Daugiabučių Namų Žaliosios Erdvės: Tyrimai ir Nauda

Įsitvirtinant šiltiems orams, vis daugiau daugiabučių gyventojų imasi iniciatyvos gražinti savo namų aplinką - sodina augalus kiemuose, terasose ar balkonuose. Pastaruoju metu pasirodo vis daugiau mokslinių tyrimų, rodančių, kad žaliosios erdvės teigiamai veikia gyventojų psichologinę sveikatą. Pasak 2020 m. tyrėjo Chen ir kt., gyvenimas žalesnėse miestų vietose susijęs su padidėjusiu gyventojų fiziniu aktyvumu, pagerėjusia psichine savijauta ir sumažėjusiu kenksmingu aplinkos poveikiu.

Žaliosios erdvės - tai ne tik parkai ar bendruomeniniai sodai. Jos apima ir visus miestuose esančius užsodintus gėlynus, vejas, medžių alėjas ir kitus žaliuosius plotus. Nuo žaliuojančių miestų parkų su išpuoselėtomis vejomis ir poilsine infrastruktūra iki gyvenamuosiuose kvartaluose įrengtų bendruomeninių sodų, šios žaliuojančios ir prižiūrėtos struktūros atlieka labai svarbų vaidmenį formuojant miesto veidą ir suteikiant atsparą miestuose dominuojančiai betono architektūrai. Neretai, kai kurios žaliosios erdvės tampa tikra miesto vizitine kortele. Pavyzdžiui Niujorke esantis centrinis parkas yra ne tik populiari Holivudo filmų filmavimo vieta, bet ir tikras miesto gyventojų ir turistų traukos objektas. Jame vyksta įvairūs grupiniai sporto užsiėmimai, yra įrengtos treniruočių ir visuomeninio susibūrimo erdvės.

Tačiau kartais miestui visiškai nereikia didelių investicijų, kad tam tikras jame esantis žalias kampelis trauktų vietinius gyventojus ir miesto svečius. Geras pavyzdys ir sveikintina idėja - tai Vilniuje, Neries pakrantėje įkurtas sakurų parkas. Miestuose esantys parkai dažniausiai labai ženkliai prisideda prie miesto kraštovaizdžio formavimo. Neretai juose vyksta įvairūs pramoginiai, kultūriniai ar aplinkosauginiai renginiai, todėl parkai dažnai tampa žalia miestiečių susibūrimo vieta.

Sakurų parkas Vilniuje

Žaliųjų Erdvių Teikiama Nauda

Fizinė Sveikata ir Aktyvumas

Pirmiausiai, parkai yra puiki erdvė, kurioje galima užsiimti mėgstama fizine veikla - bėgiojimu, joga, važinėtis dviračiu ar žaisti sportinius žaidimus. Miestuose, kuriuose gausu parkų ir kitų žalių laisvalaikio erdvių, jų gyventojai yra labiau linkę įsitraukti į sportines veiklas ir propaguoti sveikesnę gyvenseną.

Psichologinė Gerovė

Nepaisant fizinės sveikatos, parkas yra puiki vieta, kurioje galima pagerinti ir savo psichologinę savijautą. Ilgos darbo valandos prie kompiuterio, įvairūs internetiniai susitikimai, įtempta veikla prie kompiuterio, pavyzdžiui internetiniai žaidimai, kazino internete ar įtemptas puslapių skaitymas gali paveikti ne tik regėjimą, bet ir bendrą psichologinę savijautą, apsunkinti mintis ar kelti stresą. Norint to išvengti, patariama kuo daugiau laiko praleisti gamtos apsuptyje.

Aplinkosauga

Iš aplinkosauginės pusės, parkai vaidina labai svarbų vaidmenį mažinant oro užterštumą ir gerinant jo kokybę. Parkuose augantys medžiai ir žaliuojantys krūminiai bei žoliniai augalai grynina orą, skleidžia deguonį ir sugeria anglies dvideginį.

Alergizuojantys augalai

Bendruomeniniai Sodai

Pastaraisiais metais sparčiai populiarėja bendruomeniniai sodai. Skirtingai nuo parkų, kuriuos prižiūri miesto savivaldybių darbuotojai, šie sodai yra išlaikomi ir prižiūrimi pačių gyventojų. Naudodamos neužimtus ar apleistus žemės plotus, miesto ar rajono bendruomenės įrengia sodus, kuriuose vietiniai gyventojai kolektyviškai augina vaisius, daržoves, prieskonines žoleles ar augalus. Tokiuose soduose dažai rengiamos edukacinės ir švietėjiškos programos įvairaus amžiaus moksleiviams. Jų metų, moksleiviai turi progą gyvai susipažinti su skirtingais augalais - daržovėmis, vaisiais, prieskoninėmis žolelėmis ar gėlėmis. Jie gali jas paliesti, pauostyti, sužinoti naudingos informacijos apie daržovių ir vaisių maistines savybes ir net jų paragauti. Tai skatina sveikesnę mitybą, suvokimą apie maisto kilmę, suteikia žinių apie augalų auginimą ir jų priežiūrą.

Socialiniai Ryšiai

Žiūrint iš socialinės perspektyvos, bendruomeniniai sodai stiprina socialinius ryšius, skatina integraciją ir suburia bendruomenes. Tokia veikla gali padėti įveikti socialinę atskirtį ir suvienyti skirtingų amžių, požiūrių ar tautybių gyventojus. Be to, jie skatina miestiečių įsitraukimą į socialinį gyvenimą ir kitas socialines iniciatyvas.

Apželdinimo Tendencijos ir Gyventojų Iniciatyvos

Miestams vis labiau puoselėjant žaliąsias erdves, nekilnojamojo turto (NT) vystytojai taip pat vis daugiau dėmesio skiria kiemo želdynams savo projektuose. Žaliosios erdvės tampa vienu svarbiausių prioritetų. Keičiasi ne tik kiemo apželdinimo tendencijos, augmenijos rūšys ar augalų kiekis, bet ir visuomenės požiūris.

Pasak vienos didžiausių NT vystytojų ekspertų, pastaruosius kelerius metus aplinka yra vienas svarbiausių aspektų planuojant sklypų užstatymą ir projektuojant naujus daugiabučius. Dėmesį aplinkos gerbūviui, kaip vieną iš požymių, kuris siejasi su geru NT vystytoju, įvardija ir trys iš dešimtiems naujakurių Vilniuje, o net pusei jų svarbus vaizdas pro langą, rodo „Realco“ užsakymu atlikta apklausa.

Augantį dėmesį kiemo želdiniams demonstruoja ir šios srities specialistų įtraukimas - projektuojant landšaftą vis dažniau pasitelkiami ir kraštovaizdžio architektai, kurie parenka konkrečius augalus, numato kiemo zonas ir infrastruktūros elementus, tokius kaip suoliukai, šiukšliadėžės, dviračių stovai, vaikų žaidimų aikštelės ir kt.

Kraštovaizdžio architektė Dovilė Ivanauskienė teigia, kad NT vystytojai noriai investuoja į pridėtinę vertę kuriančią aplinką. Anot jos, kiemas vis dažniau tampa unikalia NT projekto vizitine kortele, kuriame atkartojamas namo stilius ar jo elementai.

Rengdami kraštovaizdžio projektą, specialistai atsižvelgia į kiemo ir aplinkinės teritorijos reljefą, projekto kontekstą, tūrius, insoliaciją, funkcinius ryšius ir santykį su greta esančiais objektais. Visgi, želdynų parinkimas priklauso ne tik nuo šių parametrų, bet ir jiems reikiamos priežiūros.

Bendrovės „Realco“ ekspertai atkreipia dėmesį, kad konkrečių želdynų parinkimas tampa ypač opus, jei galimybes riboja techniniai niuansai. Pavyzdžiui, dažniausiai vidinis kiemas formuojamas ant požeminės automobilių aikštelės perdangos, tad dirvožemio sluoksnis čia gana plonas. Tai gana stipriai apriboja želdynų parinkimą.

NT vystytojams pasirūpinus kiemo želdynais neretai iškyla klausimas, kas turėtų juos prižiūrėti. Tradiciškai kiemo priežiūra rūpinasi namą administruojanti įmonė, tačiau neretai prireikia ir apželdinimo specialistų pagalbos. Kokybiškai sutvarkyta aplinka yra tarsi dovana būsimiems gyventojams, tačiau ji įpareigoja, nes augmenija yra gyva ir ja reikia nuolat rūpintis, formuoti.

Žaliųjų erdvių prie naujų projektų gausėjimą skatina ir kintanti miesto vizija. Šiemet Vilniaus miesto savivaldybė skatina daugiabučių gyventojus sodinti gėlynus ir kitus želdinius po langais, balkonais ar bendro naudojimo kiemuose, tačiau šie veiksmai prieš tai turėtų būti suderinti su savivaldybe, kad pasodinti želdiniai nebūtų laikomi nelegalia gyventojų iniciatyva, o kiemai nevirstų chaotiškomis teritorijomis.

„Realco“ ekspertai taip pat sveikina gyventojų iniciatyvas sodinti želdinius, tačiau rekomenduoja tai daryti tik pasitarus su specialistais, kad būtų ne tik išlaikyta bendra stilistika, bet ir parinkti konkrečiai teritorijai, dirvožemiui tinkami augalai, nepažeista namo konstrukcija.

Augalų parinkimo rekomendacijos

Nors augalų auginimas turi daug privalumų, svarbu atsižvelgti ir į praktinius aspektus. Viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidų - vijoklinių augalų, tokių kaip gebenės ar laukinės vynuogės, sodinimas šalia pastato fasado. Nors šie augalai sukuria jaukią ir natūraliai žalią aplinką, ilgainiui jie gali pažeisti tinką, ardyti konstrukcijas, sudaryti drėgmės židinius bei skatinti pelėsio formavimąsi.

Renkantis augalus daugiabučio aplinkoje, svarbu įvertinti ir lapų dydį. Nors tokie augalai, kaip kaštonai, klevai ar kai kurios magnolijų rūšys atrodo įspūdingai ir dekoratyviai, jų stori, dideli lapai rudenį ar po stipresnio lietaus greitai kaupiasi latakuose, užkemša lietvamzdžius ir užtvindo vandens nutekėjimo sistemas.

Sodinant augalus balkonuose, svarbu įvertinti ne tik estetiką, bet ir konstrukcijų saugumą. Kabinami vazonai ar sunkūs loveliai gali nukristi ir sužaloti praeivius ar apgadinti turtą, todėl jie turi būti stabiliai pritvirtinti.

Visų pirma, reikėtų vengti dygliuotų ar aštrių augalų, tokių kaip raugerškiai, šunobelės ar erškėčiai. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į toksiškus ar nuodingus augalus. Pakalnutės, ožekšniai, narcizai, vilkauogės ar sosnovskio barščiai turi kenksmingų medžiagų, kurios pavojingos ne tik patekusios į organizmą, bet ir kai kuriais atvejais - tiesiog prisilietus prie jų.

Dar vienas itin svarbus aspektas - alergizuojantys augalai. Pavasarį žydintys beržai, lazdynai ar kai kurios gluosnių rūšys išskiria didelį kiekį žiedadulkių, galinčių sukelti čiaudulį, akių perštėjimą, nosies užgulimą ar net astmos priepuolius jautresniems žmonėms.

Itin populiarios ir sausrai atsparios augalų rūšys - karaganos (caragana arborescens), šilokai (sedum), katžolės (nepeta) bei levandos (lavandula). Šie augalai ne tik estetiškai atrodo ir džiugina ilgu žydėjimo laikotarpiu, bet ir reikalauja itin mažai laistymo bei priežiūros.

Tarp dažniausiai rekomenduojamų krūmų išsiskiria lanksvos (potentilla) ir lapaičiai (spiraea). Šie augalai ne tik gausiai žydi vasarą, bet ir išlieka vizualiai patrauklūs kitais metų laikais, todėl puikiai tinka gyvatvorėms ar žemesnėms žaliosioms zonomis formuoti. Jie lengvai prižiūrimi, atsparūs kenkėjams ir prisitaikę prie Lietuvos klimato.

Norint efektyviai padengti žemę ir sumažinti piktžolių augimą, itin tinkamos vijoklinės ar žemę dengiančios rūšys. Pavyzdžiui, gebenės (hedera helix), žemuogės (fragaria vesca) ar visžalė vinca (vinca minor) puikiai tinka šlaitams, pakraščiams ar mažai saulės gaunančioms vietoms.

Atėjus pavasariui vis daugiau laiko praleidžiame lauke: džiaugiamės pasirodžiusia žole, besiskleidžiančiais medžių ir augalų žiedais. Tačiau norint, kad aplink namus esančios žaliosios erdvės džiugintų visu šiltuoju metų laikotarpiu, būtina jomis tinkamai pasirūpinti.

Iš vejos ir gėlynų surinktas šiukšles derėtų tinkamai pašalinti. Žaliosios atliekos negali būti metamos į mišrių atliekų konteinerius, jas taip pat draudžiama deginti.

Tvarumas ir Gyventojų Poreikiai

Šiandien daugelis gyventojų nori gyventi ne tik patogiame ir kokybiškai įrengtame, bet ir tvariame būste. Tiesa, būsto ir miesto tvarumo suvokimas neretai skiriasi, tačiau daugeliui Lietuvos didmiesčių gyventojų pirmiausiai asocijuojasi su žaliųjų erdvių gausa. Įsigydami būstą, žaliųjų erdvių aspektą įvertina 67 proc. Nors žaliųjų erdvių svarbą labiausiai akcentuoja visų amžiaus grupių gyventojai, šis aspektas ypač aktualus vyresniems nei 50 metų amžiaus respondentams. Žaliųjų erdvių apsuptyje nori gyventi beveik trys iš keturių šios amžiaus grupės gyventojų. Tuo metu 31-40 metų amžiaus gyventojams, labiau nei kitų amžiaus grupių atstovams, yra svarbi išvystyta pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūra (55 proc.) bei žaliosios energijos naudojimas (42 proc.).

Daugiau nei pusei (57 proc.) Tvarumo barometro tyrime dalyvavusių Lietuvos didmiesčių gyventojų taip pat svarbu, kad namai būtų statomi mažinant statybų metu išsiskiriantį CO2 kiekį, racionaliai naudojant medžiagas ir energiją.

Patogumas, inovacijos ir technologijos - labai svarbu, tačiau kiekvienam žmogui reikia ir visai kitokių, paprastesnių, dalykų: gamtos, gryno oro, ryšių su kitais žmonėmis.

Augalai ir žalieji plotai yra labai svarbūs daugiabučių namų kvartaluose ir jų kiemuose. Jie tampa buveinėmis įvairiems paukščiams, vabzdžiams ir kitoms gyvybės formoms.

Kiemo erdvė su augalais ir žaliaisiais plotais yra ideali vieta poilsiui ir aktyviam laisvalaikiui. Tyrimai rodo, kad gamta ir žaliosios erdvės mažina stresą, gerina nuotaiką ir didina gyvenimo kokybę. Žalieji plotai skatina ir fizinę veiklą.

Tinkamai suplanuoti žalieji plotai gali sumažinti miesto triukšmą. Daugiabučių namų kvartalas su patrauklia žaluma gali padidinti nekilnojamojo turto vertę.

Augalai veikia kaip natūrali izoliacija, užtikrinant geresnį vėdinimą vasarą ir mažinant šildymo išlaidas žiemą. Augalai absorbuoja anglies dioksidą, kuris yra pagrindinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis.

Plėtojant žaliuosius plotus miestuose ir daug dėmesio skiriant žaliosioms erdvėms galima prisidėti prie anglies dioksido kiekio mažinimo atmosferoje. Tinkamai išplanuotos ir prižiūrimos žaliosios erdvės yra tvarios ir ilgalaikės, mat jos užtikrina geresnę miesto ekosistemą.

Todėl augalai turi būti būtina daugiabučių kvartalų kiemų dalis. To reikia ne tik dėl estetinio grožio, bet ir dėl jų teikiamos ekologinės, socialinės, ekonominės naudos. Investicijos į žalumą miestuose yra ilgalaikis sprendimas.

Veiksmų planas norint įsirengti žaliąją erdvę daugiabutyje

1. Pasitarkite su kaimynais. Svarbu, kad visi daugiabučio gyventojai pritartų idėjai įrengti žaliąją erdvę.
2. Kreipkitės į savivaldybę. Savivaldybė gali padėti jums suplanuoti žaliąją erdvę ir gauti reikiamus leidimus.
3. Pasirinkite tinkamą vietą. Žaliajai erdvei reikia pasirinkti vietą, kuri būtų gerai apšviesta ir apsaugota nuo vėjo.
4. Pasirinkite tinkamus augalus. Augalai turi būti atsparūs Lietuvos klimatui ir nereikalauti daug priežiūros.
5. Pasirūpinkite žaliąja erdve. Žaliąją erdvę reikia reguliariai laistyti, tręšti ir ravėti.

tags: #daugiabuciu #namu #zaliasias #erdves