Oro uostai yra svarbūs transporto infrastruktūros objektai, užtikrinantys patogų ir greitą susisiekimą tarp šalių ir regionų. Jų pagrindinė paskirtis - aptarnauti keleivius ir orlaivius, užtikrinant sklandų ir saugų eismą. Lietuvoje oro uostai taip pat atlieka svarbų vaidmenį, todėl nuolat investuojama į jų modernizavimą ir plėtrą.
Šiame straipsnyje aptarsime oro uosto pastatų paskirtį, naujas technologijas, diegiamas Lietuvos oro uostuose, ir planus dėl Vilniaus oro uosto atvykimo terminalo rekonstrukcijos.
Nauja atvykimo-išvykimo sistema (AIS)
Nuo spalio 12 dienos visoje Europos Sąjungoje pradėjo veikti nauja atvykimo-išvykimo sistema (AIS). Visi trečiųjų šalių piliečiai, kurie turi trumpalaikę vizą ar naudojasi beviziu režimu, turi registruotis šioje sistemoje. Sistema pareikalaus duomenų ir pirštų antspaudų, taip pat veido atvaizdo.
Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius Vilniaus oro uoste pristatydamas sistemą sakė: "Visos valstybės gauta informacija galės naudotis iš vienos duomenų bazės apie į Europos Sąjungą ar Šengeno zoną keliaujantį pilietį".
Lietuva naująją sistemą pirmiausiai įvedė oro uoste, kur mažiausias trečiųjų šalių piliečių srautas. Manoma, kad visa sistema įsigalios ir visu pajėgumu Lietuvoje veiks nuo kitų metų pavasario.
Kaip skelbia Vidaus reikalų ministerija (VRM), AIS taip pat prisidės prie tikslesnio asmens tapatybės nustatymo, tapatybės ir biometriniai duomenys bus saugomi bendroje duomenų saugykloje. Naujoji sistema leis tiksliai nustatyti laiką, kiek trečiųjų šalių piliečiai užtrunka Šengeno erdvėje. Šiuo metu pasieniečiai naudojasi antspaudų sistema ir tiria antspaudų datas, norėdami sužinoti, ar nebuvo pažeistas užsieniečio buvimo terminas. Įsigaliojus naujajai sistema, antspaudavimo bus atsisakyta.
V. Kondratovičius pabrėžia: „Ši sistema modernizuos ir pagerins ES išorės sienų valdymą, suteiks patikimus duomenis apie sienos kirtimą, leis identifikuoti asmenis, kurie viršija leistiną buvimo laiką, padės identifikuoti ir kovoti su dokumentų ir tapatybės klastojimu. Taip pat AIS padės užkirsti kelią neteisėtai migracijai ir užtikrinti ES valstybių narių piliečių saugumą“.
Sistema generuos perspėjimus, jei asmuo viršys leistiną buvimo laiką, ir saugos duomenis apie asmenis, kuriems atsisakyta leisti atvykti. Be to, tam tikromis sąlygomis šie duomenys gali būti naudojami tiriant terorizmą ir sunkius nusikaltimus.
Šių metų spalio 12 d. AIS bus pradėtas taikyti tik Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkte, vėliau, po tam tikro laiko, AIS bus pradėtas taikyti ir likusiuose oro, jūrų, geležinkelių ir kelių pasienio kontrolės punktuose (PKP). Šiuo metu iš viso Lietuvoje veikia 15 kontrolės punktų: 4 oro, 4 jūrų uostų, 4 kelių ir 3 geležinkelių.
Artėjant sistemos diegimo pradžiai, keliautojai bus informuojami apie pasikeitimus per informacines kampanijas oro uostuose, sienos perėjimo punktuose ir kitose viešose vietose. Taip siekiama užtikrinti, kad keliaujantieji į ES ar iš jos būtų tinkamai pasiruošę naujai sienos kirtimo tvarkai.
Nuo spalio 12 d. ES valstybės narės pradės diegti AIS, taikydamos laipsnišką sistemos paleidimo metodą, siekiant išvengti galimų nesklandumų pasienio kontrolės punktuose. Planuojama, kad per šešis mėnesius sistema pradės veikti visa apimtimi. Sienos apsaugos institucijos nuosekliai palaipsniui registruos trečiųjų šalių piliečių, kertančių ES išorės sienas, duomenis.
Laipsniško sistemos diegimo tikslas - užtikrinti sklandžią naujos sistemos integraciją ir suteikti pakankamai laiko sienos apsaugos institucijoms, transporto sektoriui bei keliautojams prisitaikyti prie naujų procedūrų.
Naujoji sistema atitinka aukščiausius duomenų apsaugos ir privatumo standartus, užtikrinant keliautojų asmens duomenų saugumą.
AIS įdiegimas žymi svarbų ES žingsnį link saugesnės ir efektyvesnės sienų valdymo sistemos. Tolesni veiksmai apims glaudų bendradarbiavimą su ES didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (EU-LISA), siekiant užtikrinti sklandų AIS įdiegimą bei sistemos veikimo užtikrinimą.
„Pernai Lietuvos pasieniečiai išaiškino 2 tūkstančius 308 trečiųjų šalių piliečius, kurie per ilgai buvo užsibuvę Šengeno erdvėje“, - Eltai sakė VSAT atstovas Giedrius Mišutis.
Manoma, kad naująja atvykimo-išvykimo sistema naudosis apie 1 mln. objektai.
Naujos kartos sienų apsaugos sistema.
Kauno oro uosto terminalo rekonstrukcija
Kauno oro uosto terminalas, esantis Karmėlavos mstl. Oro uosto g., taip pat patiria pokyčius. Rekonstrukcijos projektu praplėstas esamas terminalas pristatant iš rytinės ir vakarinės pastato kraštinių 15 m pločio priestatus išlaikant vientisą pastato formą. Bendras plotas siekia 11 668 m².
Šio terminalo architektas Artūras Asauskas teigia, kad pastatas spręs senuosiuose terminaluose esančias problemas ir ties pagrindus ateities oro uosto plėtrai. Šio projekto metu reikėjo nesustabdyti įprasto mūsų oro uosto darbo ir suprojektuoti tokį išvykimo terminalą, kuris funkcionuotų ir padėtų ateities oro uosto plėtrai.
A. Asauskas pabrėžia: "Lengviausia yra statyti, projektuoti, kai turi švarų lapą, švarų lauką - tuomet statai naują oro uostą ir niekas niekam netrukdo. Turiu galvoje tai, kad anuomet oro uostas buvo plečiamas į aerodromo pusę, į perono gilumą. Noras buvo Vilniaus oro uostą „pasukti“, kad lėktuvai stovėtų priešais oro uosto pastatą."
Architektas siekia, kad konstrukciniai ir inžineriniai sprendimai būtų paprasti, aiškūs, jų nereikėtų uždenginėti ir slėpti. Svarbu ir tai, kad mano noras nuo pat pradžių buvo parodyti visų prie projekto įgyvendinimo prisidedančių žmonių darbą, o tų žmonių buvo ir yra tikrai daug. Darbo valandų šiam projektui mes neskaičiuojame.
Buvo įdėta daug darbo ir labai daug laiko, juokauju, kad net ir sapnuodavau tą naują oro uosto „veidą“, pastatų jungtis, erdves. Mūsų komanda buvo gana didelė - prie vadovavimo prisidėjo Giedrė Kličienė, o architektūrinius sprendimus detalizuoti padėjo Ernesta Skukauskienė ir Aušrinė Bredulytė.
Dirbant su šiuo projektu džiugina itin geras ryšys, partnerystė su oro uostų specialistais, kurie padėjo suprasti ir išspręsti funkcinius ryšius.
Buvę Vilniaus oro uosto architektai Gintautas Telksnys, Algimantas Alekna ir Leonardas Vaitys, kurie dirbo prie esamų terminalų projekto, norėjo, kad iš viršaus pastatas atrodytų kaip vabalas. Todėl naujasis terminalas yra suprojektuotas taip, kad būtų galima pritaikyti būtent naujausias technologijas. Padarytos didelės erdvės bagažo rūšiavimui, platesnės erdvės ir saugumo patikrai, kuri bus antrame aukšte.
A. Asauskas teigia: "Tai reiškia, kad mes turime tam tikrus elementus, kuriuos galime vystyti, transformuoti ir diegti į esamą oro uosto technologiją neužkertant kelių tolesnei plėtrai. Mūsų terminalas yra tik pradžia, nes ir senuosius terminalus ateityje reikės perstatyti, pakeisti bei įtraukti į bendrą oro uosto vaizdą."
Sparnas čia yra kaip jungiantysis elementas, kuris jungia dangų, žemę ir vandenį. Viršutinėje pastato fasado dalyje (dangaus fone) projektuojamas LED apšvietimas, kuriame vaizduojama žvaigždžių alegorija. Apatinėje sparno dalyje planuojame panaudoti daugiau žemės ir vandens įvaizdžių.
Pastato viduje siekiame atverti erdves ir jas projektuoti skaidrias, peršviečiamas bei permatomas.
VIP terminalo su konferencijų centru patirtis labai padėjo šio terminalo projektavimui, nes tai lyg ir naujas objektas, bet jų funkcijos panašios. Projektuojant VIP terminalą su konferencijų centru norėjosi sukurti kažką naujo, bet tuo pačiu ir išlaikyti funkcionalų oro uosto išplanavimą - terminalas turi būti patogus žmonėms.
Ateities oro uostai artės prie žmogaus ir paprastesnio jų judėjimo poreikių. Tuo pačiu ir keleivio patirtis oro uoste bus aiškesnė, paprastesnė, racionalesnė. Visa tai bus pasiekta dėl tobulėjančių technologijų.
Kauno oro uosto atvykimo terminalas.
„Lego“ oro uosto terminalas: pristatytas naujojo Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo modelis.
Vilniaus oro uosto atvykimo terminalo atnaujinimo idėja
Susisiekimo ministerija bei Lietuvos oro uostai gaivina idėją atnaujinti prieš beveik septynis dešimtmečius statytą centrinį Vilniaus oro uosto pastatą - atvykimo terminalą.
Lietuvos oro uostų vadovas Marius Gelžinis teigė, jog jau rugsėjį ketinama svarstyti, ar plečiant oro uostą dalis pastato turėtų būti išlaikyta, ar jis galėtų būti nugriautas. Tačiau pagrindinė sąlyga - užtikrinti jo funkciją.
M. Gelžinis sakė: „Neturiu jokios ramybės dėl sovietinio Vilniaus oro uosto pastato, šiandien visiškai netenkinančio šiuolaikinių funkcinių poreikių. Nekalbame apie architektūrines ar kultūrines vertybes, gražu ar negražu, bet jis mums nepadeda užtikrinti funkcijos, kalbame, koks galėtų būti variantas“.
Pasak M. Gelžinio: „Bet koks statybininkas pasakytų, kad yra paprasčiau nugriauti ir statyti visiškai naują statinį, bet šiuo atveju, jei bus įžvelgta, kad ten yra tam tikrų istorinių, kultūrinių vertybių, manau, architektai apžais kaip nors ir išpildys mūsų technologinius sprendinius."
„Mes esame pasiruošę pradėti vėl tuos pokalbius, nustatyti ir įvertinti, ar tikrai visas tas pastatas toks vertingas, ar galbūt jo centrinė dalis. Viskas aplink labai modernėja, o šitas paveldas nėra nei keleiviams pritaikytas, ir bendrai toks sovietinis palikimas. Noras yra toliau labai aiškiai šnekėti ir su Kultūros paveldo departamentu, ir kitomis institucijomis rasti kompromisinį sprendimą, kiek realiai aukoti keleivio patogumą ir paslaugą galvojant, kiek ten to iš tikrųjų yra paveldo“, - sakė E. M.
E. M. teigė: „Pats laikas būtų šitą temą grąžinti į prioritetų sąrašą, - kad susitvarkome viską kartu. Bet ar pavyks susitarti, čia jau laiko klausimas“.
Naujojo išvykimo terminalo statybą tikimasi pradėti 2022 metais baigti 2024-aisiais.
R. teigė: „Sklandė gandai, kad tai yra tipinis projektas, bet tai nėra tiesa. Būdavo Sovietų Sąjungoje taikoma praktika, kad vieną projektą padarydavo ir jį kopijuodavo visose respublikose. Bet šis pastatas nėra tipinis“.
„Tada turėjome labai išsamią ir plačią diskusiją. (..) Kalbėjomės apie Vilniaus oro uosto rekonstrukcijos galimybes ir išsaugojimo klausimą. Visi pritarė, kad pastatas yra vertingas, mes to laikotarpio architektūros pavyzdžių ne tiek daug turime Kultūros vertybių registre“, - sakė R.
Jos teigimu, sprendimus įrašyti ir išbraukti iš registro priima Nekilnojamo kultūros paveldo vertinimo taryba.
Pasak R.: „Kad oro uostui reikia plėstis, niekas neginčija, mes pritariame, bet reikia ieškoti protingų, visiems pusėms tinkančių kompromisų“.
Tuometinis susisiekimo ministras Rokas Masiulis dar 2018 metais teigė, jog norima nugriauti senąjį terminalą, o su Kultūros ministerija deramasi dėl pastato kultūrinės paskirties pakeitimo.
Vilniaus oro uosto atvykimo terminalas.