Mediacija - tai taikus, lankstus ir įvairaus pobūdžio ginčų sprendimui tinkamas būdas, kuris vis dažniau taikomas ir intelektinės nuosavybės bylose. Šis alternatyvus ginčų sprendimo būdas (AGS) leidžia šalims rasti abipusiai naudingą susitarimą, išvengiant ilgo ir brangaus teisminio proceso. Aptarkime, kaip mediacija veikia intelektinės nuosavybės srityje, kokie jos privalumai ir kaip ji taikoma Lietuvoje.
Kas yra Mediacija?
Mediacija - tai ginčo sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai - nešališki tarpininkai - padeda ginčo šalims taikiai išspręsti konfliktą. „Mediacija pagrįsta tarpusavio sutarimu ir laisvanoriškumo principu nuo pat šio proceso pradžios, - teisminės mediacijos esmę aiškina A. Driukas.
Mediacijos Principai
- Tarpusavio sutarimas
- Laisvanoriškumas
- Konfidencialumas
- Nešališkumas
Mediacija Intelektinės Nuosavybės Ginčuose
Intelektinės nuosavybės ginčai neretai yra sudėtingi ir reikalauja specifinių žinių. Šalys gali pasirinkti mediatorių, kuris supranta technologinę informaciją ir turi specialių žinių. LMR narės, mediatorės Eglės Šiugždinytės manymu: „Neretai intelektinės nuosavybės ginčų dalykas yra susijęs su tam tikra technologine informacija, todėl siekiant teisingai ir pagrįstai sureguliuoti ginčą, yra reikalingos tam tikros specifinės žinios". Bylą nagrinėjant teisme, bylą paskirtas nagrinėti teisėjas gali neturėti specifinių žinių, dėl ko šalys patirtų papildomų išlaidų kviečiant ekspertą. Todėl šiuo atveju, mediacija yra daug pranašesnė, nei teisminis procesas.
Šia dieną intelektinių ginčų Lietuvos mastu yra nedaug. Tokie ginčai dažniausiai peržengia nacionalinės jurisdikcijos ribas, dėl ko yra susiduriama su užsienio valstybės narės aiškinimo ir taikymo problematika.
Mediacijos Privalumai Intelektinės Nuosavybės Bylose
- Ekonomiškumas: Mediacija dažnai yra pigesnė nei teisminis procesas, nes nereikalauja didelių išlaidų advokatams ir ekspertams.
- Greitis: Mediacijos procesas paprastai trunka trumpiau nei teisminis nagrinėjimas.
- Konfidencialumas: Visi mediacijos metu aptarti klausimai lieka konfidencialūs.
- Lankstumas: Šalys gali pačios kontroliuoti procesą ir susitarti dėl abiem priimtinų sąlygų.
- Specifinės žinios: Galimybė pasirinkti mediatorių, turintį specifinių žinių intelektinės nuosavybės srityje.
Mediacijos Taikymas Lietuvoje
Lietuvoje mediacija tampa vis populiaresnė kaip alternatyvus ginčų sprendimo būdas. Teisminė mediacija apibrėžiama kaip ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai - nešališki tarpininkai - padeda ginčo šalims taikiai išspręsti konfliktą teisme nagrinėjamoje civilinėje ar administracinėje byloje. Ginčo perdavimą spręsti teisminės mediacijos būdu gali inicijuoti bylą nagrinėjantis teisėjas arba bet kuri ginčo šalis, o kita šalis turi sutikti su šiuo ginčo sprendimo būdu.
Teisminė Mediacija
Teisminė mediacija vyksta teismo mediatoriaus su bylos dalyviais sutartu laiku teismo patalpose ar kitoje suderintoje vietoje. Šiame susitikime gali dalyvauti tik teismo mediatorius, bylos šalys ir kiti asmenys, su kurių dalyvavimu šalys sutiko.
Civilinėse bylose teisminę mediaciją turi teisę vykdyti visi į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą įrašyti mediatoriai, o administracinėse bylose - tik teisėjai, įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą.
Neteisminė Mediacija
Neteisminė mediacija Lietuvoje dažniausiai taikoma šeimos bylose, tačiau ji gali būti naudojama ir kitose srityse, įskaitant intelektinę nuosavybę. Privalomoji mediacija dažniausiai taikoma sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, bendravimo su vaiku tvarka, išlaikymo priteisimu, turto padalijimu po skyrybų bei kitais šeimos ginčais.
Mediacijos procesas prasideda nuo vienos iš šalių kreipimosi į teismą arba tiesiogiai į mediacijos paslaugas teikiančią instituciją. Paskirtas mediatorius organizuoja susitikimus, kurių metu siekiama rasti taikų susitarimą. Jei šalims pavyksta susitarti, sudaroma mediacijos sutartis, turinti teisinę galią.
Lietuvos Mediacijos Rūmų Iniciatyvos
2023 m. kovo 30-31 d. Lietuvos mediatorių rūmų nariai dalyvavo seminare ir praktiniuose mokymuose apie intelektinės nuosavybės ginčų sprendimo būdus Lietuvos mediatoriams, teisėjams ir intelektinės sistemos dalyviams. Mokymų dalyviai buvo supažindinti su alternatyvus ginčų sprendimo (AGS) bei mediacijos principais. Kolegos iš Alikantės, Ispanija pristatė šiemet ESINTE startuojančio ADR (angl. Alternative dispute resolution) centro veiklą ir ateities planus, vėliau buvo analizuojami įvairių mediacijos proceso etapų video įrašai, vyko mokymų dalyvių diskusijos.
LMR narė Odeta Maceikonienė dalijasi, kad jai “įsiminė viena ESINT mediatorės mintis, jog mediacija nėra, tai kas iškalta akmenyje, nekeičiama. Ji gali keistis kartu su ginču.” Tuo tarpu LMR narė, mediatorė Asta Sabaliauskienė teigia, kad jai „patiko praktinių situacijų analizė, kuri parodė, kad laiku ir vietoje užduotas mediatoriaus klausimas, gali pakeisti visą situaciją, net ir advokato poziciją. Apskritai buvo vertinga sužinoti apie intelektinės nuosavybės ginčų sprendimą Lietuvoje bei Ispanijoje, nustebino įdomūs pranešimai, praktinių situacijų analizė bei diskusija.
Statistika ir Tendencijos
Stebėdami bendras bylų nagrinėjimo teismuose tendencijas, pamatėme, kad, lyginant su ankstesniais metais, pernai žymiai sumažėjo bylų dėl šeimos teisinių santykių, t. y. dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo vaikams priteisimo ir kt., 2020 m. buvo išnagrinėtos 15 709 bylos, o 2019 m. - 18 066, 2018 m. - net 18 564, - vardija Teisminės mediacijos komisijos pirmininkas. Manome, kad be pandemijos, neišvengiamai turėjusios įtakos 2020 m. į teismus patekusių bylų skaičiui, privalomoji mediacija taip pat buvo viena iš priežasčių, lėmusių sumažėjusį šeimos bylų skaičių.
Jis taip pat priduria, kad preliminariais duomenimis beveik pusė privalomosios mediacijos procesų baigiama taikos sutartimis ir tokie ginčai nepasiekia teismo.
| Metai | Išnagrinėtos bylos dėl šeimos teisinių santykių |
|---|---|
| 2018 | 18 564 |
| 2019 | 18 066 |
| 2020 | 15 709 |
tags: #mediacija #intelektines #nuosavybes #pacientu