Kernavė - pirmoji Lietuvos sostinė - apipinta legendomis ir padavimais. Šis miestelis, esantis Širvintų rajone, - gana mažas, tačiau gausiai lankomas turistų.
Rudens ir žiemos sezonais per dieną į Kernavę užsuka bemaž tiek pat lankytojų, kiek joje yra gyventojų, o pavasarį ir vasarą - keliskart daugiau. Per Rasos šventę ir Mindaugo karūnavimo dieną vykstančias gyvosios archeologijos dienas čia suguža tūkstantinės žmonių minios.
Kernavė - pirmoji pagoniškos Lietuvos sostinė. Istoriniuose rašytiniuose šaltiniuose ji pirmą kartą buvo paminėta 1279 m. Livonijos ir Hermano Vartbergės kronikose aprašytas nesėkmingas kalavijuočių žygis į Kernavę, į kunigaikščio Traidenio žemę. Viduramžiai šiam miesteliui buvo išskirtinis laikotarpis.
Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos Ryšių su visuomene ir švietimo programų skyriaus vedėjas Jonas Vitkūnas pabrėžė, kad būtent viduramžiais senajai baltų kultūrai įtaką ėmė daryti krikščioniška kultūra iš Rytų ir Vakarų.
„Remiantis archeologiniais tyrinėjimais Kernavės istorinių fragmentų eigą galima ne tik nuosekliai matyti, bet ir chronologiškai skaityti, kaip knygą“, - sakė J.Vitkūnas. Minėtas laikotarpis Kernavei paliko neįkainojamų vertybių: penkis piliakalnius, kapinynus su įkapėmis, sudegintų kunigaikščio pilių ir sunykusio amatininkų bei pirklių miesto liekanas.
Kernavės piliakalniai - unikalus istorinis kompleksas. Šaltinis: Wikipedia
Kernavės Piliakalniai
Penki piliakalniai Kernavės garsėja visame pasaulyje. Tai - ledynmečio ir žmogaus rankų darbo palikimas. Jų pavadinimai apipinti legendomis. Lizdeikos kalno pavadinimas siejamas su ant jo gyvenusio vyriausiojo krivio Lizdeikos vardu.
Pasakojama, kad jis su vaidilutėmis kurstė ugnį ant Aukuro kalno ir nuo jo sakė žmonėms pamokslus bei aiškino sapnus. Gražiausia Lizdeikos vaidilutė buvo Pajauta. Jos garbei pavadintas nuo piliakalnių papėdės nusidriekęs Pajautos slėnis.
„Tokio unikalaus vaizdo nerasite niekur kitur visame Baltijos regione. Todėl vieni lankytojai į Kernavę atvyksta saulės sutikti, kiti - dainų pasiklausyti ir akis į gražiausią pasaulio kampelį paganyti, o archeologai - ieškoti senovės gyvenviečių, viduramžių miesto pėdsakų, lietuvių protėvių kapinynų“, - sakė Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos Ryšių su visuomene ir švietimo programų skyriaus muziejininkas Valdas Lučunas.
UNESCO Paveldo Sąrašas
Dėl gausių kultūros lobių ir gilios krašto istorijos Kernavės archeologinis kompleksas buvo paskelbtas Valstybiniu Kernavės kultūros rezervatu. J.Vitkūnas pasakodamas apie miestelį pabrėžė, kad 2004 m. Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas buvo įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą.
Rezervato vertinimas vyko vadovaujantis dviem kriterijais. Pirmasis atspindėjo gyvenviečių raidą baltiškame regione: nuo epipaleolito iki viduramžių. Antrasis reprezentavo kultūrinį kraštovaizdį su išlikusiomis archeologinėmis vertybėmis - senovės gyvenvietėmis ir piliakalnių gynybine sistema.
Kernavės archeologijos muziejaus ekspozicija. Šaltinis: Muziejai.lt
Kernavės Muziejinė Ekspozicija
Su Kernavės archeologine vietove, priešistore, viduramžiais, miesto gyventojų kasdienybe ir papročiais lankytojai gali susipažinti rekonstruotame Kernavės istorijos ir archeologijos muziejuje. Šis muziejus atitinka visus pasaulinius standartus ir yra vienas moderniausių Lietuvoje.
Net trijose ekspozicijų salėse gausu mokslinės ir specializuotos informacijos. Greta archeologinių eksponatų įrengti vaizdo monitoriai, suteikiantys galimybę praeitį pažinti gyvai.
Praėjusiais metais Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija lankytojams atvėrė dar vieną muziejinę ekspoziciją. Tai XIII-XIV a. Kernavės miesto fragmentas, įkurtas šalia piliakalnių. Vykdant archeologinius tyrimus drėgname kultūriniame sluoksnyje buvo rasta gerai išlikusių medinių pastatų ir tvorų liekanų, gausybė organinės kilmės dirbinių iš medžio, tošies, odos bei rago. Visa tai suteikė neįkainojamos informacijos apie to meto miestelėnų gyvenamąją aplinką, buitį ir amatus.
Mokslinių tyrimų duomenys leido nustatyti, kad šiuose kiemuose viduramžiais gyveno ir paveldimu amatu vertėsi net kelios juvelyrų, kalvių ir rago apdirbėjų kartos. Jų dirbinių ir darbo įrankių galima pamatyti Kernavės archeologinės vietovės muziejaus ekspozicijoje.
Viduramžių Kernavėje klestėjo amatininkų ir pirklių bendruomenė. XIII-XIV amžiuje miestas užėmė apie 11 ha ploto teritoriją, turėjo gerai įtvirtintų piliakalnių gynybinę sieną, susiformavusį kiemų ir gatvių tinklą. Kiemus nuo gatvės ir kaimynų skyrė vertikalių lentų arba iš šakų pintos tvoros. Juose stovėjo vienas gyvenamasis ir keli gamybinės bei ūkinės paskirties pastatai iš spygliuočių medienos. Brangių kaltinės geležies detalių naudota nedaug.
Šventės ir Renginiai Kernavėje
Minias žmonių į miestelį pritraukia Mindaugo karūnavimo šventė. Būtent per Mindaugines Kernavėje vyksta gyvosios archeologijos dienos. „Šios šventės metu senoviniais drabužiais ir žvėrių kailiais vilkintys barzdoti Lietuvos senosios sostinės gyventojai pasakoja, kaip žmonės gyveno akmens ar bronzos amžiuje, kuo vertėsi, ką valgė ir kaip puošėsi“, - sakė V.Lučunas.
Pasak muziejininko, ir jauni, ir seni šventės dalyviai šventėje įsukami į istorijos verpetą. Jie pamato, kaip buvo kuriami įvairūs titnaginiai, kauliniai, geležiniai įrankiai, pamėgina šaudyti iš lanko ar senoviniu būdu užkurti ugnį bei paragauja archajiškų valgių. Šventės dieną Kernavėje kovoja riteriai, klajoja muzikantai, iš svetur atvykę pirkliai ir valkatos, o nusižengėliai teisiami viduramžių teismuose.
Lankytojų miestelyje netrūksta ir vykstant tradicinei vasaros saulėgrįžos - Rasos šventei. Ji čia rengiama nuo 1967 m.
Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje. Šaltinis: Kernave.org
Edukacinės Programos
Su Kernavės praeitimi miestelio svečiai dar geriau susipažįsta dalyvaudami edukacinėse programose ir istorijos pamokose. Dažniausiai jas lanko moksleiviai. Jie mielai renkasi šias programas: „Archeologija - nuo tyrimo iki eksperimento ir rekonstrukcijos“, „Kaip žmonės senovėje gyveno“, „Archajiški indai, arba indų gamyba ir juose slypinčių paslapčių istorija“, „Apranga ir jos raida nuo priešistorės iki viduramžių, arba rūbai ne vien tik šildo“, „Gyvoji archeologija - kelionė į praeitį“.
Visos jos vykdomos naujai įrengtoje edukacinėje klasėje, kurioje galima „nukakti“ į įspūdingą Kernavės praeitį, susipažinti su paslapčių kupinu archeologų darbu. Edukacinėse pamokose sudaryta galimybė dalyvauti ir dalyviams su regėjimo negalia. Jiems siūloma programa „Kelionė į Kernavės priešistorę, arba kartu palieskime praeitį“.
Ką Aplankyti Kernavėje?
Miestelis didžiuojasi neogotikine Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia, pastatyta 1920 m. Prie šventovės šliejasi didinga granitinė Mozės skulptūra, o netoliese stūkso paminklas Geležiniam Vilkui. Šalia maldos namų išlikę senosios bažnyčios pamatai ir dvi paminklinės aštuonkampės koplyčios: medinė bei mūrinė.
Mūrinėje - ponų Rėmerių ir kitų didikų giminės mauzoliejus su čia palaidotųjų karstais. Kernaviškiai pasakojo, kad pirmąją bažnyčią jiems pastatė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas apie 1420-1430 m. Jo garbei pastatytas paminklas.
Šalia medinės koplytėlės įrengta Kernavės piliakalnių ir Pajautos slėnio apžvalgos aikštelė, o netoliese, senojoje klebonijoje, įkurtas bažnyčios reliktų muziejus.
Pagrindinės lankytinos vietos Kernavėje:
- Neogotikinė Švč.Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia.
- Valstybinis Kernavės archeologijos ir istorijos muziejus-rezervatas.
- Kernavės piliakalnių ir Pajautos slėnio apžvalgos aikštelė.
- Bažnyčios reliktų muziejus.
- Paminklas LDK kunigaikščiui Vytautui Didžiajam.
- Mozės skulptūra.
- Geležinio Vilko skulptūra.
Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia. Šaltinis: Širvintos.lt
Laisvalaikis Kernavėje
Miestelio svečiai ne tik turi į ką akis paganyti, bet ir gali turiningai praleisti laisvalaikį. Kernavėje įkurta nemažai kaimo turizmo sodybų. Lankytojų laukia žemaitukų žirgų auginimo ūkis, Henriko Orakausko skulptūros studija-galerija „Šulinys“, Kristinos ir Jauniaus Ranonių sodyba-galerija „Mirnabalis“ bei paslaptimi apgaubta Steveno Vincento Mitchellio galerija „Bardo“.
„Šulinyje“ nuolat veikia H.Orakausko darbų paroda. Čia eksponuojamos medžio, marmuro, metalo skulptūros, piešiniai, didelių objektų nuotraukos ir kiti menininko kūriniai. Svečiai gali pasigrožėti ne tik galerijos ekspozicija, bet ir meniškai papuošta sodyba. Galerija „Šulinys“ yra svarbus Kernavės kultūros židinys. Čia rengiamos žymiausių šalies menininkų parodos, klasikinės muzikos koncertai, naujų muzikos albumų pristatymai.
Atsisveikinus su „Šulinio” meno pasauliu galima tradiciškai užlipti į Kernavės piliakalnius, užsukti į bažnyčią arba skaniai papietauti netoliese įsikūrusioje „Kerniaus smuklėje”.
Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos Kernavėje:
| Paslauga | Aprašymas | Kontaktai |
|---|---|---|
| Svečių apgyvendinimas | Kambarių nuoma, galima apsistoti su palapinėmis. | Vilniaus g., Pilkapio g. Mob. El. |
| Trumpalaikis apgyvendinimas | Trumpalaikis turistų, svečių apgyvendinimas, pobūviai su nakvyne (iki 25 žmonių), edukacinės programos, pirtis, kubilas, biliardas. | Klevų g. 2, Klišabalės k. Kernavės sen., Širvintų r. |
| Edukacija | Skulptoriaus H.Orakausko vedamos ekskursijos po galeriją ir dirbtuves (ekskursijos trukmė - 1 val.) | Vilniaus g. |
Keliaujančius po senąją Lietuvos sostinę Kernavę kviečiame užsukti į Ipolito Užkurnio kūrybinio palikimo ekspoziciją, įsikūrusią seniūnijos pastate, Kerniaus g. Ekspoziciją galima pamatyti nuo balandžio mėn. 15 d. iki rugsėjo mėn. 30 d.
Virtualus pasivaikščiojimas su archeologu „Vaizdas nuo Kernavės piliakalnių – archeologo akimis“
INDRĖS IR LAIMONO DAUJOTŲ SODYBA organizuoja edukacines-pramogines programas moksleiviams, vaikų gimtadienius bei stovyklas su kinkomais šunimis, pasivažinėjimo šunų kinkiniais organizavimą tiek žiemą, tiek vasarą. Visoms programoms reikalinga išankstinė rezervacija. Vičiūnų k., Kernavės sen., Širvintų r. sav.
„ELNIŲ SPA“ - VIETA POILSIUI AR ŠVENTEI GAMTOJE. Ypatinga vieta poilsiui ar šventei gamtoje su jaukia atmosfera ir tauriaisiais elniais. Švenčių organizavimas, pramogos, palapinių, valčių, dviračių nuoma, organizuotos ekskursijos po gamtą. Rudeikiškiai, Kernavės sen., Širvintų raj.
Taigi, Kernavė siūlo ne tik istorines įžymybes, bet ir galimybes turiningai praleisti laisvalaikį gamtoje bei susipažinti su vietos menininkų kūryba.