Noras gyventi sutvarkytoje aplinkoje yra visiškai suprantamas, todėl statant ar tvarkant namus kartais prisireikia performuoti ir sklypo reljefą. Visgi, tokio tipo darbai gali kaip reikiant sujaukti kaimynystėje gyvenančių žmonių kasdienybę. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie reikalavimai taikomi sklypo reljefo formavimui, kad būtų užtikrinta tiek jūsų, tiek jūsų kaimynų ramybė.
Sklypo Reljefo Formavimo Reikalavimai
Sklypas statinio statybos metu turėtų būti formuojamas remiantis statinio projekto sprendiniais. Kaip organizuojama statinio statyba ir kaip turi atrodyti sklypas užbaigus statybą, turi būti numatyta statinio projekte. Sklypo planas yra techninio projekto sudedamoji dalis. Jame nurodomi sklypo reljefo formavimo (pažeminimo, paaukštinimo, išlyginimo) sprendiniai.
Statybos inspekcija informuoja, kad sklypo planas turi būti parengtas laikantis statybos techninio reglamento „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ reikalavimų. Reglamente nustatyta, kad, viršijant didžiausią leistiną sklypo reljefo nuolydį (12 proc.), jis turi būti sumažinamas atitinkamai pertvarkant (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.) reljefą.
Svarbu: Teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumo ties tokių sklypų riba.
Paviršinių Nuotekų Tvarkymas
Jei sklypas yra teritorijoje, kurioje:
- Yra komunalinis ar vietinis lietaus nuotakynas, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į šį nuotakyną nuotekų išleistuvu (-ais).
- Nėra komunalinio ar vietinio lietaus nuotakyno, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan.
Kai statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo žemės sklypo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus. Nuo grunto griuvimo ar nušliaužimo į kitą sklypą apsaugotų atraminė sienutė, kuri turi būti įrengta laikantis tokiems inžineriniams statiniams taikomų reikalavimų. Bet kokie statiniai neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti.
Draudžiama nuvesti paviršines nuotekas reljefo paviršiumi į gretimus sklypus.
Atraminės Sienutės
Nuo grunto griuvimo ar nušliaužimo į kitą sklypą apsaugotų atraminė sienutė. Atraminės sienutės, kurių aukštis ≥ 0.2 m iki ≤ 1 m priskiriamos prie I grupės nesudėtingųjų statinių, o kurių aukštis > 1 m iki ≤ 2 m - priskiriamos prie II grupės nesudėtingųjų statinių (aukštis matuojamas nuo žemesniojo žemės paviršiaus).
Svarbu: Besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai privalomi, kai atraminė sienutė statoma ant sklypo ribos arba kai įrengiama savo sklype, jei tokios sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba) didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
Jeigu kaimynai nesutaria kitaip, atraminė sienutė turi būti statoma savo sklype taip, kad jos bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, būtų ne didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
Statybą Leidžiantys Dokumentai (SLD)
Tuo atveju, kai reljefo formavimo darbai numatyti statinio, kurį norint statyti reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD), projekte, šiuos darbus galima pradėti tik gavus SLD.
SLD privalomas statant kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Taip pat, SLD privalomas statant mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei Saugomų teritorijų įstatymas šioje teritorijoje statybos nedraudžia), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje), magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Statybos inspekcija primena, kad SLD išduoda savivaldybių administracijos.
| Statinio Tipas | Aukštis | SLD Reikalavimai |
|---|---|---|
| Atraminė sienutė | 0.2 m - 1 m | Privalomas tam tikrose teritorijose |
| Atraminė sienutė | 1 m - 2 m | Privalomas tam tikrose teritorijose |
Želdinių Sodinimas ir Priežiūra
Privačiose žemės valdose esančius želdinius sklypų savininkai ar valdytojai turi teisę tvarkyti savo nuožiūra. Svarbiausia (pagal Želdynų įstatymą ir Žemės įstatymą) - nepažeisti kaimyninių žemės sklypų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų bei gyventojų teisių. Ginčai dėl želdinių pasodinimo ir priežiūros, pažeidžiant kaimynų interesus, sprendžiami civiline tvarka. Todėl, jei gretimo sklypo savininkas nepaiso teisėtų pretenzijų ir nesiekia susitarimo, belieka kreiptis į teismą.
Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo. Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Jei aukščiau minėtų taisyklių ir reikalavimų laikytis nėra galimybės ar, pavyzdžiui, ankščiau gauti sodininkų bendrijos valdybos sutikimai ar kaimynų susitarimai statyti arba želdinti per arti ribų yra pamesti (prarasti), rekomenduotina gauti rašytinius kaimynų sutikimus (susitarimus) bei pateikti jų kopijas sodininkų bendrijos valdybai saugojimui.
Žemės įstatymo 21 straipsnyje apibrėžtos žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos, o šio įstatymo 7 punkte nurodyta, kad savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.