Šilumos energijos kainą gyventojams sudaro energijos kaina ir sunaudojamas jos kiekis. Norint sumažinti sąskaitas už šildymą, nebūtina iš karto šiltinti sienų. Sutvarkius ir patobulinus daugiabučio šildymo sistemą, į kurią investicija nėra didelė, galimi iki 30 proc.
Kokią ŠILDYMO sistemą ❤️🔥 pasirinkome? Šilumos siurblys ar malkos?
Šildymo sistemos priežiūra ir kontrolė
Kad būtų aiškiau, šildymo sistemą palyginkime su automobilio eksploatavimu. Norint visada turėti po ranka automobilį ir komfortiškai važinėti, reikia nusipirkti transporto priemonę ir įsipilti kuro. Automobilis, kaip ir šildymo sistema, yra vienkartinė investicija. Kuro kaina - kintantis dydis, vartotojai įtakos tam iš esmės neturi. Bet mes galime automobilį prižiūrėti taip, kad jis naudotų kuo mažiau kuro. Taip ir su šildymo sistema.
Skirtumas tas, kad automobilį nuolat prižiūrime patys: važiuojame į servisą, keičiame tepalus, padangas, balansuojame ratus ir kt. O kas ir kaip prižiūri daugiabučio namo šildymo sistemą ir kas kontroliuoja prižiūrėtoją? Šildymo sistemos prižiūrėtojas daugiabutyje yra kažkas, ko daugelis iš mūsų nė akyse nesame matę.
Kas atsakingas už šildymo sistemą?
Pagal LR Šilumos ūkio įstatymą, „prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Teisės aktuose nustatyta, kad prižiūrėtojas privalo siekti, kad išnaudojant visas turimas technines ir organizacines galimybes, pastato šildymo ir karšto vandens įrenginių darbo režimas atitiktų ekonomiško ir racionalaus šilumos ir karšto vandens vartojimo reikalavimus.
Visa tai teorija, praktiškai daugeliu atvejų sistemos prižiūrėtojas yra namą administruojančios įmonės atstovas, jo kontrolės praktiškai nėra. Metų metais nevalyta ir beveik neprižiūrima šildymo sistema niekada nebus efektyvi.
Daugiabučio šildymo sistemos modernizavimas (mažoji renovacija)
Daugiabučio šildymo sistemos modernizavimas oficialiai vadinamas daugiabučio namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimu - mažąja renovacija. Ši renovacija remiama iš Klimato kaitos programos. Iš viso nuo 2019 metų mažosios renovacijos paraiškoms teikti buvo paskelbti 3 kvietimai, kurių metu gautos 43 paraiškos.
41 paraiškai skirtas finansavimas, 1 paraiška atmesta, o 1 dar yra vertinama. Patvirtintoms paraiškoms skirta subsidijų vertė - 663.022,24 EUR (vidutiniškai vienai paraiškai skirta 16.171,27 EUR). Naujas kvietimas mažajai renovacijai planuojamas 2022 m. rugsėjo mėn. Planuojama suma - 4 mln.
Šilumos sutaupymo galimybės
Kaip rodo stebėjimai, ypač didelis efektas gaunamas modernizuojant namą ir pertvarkant inžinerines sistemas. Sutvarkius daugiabučio sienas, stogus, balkonus, pakeitus langus, šilumos sutaupymai vidutiniškai siekia 40-45 proc. Prie viso to dar modernizavus šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemą, šilumos sutaupymai padidėja iki 65-70 proc. Šilumos punkto modernizavimas šilumos sutaupymus padidina apie 20-30 proc.
Šiuos skaičius fiksuoja stebėjimai, jie ne kartą įrodyti ir rodyti įvairiose konferencijose, seminaruose. Vadinasi, net neapšiltinus namo galima sutaupyti iki trečdalio name sunaudojamos šilumos energijos.
Norint pasinaudoti mažosios renovacijos programa, privaloma modernizuoti šilumos punkto automatiką ir įrengti stovų balansavimo įrangą. Šildymo sistema turi lanksčiai reaguoti į aplinkos temperatūros pokyčius.
Pavyzdžiui, jeigu sistemoje temperatūra aukštesnė vos +1°C negu reikia, suvartojama nuo 6 iki 11 proc. daugiau šilumos energijos. Automatizavus šilumos punktą, šildymo sistemoje automatiškai palaikoma pasirinkta norima temperatūra. Taip pat galima programuoti individualius nustatymus (pavyzdžiui, nustatyti žemesnę temperatūrą naktimis).
Atliekant mažąją renovaciją daugiabutyje gali būti keičiami šilumos tiekimo vamzdynai, subalansuojama šildymo sistema, įrengiami individualūs šilumos apskaitos prietaisai ar daliklių sistema, įrengiami balansiniai ir termostatiniai vožtuvai, pakeičiami arba sumontuojami išsiplėtimo indai, oro šalinimo separatoriai, purvo atskirtuvai.
Šildymo sistemos komponentai ir jų svarba
Didžiąją dalį šilumos punktuose reikalingos įrangos, reguliavimo ir balansavimo prietaisų gamina inžinerinių sprendimų „IMI plc Group" įmonės - tai aukštos kokybės Pneumatex, TA ir Heimeier prietaisai. Juos galima rasti viso pasaulio kone visų sričių inžinerinėse sistemose, pradedant aviacija ir automobiliais, baigiant paprasčiausiais hidrauliniais siurbliais. UAB „IMI Hydronic Engineering" - Lietuvoje veikianti viena iš „IMI plc Group" įmonių, teikianti sprendimus ir įrangą ŠVOK sistemoms.
Kaip sako lietuviškos įmonės vadovas Antanas Valančius, šildymo, taip pat ir vėsinimo, sistemose svarbiausia yra užtikrinti ir palaikyti projektinius srautus mažiausiomis sąnaudomis, kad būtų taupomi resursai ir laikas. Modernizuojant šilumos punktą rekomenduojama vienvamzdę šildymo sistemą keisti dvivamzdę ir ant radiatorių sumontuoti termostatinius vožtuvus, kurių pagalba tampa įmanoma nustatyti reikiamą šilumnešio srautą į kiekvieną radiatorių ir taip reguliuoti šilumos poreikį. Tačiau tai nėra pigus modernizavimo būdas, reikalinga intervencija į butus.
Šildymo sistemos balansavimas
Šildymo sistemos balansavimo esmė - kad projektiniai šilumnešio srautai pasiektų šildymo prietaisus su mažiausiais nuostoliais. Tai vyksta toli gražu ne visuose daugiabučiuose. Iki 1993 metų pastatytuose daugiabučiuose daugiausia naudojama viemvamzdė šilumos tiekimo sistema. Nesureguliuotoje sistemoje vieni radiatoriai šyla daugiau, kiti mažiau, šiluma eikvojama, ne visi gyventojai, mokėdami tiek pat už paduodamos šilumos kiekius, turi vienodas komforto sąlygas. Subalansavus šildymo hidrauliką, galima užtikrinti tinkamą jos valdymą, žinoti, kas joje vyksta.
Rankiniai balansiniai vožtuvai TA STAD ir TBV-CM. STAD vožtuvo korpusas gaminamas iš specialaus ilgaamžio AMETAL® cinko lydinio. Tiek rankiniai, tiek automatiniai balansiniai vožtuvai turi būti ne tik sumontuoti, tačiau ir tesingai sureguliuoti. Automatiniai balansavimo vožtuvai patogesni ir patikimesni, reikalauja mažiau kontrolės.
Laikoma, kad automatinių srauto ribojimo vožtuvų nereikia balansuoti, užtenka tik nustatyti reikiamą srautą, tačiau rekomenduojama pasitikrinti pamatuojant, koks srautas realiai cirkuliuoja. Labai dažnai randama, kad tokio srauto, koks nustatytas nėra ir to priežastys gali būti montavimo klaidos, oro kamščiai, užsiteršę vamzdžiai ir pan.
Balansinius vožtuvus rekomenduojama rinktis tokios konstrukcijos, kad eksploatuojant sistemą, pastarieji nesudarytų nepatogumų ir papildomų problemų, pavyzdžiui, praplaunant sistemą. Kartais ŠVOK sistemoje reikalingi slėgio skirtumo reguliatoriai, ypač tuo atveju, jei yra tikimybė, kad esant dalinei sistemos apkrovai radiatorių termostatiniai vožtuvai gali „triukšmauti".
„IMI Hydronic Engineering" balansavimo prietaisų asortimente yra didelio tikslumo ir patikimumo slėgio skirtumo reguliatoriai, kurie palaiko kontūre pastovų slėgio skirtumą. Prie radiatorių ar kitų šildymo prietaisų rekomenduojama sumontuoti didelio pralaidumo termostatinius vožtuvus arba trieigius termostatinius vožtuvus su termostatinėmis galvomis, matuojančiomis patalpos temperatūrą. IMI Heimeier asortimente yra apie 40 įvairių termostatinių galvučių. K tipo termostatinės galvutės skirtos temperatūrai atskirose patalpose kontroliuoti, pritaikytos įvairiems šildymo prietaisams: radiatoriams, konvektoriams, šildytuvams.
Visų šildymo sistemos atnaujinimo galimybių neįmanoma išvardinti, nes skirtinguose daugiabučiuose jos skirtingos. Daugelis šildymo sistemose sumontuotų siurblių dirba esant per dideliems srautams ir slėgio skirtumams. Be to, jeigu sistemoje yra netinkamas slėgis, siurblyje atsiranda kavitacija (susidaro oro burbuliukai), dėl to jo efektyvumas dar labiau sumažėja. Pasitelkus profesionalus iš UAB „IMI Hydronic Engineering" visada galima rasti gyventojus tenkinantį sprendimą.
„Svarbiausia, kad šildymo sistemos patobulinimas nėra brangiausias modernizavimo etapas, jis visada atsiperka, nes susideda mažų, bet efektyvių priemonių. Subalansuotoje šildymo sistemoje netgi siurblys naudoja apie 40 proc. Nepamainomi šiuolaikinių ŠVOK sistemų meistrų pagalbininkai - elektroniniai prietaisai. TA SCOPE balansavimo prietaisu galimi du naujausi balansavimo metodai, kurių pagalba galima nustatyti optimalius srautus, per trumpiausią įmanomą laiką optimizuoti siurblio suvartojamą energiją. Prisijungus prie balansinio vožtuvo prietaisu galima tiksliai išmatuoti slėgio skirtumą, debitą, temperatūrą ir galią. Jame yra specialios funkcijos duomenų analizei, tarp jų greito matavimo ir duomenų rinkimo funkcijos.
Šildymo ir karšto vandens sistemos balansavimui skirti gaminiai sudaro mažiau nei 2 proc. pastato inžinerinių sistemų kainos, tačiau jų nauda didžiulė, todėl ir jie atsiperka per trumpą laiką - balansavimo vožtuvų ir termostatų atsipirkimo laikotarpis yra apie 10 mėnesių. O jeigu modernizuojamas šilumos punktas, t.y. sutvarkomos inžinerinės sistemos, vidutiniškai mokėjimai už šildymą vienam butui sumažėja apie 15 Eur/mėn., o per šildymo sezoną - apie 90 Eur.
Grindinio šildymo įrengimas
Pamatai iš gelžbetonio plokščių Lietuvoje naudojami jau seniai, o prieš septynetą metų pagal užsienio pavyzdį imtos lieti ištisinių pamatų plokštės su termoizoliacijos sluoksniu apačioje. Be to, norintiems iš karto plokštėje įrengti šildymo sistemą - ir su grindiniu šildymu pagrinde. Tradicinių pamatų meistrai aiškina, kad iš apačios apšiltinti plokštiniai pamatai, ypač su šildymo sistema, modernūs, bet nepraktiški, kad apsimoka tik tuo atveju, jei sklype silpnas supiltinis gruntas, o namo konstrukcijos sunkios.
Plokštinių pamatų specialistai sako, kad tai mitas ar tradicinis pasipriešinimas naujovėms. Sąnaudos tokiam pat plokščių pamatų šiluminės varžos rodikliui (5-8 m² K/W) pasiekti yra 20-30 proc. mažesnės. Dėl mažesnių darbo ir medžiagų sąnaudų - paprastesni mazgai ir darbai, nereikalingas cokolio šiltinimas ir apdaila.
Technologijos esmė ta, kad visas namo pagrindas - pamatas yra apšiltinamas iš trijų pusių ir nelieka vietų šilumos tilteliams. Lietuvoje iš apačios apšiltintos plokštės pamatų tipas atsirado prieš dešimtmetį, kai buvo pradėti montuoti tokie pamatai pagal švedų technologiją. O norintiems su pamatais drauge įsirengti ir grindinį šildymą, pasiūlė švedišką Legalett pamatų ir orinio šildymo sistemą. Per tą laiką Lietuvoje įrengta šimtai pamatų, daugiausia individualiems namams.
Specialistai sako, kad žmonės vis klausia, ar šaltis neiškilnos tokių pamatų. Plokštiniai pamatai - vientisa laikančioji pamato konstrukcija, įlieta į specialiai sumontuotą putplasčio formą, kuri visiškai izoliuoja betoną nuo tiesioginio kontakto su gruntu. Pagrindą plokštiniams pamatams ruošia (tankina gruntą, pila skaldą ar smėlį) patys pamatų įrengėjai. Pagrindas namui formuojamas panašiai kaip keliui tiesti. Standartinis sutankinto grunto sluoksnis - apie 30 cm, ant silpno grunto - iki 80 cm.
Ištisinės plokštės pamatus apsimoka montuoti net ir be šildymo sistemos betone. Standartinis polistireninio putplasčio storis ant smėlio - 25-30 cm, o tai leidžia pasiekti 5-8 m² K/W šiluminę varžą. Kuo didesnis putplasčio storis, tuo didesnė šiluminė varža pasiekiama. Specialistai teigia, kad įrengti itin šiltą pagrindą pasyviesiems ar A energinės klasės pastatams naudojant pamatų plokštę - optimaliausias kelias tiek ekonominiu, tiek technologiniu požiūriu.
"Situacija pasikeitė. Dabar žmonės jau suvokia, kad norint turėti aukštą energinę pastato klasę ir ateityje nedaug mokėti už šildymą, būtini sandarūs ir šilti pamatai. Pasyviesiems namams ant grunto tenka įrengti ir 35, ir 40 cm storio putplasčio sluoksnį. Per paskutinius metus padaugėjo nedidelių kompaktiškų namų projektų, kuriems įrengiame šiltus plokštinius pamatus be šildymo sistemos, o namuose numatytas tik šildymas elektriniais radiatoriais. Reiškia, kad tokie namai šildomi tik per pačius didžiausius šalčius. Patys pagalvokite: jei namo parametrai netoli pasyviojo namo, reiškia, apšildymui reikia apie 20-25 kWh/ m² šilumos energijos per metus. Nedideliam kompaktiškam namui pinigine elektros energijos išraiška tai būtų 50-60 Eur per mėnesį. Argi tuomet verta įrengti katilinę?
Aš pats gyvenu 140 kv. m ploto karkasiniame name, kuriame yra plokštiniai pamatai su elektrine grindų šildymo sistema - t.y. plokštėje esančiuose vamzdžiuose cirkuliuoja elektrinių tenų šildomas oras. Namo sienos gerai apšiltintos, stogas - taip pat (šiluminė varža atitinkamai 6 ir 8 m² K/W), langai trijų stiklų, į pietus. Gruodžio mėnesį, esant minusinei temperatūrai, buvau palikęs namą keturioms paroms visiškai nešildomą. Temperatūra viduje nuo 19 laipsnių nukrito iki 13 laipsnių šilumos. Šilumos nuostoliai nedideli ir dėl apšiltinimo, ir dėl sandarumo, ir dėl to, kad grindų betonas akumuliuoja per langą krintančių saulės spindulių šilumą.
Bet turi būti atitinkamai viskas įrengta, tinkama lango padėtis, kad tai vyktų. Mansardoje yra elektriniai radiatoriai, bet praktiškai jų neteko įjungti. Jis sako pastebėjęs, kad dėl nedidelių elektros energijos sąnaudų ir paprasto šildymo sistemos įrengimo populiarėja grindinis šildymas su elektriniais elementais. Sandariems, su nedideliais šilumos nuostoliais namams toks puikiai tinka.
Pamatų projektavimas ir kaina
Pamatų projektavimas prasideda nuo grunto tyrimų ir architektūrinio namo projekto. Pagal gruntinio vandens lygį įvertinama, ar būsimų pamatų vietoje reikalingas drenažas paviršiniam vandeniui nuvesti. Jei gruntinis vanduo aukštai, naudojama skalda, jei žemiau - užtenka smėlio sluoksnio. Pamatų kaina priklauso nuo grunto ir apkrovų. Mažiausiai kainuoja įrengti plokštinius pamatus smėlingame grunte, brangiau - ant durpinio grunto.
Plokštinių pamatų be šildymo sistemos kaina 70-95 Eur/kv.m, su šildymo sistema - nuo 100 iki 130 Eur už kv. Pamatų plokštė su šildymo sistema yra ir pamatai, ir grindinis šildymas kartu. Kai rengiami šie pamatai, namo projektais su reikalingais duomenimis pateikiamas švedų konstruktoriams. Pagal turimus duomenis parengiamas šildymo sistemos projektas.
Grindinis šildymas gali būti su skysčiu ir orinis. Orinio grindinio šildymo sistema veikia oro cirkuliacijos principu: oras cirkuliuoja pamatuose įrengtais uždarais plastikinių vamzdžių kanalais. Oras šyla nuo šildomųjų elementų. Kiekviena kanalo kilpa eina per įrenginį, sujungtą su elektriniu arba vandeniniu šildytuvu ir ventiliatoriaus pagalba užtikrinamas oro judėjimas kanalais. Vienas įrenginys sujungtas su keletu kilpų. Gali būti du arba keturi kaitinimo elementai ir kiekvienas gali turėti atskirą termostatą. Tam galima įrengti keturias nepriklausomas oro cirkuliacines sistemas su atskiru temperatūros reguliavimu. Todėl galima palaikyti skirtingą temperatūrą atskirose patalpose. Oras, einantis kanalais, šildo betoną, kuriame yra įrengta sistema.
Grindų šildymas patogesnis ir eksploatacijos požiūriu. Montavimo darbai pradedami nustumdžius augalinį žemės paviršių, sutankinus ir išlyginus gruntą. Pagal projektą visas pamato plotas išklojamas reikiamo storio polistireninio putplasčio plokštėmis, kurios yra šilumos izoliacija tarp žemės ir pamato.
tags: #optimaliausias #sildymas #nenidelems #patalpoms