Širvintų rajone, netoli kelio Vilnius-Ukmergė, įrengta „Oreivių užuovėja“ gali taikytis į keisčiausio pasaulyje viešbučio, kur vaizduotei nėra ribų, titulą. Čia užklystantiems nuotykių ieškotojams iš Vokietijos, Lenkijos, Prancūzijos, Ispanijos, Didžiosios Britanijos sunku patikėti, kad tai padarė patys sodybos šeimininkai nesamdydami profesionalių dizainerių. Sutuoktinių sukurta aplinka stebina išradingumu.
Liaudiškas naivumas, mistika, stilių kratinys, net chaosas, kai spalvos pjaunasi viena su kita, - visa tai sutelpa po vienu stogu. Čia galima aptikti senų buities daiktų, prieškario Lietuvos baldų, lovatiesių, o dekoruotos ir nutapytos sienos puikiai dera su metalinėmis grandinėmis, kryžiais, akėčiomis, kalvių ir stalių įrankiais.
Pokylių Salės ir Teminiai Kambariai
Išskirtinė kaimo turizmo sodyba "Oreivių užuovėja" kviečia jaukioje kaimo aplinkoje atšvęsti savo šventę ar draugų susibūrimą dviejose įspūdingose pokylių salėse: "Oreivių" po oro baliono kupolu su ugniakuru viduryje, talpinančioj iki 40 žmonių, ir puošnioje, erdvioje, su parketinėm grindim "Pokylių menėje", talpinančioje iki 120 žmonių.
Taip pat praleisti romantišką naktį originaliuose teminiuose kambariuose: "Žvejo" lovoje-valtyje, "Gaspadoriaus" lovoje-vežime su šieno čiužiniu, "Piemenėlio" lovoje-avilyje" ir tt. Tik mūsų sodyboje jūs galėsit patirti skrydžio oro balion...
Teminių kambarių įvairovė:
- "Gaspadinės" kambarys: Papuoštas nėriniais, su šiaudų sodu, verpimo rateliu ir austos lovatiesės.
- "Gaspadoriaus" kambarys: Su priekalu, obliavimo įrankiais, lova iš vežimo ir senelio nuotraukomis.
- "Piemenėlio" kambarys: Su šieno pluoštu, lova iš šakų ir ežero piešiniu ant sienos.
- Keturių metų laikų kambariai: Pavasario kambaryje dominuoja rožinės ir salotinės spalvos, o rudens kambaryje - sudžiūvę lapai, obuoliai ir lova-krepšys.
- Tamsos kambarys: Su akėčiomis ant sienų, metalo detalėmis, grandinėmis ir antrankiais.
Arvydas Dirmeikis: Aistra Skrydžiams ir Kūrybai
A.Dirmeikis yra atlikęs apie 3 tūkstančius skrydžių balionu. Šio kupolo audinys dabar puošia vieno pastato lubas, o buvę vilniečiai stengiasi užkrėsti aistra skraidyti kitus žmones.
„Kad ir kokią dovaną dovanotum, ji gali pasimesti, išnykti, pradingti, o skrydžio žmogus niekada neužmiršta, nes tai kelia daug emocijų. Jos grįžta atmintyje, ir gėrio banga kaskart užlieja visą krūtinę“, - pripažino vyras.
Kai 1990 metais Dirmeikiai įsigijo sodybą, Arvydui sukako 40 metų. Iš pradžių čia užsukdavo tik savaitgaliais ir mintyse keikdavosi, kad reikia kaime kūrenti krosnį ir suktis nuo ryto iki vakaro. Tuo metu nagingą vilnietį, augusį ant asfalto, traukė juvelyrika - ne vieną gražų žiedą ir auskarus jis yra padovanojęs savo žmonai. Bet kartą pakilęs oro balionu vyras liko taip sužavėtas skrydžio, kad juvelyro amatui nebeliko laiko.
Skraidymas pavergė ir Danguolę, su kuria Arvydas susituokė prieš 40 metų. Nors oro balionai galėjo juodu ir išskirti, taip neatsitiko. Pastaruosius 28 metus jie praleido kartu „prie balionų“.
„Jei nebūčiau norėjusi skraidyti, nežinia, kaip dabar gyventume“, - svarstė Danguolė. Jos sutuoktinis neslepia, kad nemažai šeimų subyrėjo dėl oro balionų.
Pavyzdžiui, dainų kūrėjai ir atlikėjai Rūtai Ščiogolevaitei, matyt, nepatiko skraidyti, tikriausiai dėl šios priežasties ji išskyrė su savo pirmuoju vyru, kuris taip pat yra oreivis.
A.Dirmeikio žmonai Danguolei teko ne vienas vaidmuo - ji buvo ir navigatorė, vairuotoja, ir namų šeimininkė, maisto gamintoja, interjero kūrėja. Ruošiantis į kelionę Arvydui niekada nešaudavo į galvą mintis, kad galima žmoną palikti namie. Net dešimt metų kartu su ja oreivis dalyvavo įvairiose varžybose ir šventėse, kur būdavo skraidinami oro balionai.
Užsienyje vykstančių renginių organizatoriai netgi parūpindavo lietuviams keleivių, kad jie galėtų šiek tiek užsidirbti. „Išmaišėme visą Europą, nors buvome neturtingi. Bet kritus geležinei uždangai kilo susidomėjimas Lietuva, todėl mums sakydavo: tik skraidykit oro balionu ir viską gausit veltui - viešbutį, maitinimą“, - prisiminė pilotas.
Bet po daugelio metų jis įsitikino - gerai jaustis galima ir be kelionių, būnant tik vienoje vietoje. Nors jaunystėje jam atrodė, kad gyvendamas kaime negalės ištverti be teatro, restorano, koncertų salės, dabar neliko jokių nuogąstavimų. Pasirodo, nesunku suderinti šiuos dalykus - pastaruoju metu sutuoktiniai įvairiuose kultūros renginiuose lankosi dažniau nei anksčiau, nes kelionė iki Vilniaus automobiliu trunka vos pusvalandį.
Danguolei taip pat patinka būti arčiau gamtos. „Yra tik vienas svarbus klausimas - kas pratęs veiklą, kai mūsų nebus?“ - susikrimto ji.
Oreivis neskuba ieškoti atsakymo į šį klausimą. Jam kol kas nesinori nieko prarasti, nes keldamiesi į kaimą sutuoktiniai pardavė viską, ką turėjo Vilniuje. Arvydas tik viliasi, kad nebus sunaikinta tai, ką kūrė kartu su žmona. Bet dabar jam smagiau galvoti, kad vieni žmonės nuo jaunystės ruošiasi senatvei, o kiti - antrajai jaunystei. Prie pastarųjų pilotas priskyrė ir save.
Nors ne kartą girdėjo apie jį sakant, kad įrengdamas „Oreivių užuovėją“ elgiasi kaip išprotėjęs, kam viso to reikia, vyras liko ištikimas savo idėjai. Sutuoktiniai mano, kad neprašovė pro šalį.
Sodybos šeimininkui apie atvykėlius daug pavyksta sužinoti pagal tai, kokį kambarį jie pasirenka.
Kaimynų Kaimas
Statistikos departamento duomenimis kaime gyvena 15 gyventojų (2011 m.). Apie Kaimynų kaimą informacijos labai nedaug.