Vilniaus katedra - viena seniausių Lietuvos bažnyčių, per daugiau nei 600 metų ne kartą perstatyta. Dabartinę išvaizdą katedra įgavo XIX a. pradžioje. Šventovė garsėja šv. Kazimiero koplyčia, šv. Vladislovo koplyčia ir kitomis koplyčiomis. Šiame straipsnyje aptarsime katedros patalpos virš zakristijos reikšmę.
Vilniaus katedra
Lauryno Gucevičiaus indėlis
Per didžiausią paskutinę katedros rekonstrukciją Laurynas Gucevičius suprojektavo šv. Vladislovo (anksčiau - vyskupo Abraomo Vainos) elipsės formos koplyčią. Laurynas Gucevičius, restauruodamas Vilniaus katedrą, šiaurinėje jos dalyje XVIII a. pristatė zakristiją, savo išorine struktūra simetrišką Šv. Kazimiero koplyčiai.
Zakristijos spinta
Didžiausia Šv. Ignaco Lojolos koplyčios (dabartinės katedros raštinės) puošmena - zakristijos spinta - yra vertingas meno kūrinys, būtent dėl savo vertės XIX a. patekęs į Katedrą iš kažkurios Lietuvos jėzuitų bažnyčios. Kaip liturginio inventoriaus talpykla spinta sukurta specialiai šiai funkcijai, naudotina pagal savo paskirtį nuo XVIII a., kai buvo pagaminta, iki XX a. 5 dešimtmečio. Pagarbiam pašventintų liturginių reikmenų saugojimui skirtas baldas 2021 m. grįžo į Katedrą, į specialiai jam skirtą koplyčią.
Katedros istorija ir rekonstrukcijos
Rotušė, jos architektūra, ypač interjerai, netrukus patyrė didelių pokyčių, nes 1811 m. carinė valdžia panaikino miesto savivaldą, administraciją / magistratą perkėlė į kitas patalpas, o rotušės pastatą ilgainiui (iki 1845 m.) pertvarkė į teatrą. Pakeistos pagrindinės pastato vidaus erdvės, sunaikinta daug vertingos interjero architektūros elementų ir detalių. Teatras veikė iki 1922 m. Vėliau pastatą pagaliau sumanyta pritaikyti miesto reprezentacijos reikmėms. 1936-1939 m. pagal architekto Stepono Narembskio projektą ir jam vadovaujant sutvarkyti fasadai, atkurtos svarbiausių salių edvės, pagrindinėje salėje atkurtos jos galuose buvusios išgriautos kolonados. Narembskis įrengė į antrą aukštą vedančius monumentalius vidaus laiptus, stiliaus ir proporcijų požiūriu labai gerai derančius su Gucevičiaus rotušės klasicistine architektūra, pastatui suteikusius papildomo reprezentatyvumo ir iškilmingumo. Narembskio plunksnai priklauso ir viso pastato lauko bei vidaus durys, kiti atgaivinto interjero įrangos elementai.
Koplyčios katedroje
Šv. Vladislovas - Vengrijos ir Vilniaus katedros globėjas, su kuriuo siejamos legendos apie stebuklus, karines pergales ir ligonių gydymą. Jis kartu su šv. vyskupu Stanislovu laikomas Vilniaus katedros globėju. Priimdamas krikštą, Lietuvos ir Lenkijos valdovas Jogaila pasirinko Vladislovo vardą, todėl 1387 m. Jogailos statytai Vilniaus katedrai nuspręsta duoti Šv. Stanislovo ir Šv. Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia ir buvęs bernardinių vienuolynas - įspūdingas Renesanso laikų ansamblis. Jo statybą ir puošimą rėmė Leonas Sapiega, vienas garsiausių XVI-XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų. Bažnyčia tapo ne tik maldos namais, bet ir Sapiegų giminės mauzoliejumi.
Štai keletas kitų koplyčių, esančių Vilniaus Katedroje:
- Manvydų koplyčia
- Kęsgailų koplyčia
- Vyskupų koplyčia
- Karališkoji (Valavičių) koplyčia
- Šv. Kazimiero koplyčia
Vilniaus katedros lobynas
Vilniaus katedros lobynas - seniausias ir gausiausias iš visų lobynų, saugotų Lietuvos bažnyčiose. Pirmiausia į jį pateko Gediminaičių Jogailos ir Vytauto bei jų žmonų dovanoti brangūs liturginiai reikmenys ir iš kitų šalių atsiųstos dovanos Lietuvos krikšto proga. Valdovai, didikai, vyskupai dovanojo katedrai prabangius liturginius reikmenis: kryžius, taures, relikvijorius, monstrancijas. Per karus vertybės buvo slepiamos, išvežamos, paskutinį kartą slėptuvėje atsidūrė prasidėjus Antrajam pasauliniam karui. Karo išvakarėse Vilniaus katedros lobynas buvo užmūrytas slėptuvėje. Jis atrastas 1985 m., tačiau pirmą kartą visuomenei pristatytas tik 1999-2003 m. parodose Lietuvos dailės muziejuje. 2006 m. visas katedros lobynas grąžintas Vilniaus arkivyskupijai ir nuo 2009 m.
Vilniaus katedros lobynas
Štai keletas eksponatų iš Vilniaus katedros lobyno:
- Švč. Mergelės Marijos paveikslo aptaisas
- Kryžius su Šv. Eustachijaus relikvijomis
- Plaketė su evangelinėmis scenomis
Apibendrinant, katedros patalpa virš zakristijos, kaip ir kitos koplyčios bei lobynas, yra svarbi Vilniaus katedros dalis, atspindinti Lietuvos istoriją, kultūrą ir religiją.
| Koplyčia | Globėjas | Ypatybės |
|---|---|---|
| Šv. Vladislovo koplyčia | Šv. Vladislovas | Elipsės formos, freskos, altorius iš XIX a. vidurio |
| Šv. Kazimiero koplyčia | Šv. Kazimieras | Marmuras, smiltainio plokštės, karalaičio relikvijos |
| Šv. Mykolo koplyčia | Šv. arkangelas Mykolas | Sapiegų giminės mauzoliejus, renesansinis altorius |
Šaltinis: Bažnytinio paveldo muziejus
Doc. Dr. Birutė Rūta Vitkauskienė I Vilniaus katedros karališkosios įkapės. Istorija ir tyrimai.
tags: #katedros #patalpa #virs #zakristijos