau daugiau nei 40 m. gyvuojančioje Orvidų sodyboje - muziejuje.