Kiekvienas iš mūsų svajojame apie tvirtus santykius, kuriuose nuolat vyrautų aistra, empatija, tarpusavio supratimas, bendrumo jausmas. Tačiau vien meilės ir noro paprastai negana. Santykių kūrimas - tai sudėtingas nuolatinis darbas, per kurį į vieną sujungiami du skirtingi pasauliai. Mes nuolatos keičiamės, todėl ir santykis su antra puse kinta. Svarbu tai suvokti ir priimti. Nuolatinės permainos reikalauja pastovių pastangų ir atsidavimo.
Kaip išreikšti savo jausmus ir nuomonę neužgaunant kitų
Pirmiausia, turėti savo nuomonę jau yra gerai. Reikšti savo nuomonę - jau antras žingsnis, priklausantis nuo mūsų ketinimų ir pasirinktos formos. Dažnai nėra vienos absoliučiai teisingos nuomonės. Jei žiūrėsi iš savo patirties ir suvokimo, tavo nuomonė bus teisinga, jei kito žmogaus akimis - jo nuomonė taip pat atrodys pagrįsta. Todėl diskusijos metu išreikšk savo požiūrį būtent kaip savo, ne kaip absoliučią tiesą. Tada kiti nesijaus užpulti ir kils mažiau konfliktų. Gali taip ir pasakyti „mano nuomone…, aš galvoju…, man atrodo…”.
Kitas svarbus dalykas yra tikslas. Jeigu jis bus įžeisti kitą žmogų, žūtbūt išlikti nugalėtoja, įrodyti, kad jis klysta, - tikrai susipyksite. Tačiau jei išsakiusi savo nuomonę liksi atvira kito žmogaus požiūriui, pasistengsi suprasti ką jis sako ir gerbti, tuomet jūsų pokalbis tikrai bus įdomus. Ir niekas nebus nuskriaustas. Gali pati klausti: „Aš manau taip, o kaip jūs manote?” Domėkis kitų žmonių mintimis, jų patirtimi. Kai pajus, kad tu juos girdi, jie taip pat pradės nuoširdžiai tavęs klausyti.
Žinoma, jei sukyla stiprus pasipiktinimas ar kitokie neigiami jausmai, sunku klausytis ir reaguoti geranoriškai. Geriau padaryk pertraukėlę - išsiaiškink kaip jautiesi ir kas tave taip paveikė.
Bendravimas su sunkiai sergančiu ar mirštančiu žmogumi
Bendravimas su sunkiai sergančiu ar mirštančiu žmogumi yra didelis išbandymas artimiesiems. Jiems būna sunku kalbėti apie mirtį dėl baimės, kad kalbėdami apie tai tik dar labiau pablogins ligonio būklę.
- Gerbkite pašnekovą. Nė vienas mūsų nežino, kas yra anapus arba kas atsitinka po mirties.
- Būkite nuoširdus. Dažnai sudėtingose situacijose mes ieškome, ką galėtume pasakyti „teisingo“ ar „protingo“, kartais bandome neigti tai, kas vyksta, arba juokauti.
- Naudokite tinkamą kūno kalbą. Stebėkite ligonio kūno kalbą. Ar tai, ką jis sako, yra tai, ką nori pasakyti? Gal jis kažką parodo gestais, nes negali pasakyti žodžiais?
- Būkite įsižeminęs: jauskite po kojomis tvirtą pagrindą.
- Naudokite trumpus teiginius, pvz., „Jeigu kada norėsite apie kažką, kas jums svarbu arba gąsdina, pakalbėti, pasakykite man“ ir pan.
- Nebijokite ašarų. Verkimas yra natūras atsakas emociškai sudėtingose situacijose. Reikia būti tikrai drąsiam, kad galėtumėte parodyti savo gedėjimą.
- Išlikite ramus. Galite jausti jaudulį dėl stipraus emocinio ryšio arba išsigąsti, kai artimasis/draugas pradeda verkti, tampa bejėgis ir pažeidžiamas.
- Būkite tylus. Nemanykite, kad turėtumėte visą laiką kalbėti.
Kaip elgtis, kai kitas žmogus smurtauja
Sunkiausia tokioje situacijoje patikėti ir pripažinti, kad jūsų draugas gali smurtauti prieš kitą žmogų. Dažnai stengiamės neigti galimybę, kad žmogus, kurį mylime, gerbiame, mėgstame, kuriuo žavimės, gali būti kitoks nei įsivaizdavome.
- Viena priežasčių, kodėl sudėtinga kalbėti apie smurtą yra ta, kad ši tema apipinta emocijomis.
- Dauguma mūsų esam girdėję tokių pasakojimų iš kitų žmonių ir turime asmeninių istorijų.
- Todėl šioje situacijoje svarbu įvardinti savo jausmus. Pasistenkite atsispirti norui savo emocijas vertinti kaip teigiamas ar neigiamas, tiesiog pabūkite su jomis.
- Gali tekti pergyventi skirtingas jausmų stadijas: neigimą, pyktį, derėjimąsi, depresiją ir susitaikymą.
Jūsų draugas vis dar yra jūsų draugas, net paaiškėjus, kad jis smurtauja. Tai, kad bičiulis naudoja prievartą prieš sau artimą asmenį, neturėtų automatiškai įpareigoti nutraukti santykius. Tokį sprendimą priimti turėtumėte tik viską gerai apsvarsčius. Būkite visiškai sąžininga(s) su savimi.
Kreipkitės į draugą konfidencialiai ir asmeniškai. Venkite apie tai kalbėti kitų žmonių akivaizdoje. Kalbėkite atvirai. Aiškiai įvardinkite savo jausmus: „galiu klysti, bet man atrodo…“, „jaučiu, kad..“ Kalbėkite iš savo pozicijos. Neanalizuokite jo elgesio. Įvardinkite konkrečiai, kokį jo elgesį laikote netinkamu ir leiskite draugui pačiam padaryti išvadas. „Mačiau, kaip anądien pastūmei, trenkei, griebei ir pan. „Man kelia nerimą, kaip kalbi su ja.
Dažnai žmogus tiesiog nesuvokia savo elgesio, nesupranta, kad daro kažką nederamo, nes, pavyzdžiui, augo šeimoje, kur smurtas buvo kasdienybė. „Vaikai mokosi iš tėvų.
Paaiškinkite, kad tokie veiksmai daro žalą ir kelia grėsmę jo santykiams su partnere ir kitais žmonėmis, kurie, įskaitant jus, tokio elgesio netoleruos. „Mane nustebino šitoks tavo elgesys. „Man labai nemalonu visa tai matyti.
„Jeigu nesusitvarkysi su problema, pabaigsi savo dienas kalėjime.
Kaip susitvarkyti su vienišumo jausmu
,,Jaunimo linijos“ Kauno padalinio vadovas Mykolas Kriščiūnas aiškina, kad vienatvė ir vienišumas yra skirtingi dalykai. Pasak jo, vienatvė yra jausmas, kai būname vieni, tačiau jaučiamės gerai, o vienišumas - kai nejaučiame ryšio su žmonėmis, net jei ir esame jų apsupti. Specialisto teigimu, žmonės istoriškai yra įpratę gyventi bendruomenėje, o vienišumas signalizuoja apie tai, kad nejaučiame ryšio su ja.
Vienišumo šaltiniai gali būti labai įvairūs: nuo socialinio kontaktų trūkumo iki įpročio nemegzti ryšių su žmonėmis. Dabartinė pandemijos situacija taip pat lemia vienišumo jausmo paaštrėjimą, nes ilgai nesimatę su artimais žmonėmis prarandame net ilgamečius ryšius.
Svarbiausi patarimai, kurie gali padėti susitvarkyti ar net susidraugauti su užklupusiu vienišumo jausmu:
- Priimti vienišumą. Pajutus vienišumą, svarbu įsiklausyti, priimti dabartinę savijautą ir suprasti, ar norite kažką keisti. Nors kartais mums nesinori vienišumo, atkreipti į jį dėmesį yra būtina ir naudinga.
- Prisijungti prie bendruomenės. Bendrumo jausmą gali suteikti šeima, draugai ar aplinkiniai žmonės, kuriuos sieja bendros veiklos arba pomėgiai. Šventiniu laikotarpiu labai populiari įvairaus pobūdžio savanorystė, kuri padeda pasijausti bendruomenės dalimi ir suteikia dalinimosi džiaugsmo.
- Įsiklausyti į save. Bene svarbiausia taisyklė, norint susidraugauti su vienišumo jausmu - įsiklausyti į jį ir išgirsti savo poreikius. Galbūt jūs tuo metu tiesiog nenorite būti su žmonėmis, gal jums norisi save palepinti kažkokia pramoga ar veikla? Jeigu vienišumo jausmas niekur nedingsta ir vis intensyvėja, naudinga pasikalbėti su artimais žmonėmis arba kreiptis į emocinės pagalbos centrus.
Visiems, kurie jaučiasi vieniši
Santykiai internetu: Baimės ir dvejonės
Internetas unikalus tuo, kad leidžia būti savimi kartu pilnai savimi nebūnant. Tiesiog tokie jau mes esame - daugumą informacijos gauname akimis. Iš kito žmogaus balso, judesių, stiliaus, elgesio. Bendraudami internetu kito žmogaus paveikslą papildome vaizduotės pagalba. Kurį laiką tas tinka. Tačiau tokio dalinio pažinimo pradeda nebeužtekti, norite eiti toliau.
Ir tai yra kryžkelė kurioje kyla dvejonės. Tokioje situacijoje matau dvi baimes - baimę nusivilti ir baimę nepatikti pačiam. Vertinate ne tik jūs, bet ir jus. Ir nuo šio įspūdžio dažnai priklauso tolesnė jūsų draugystės eiga.
Ką darytumėte, jei paaiškėtų, kad draugė atrodo ir elgiasi visiškai ne taip, kaip tikėjotės? Arba kaip jaustumėtės, jei po susitikimo parašytų, kad esate ne jos žmogus? Ką prarastumėte?
Jeigu atsakysite į šiuos klausimus ir jūsų noras susitikti nepraeis, tuomet elkitės drąsiai ir ryžtingai - pakvieskite savo draugę į tikrą pasimatymą. Taip gausite visus atsakymus, nebereikės spėlioti ar gyventi iliuzija.