Kas yra kadastriniai matavimai ir kodėl jie svarbūs?

Kalbant apie žemės valdymą ir nuosavybės teisę, svarbiausia yra tikslumas ir aiškumas. Štai čia ir atsiranda kadastriniai matavimai.

Kadastrinis matavimas yra visapusiškas žemės sklypui tyrimas ir kartografavimas, įskaitant jų ribas, matmenis ir kitas svarbias detales. Jame dalyvauja profesionalūs matininkai, naudojantys įvairius įrankius ir metodus tikslioms riboms nustatyti ir kadastro žemėlapiams kurti. Šie žemėlapiai yra esminis žemės įrašų ir nuosavybės valdymo sistemų pagrindas.

Kodėl kadastriniai matavimai yra būtini?

Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl kadastriniai matavimai yra būtini, yra galimybė tiksliai nustatyti žemės nuosavybės teisę ir ribas. Atlikdami kruopščius matavimus ir analizę, matininkai gali išspręsti bet kokius neaiškumus ar ginčus, susijusius su nuosavybės linijomis.

Kadastriniai matavimai žemės administravime ir miestų planavime

Kadastriniai matavimai atlieka pagrindinį vaidmenį žemės administravimo ir miestų planavimo procesuose.

Kadastriniai matavimai nekilnojamojo turto srityje

Nekilnojamojo turto srityje kadastriniai matavimai yra neįkainojami. Perkant ar parduodant turtą, tiksli informacija apie ribas ir nuosavybę yra labai svarbi sėkmingam sandoriui. Kadastriniai matavimai suteikia potencialiems pirkėjams garantiją, kad turtas, į kurį jie investuoja, atitinka reklamuojamas ribas.

Žemėtvarkos ir statybos projektai

Kadastriniai matavimai yra gyvybiškai svarbūs vykdant žemėtvarkos ir statybos projektus. Architektai, inžinieriai ir vystytojai remiasi kadastrinių matavimų duomenimis, projektuodami statinius neperžengiant įstatymų nustatytų ribų ir užtikrindami, kad būtų laikomasi zonavimo taisyklių.

Išteklių valdymas ir aplinkos planavimas

Kadastriniai matavimai taip pat prisideda prie išteklių valdymo ir aplinkos planavimo. Tiksliai sužymėdami žemės sklypus, matininkai suteikia vertingų duomenų analizuoti ir įvertinti gamtos išteklius, tokius kaip miškai, vandens telkiniai ir žemės ūkio paskirties žemė.

Žemės sklypo kadastro duomenys

Surenkant kadastro duomenis svarbu, kad jie būtų teisingi, patikimi ir, kad būtų užtikrintas šių duomenų saugumas ir jais galėtų naudotis suinteresuotos institucijos.

• Nekilnojamojo turto buvimo vietą apibūdina: žemės sklypo posūkio taškų koordinatės, kadastrinis adresas, pastato centro koordinatės, adresas ir kt.
• Nekilnojamojo turto kiekybinės charakteristikos: žemės sklypo plotas, žemės naudmenų sudėtis, vertė, žemės naudojimo apribojimai, pastato plotas, tūris, aukštis, patalpų skaičius, vertė ir kt.
• Nurodoma kas nekilnojamojo turto savininkas: fizinis asmuo, juridinis asmuo, turtas valdomas bendrosios nuosavybės teise, taip pat juridinis turto įsigijimo pagrindas: sandoris, teismo sprendimas, paveldėjimas, valstybinių institucijų sprendimai ir kt.
• Nurodomas turto vertinimo pagrindas: rinkos vertė, rinkos kaina, mokestinė vertė kt., kriterijai lemiantys vertę: turto paskirtis, dydis, vieta, vietos patrauklumas, turto gerbūvio charakteristikos, žemės našumas, naudojimo apribojimai ir kt., konkreti nekilnojamojo turto vertė išreikšta pinigais.

Lietuvoje nekilnojamojo administravimo sistema pradėta kurti vykdant žemės reformą - nekilnojamojo turto grąžinimą ir privatizavimą.

Pagrindiniai nekilnojamojo turto kadastro principai:

• ekonomiškumas;
• duomenų saugumas;
• institucinės konkurencijos nebuvimas;
• geriausios duomenų teikimo paslaugos;
• duomenų išsamumas;
• paprastumas;
• efektyvumas.

Nekilnojamojo turto kadastre kaupiami šie duomenys:

• tekstinės informacijos apie nekilnojamąjį turtą, t.y. turto adreso, kiekybinės ir kokybinės charakteristikos, naudojimo būdo, vertės ir kainos aprašymo;
• teisinių duomenų, t.y. informacijos apie savininką, naudotoją ar valdytoją, turto valdymo būdo (nuosavybės, nuomos, patikėjimo teisės), valdymo apribojimų ir kt.;
• juridinių faktų, t.y. sandorių (pirkimopardavimo, dovanojimo, mainų, nuomos), paveldėjimo, teismo sprendimų, valstybinių institucijų sprendimų ir kt.;

Informacijos tipai:

• Tekstinė informacija - tai informacija apie nekilnojamąjį turtą, jo rūšį, plotą, vietą, naudojimo paskirtį, naudojimo apribojimus, žemės naudmenų sudėtį, kokybę, vertę.
• Grafinė informacija - apie nekilnojamojo turto ribų posūkio taškų koordinates, pastatų centro koordinates, kadastrinius adresus, objektus, turinčius įtakos ūkinės veiklos apribojimams.
• Skaitmeniniai kodai reikalingi anksčiau minėtai informacijai koduoti ir ryšiams su kitomis informacinėmis sistemomis palaikyti.

Žemės savininkai, planuojantys parduoti, padovanoti sklypus ar statyti juose, susiduria su sklypų kadastrinių matavimų klausimais.

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena, kad sklypo ribų patikslinimas yra ne tik techninis procesas, bet ir svarbus teisinės apsaugos užtikrinimo žingsnis, padedantis išvengti ginčų bei nesusipratimų su kaimynais ar institucijomis.

Klaidinga nuomonė apie sklypų ribų keitimą

Paplitusi klaidinga nuomonė, kad sklypų kadastrinių matavimų metu galima keisti ar koreguoti sklypo ribas. Tačiau iš tiesų jų tikslas - atstatyti anksčiau nustatytas ribas ir jas pažymėti riboženkliais bei apskaičiuoti sklypo plotą, nustatyti kitus kadastro duomenis.

Nors žemės savininkams prievolės tikslinti sklypo ribas nėra, tai svarbus žingsnis, siekiant išvengti ginčų ir užtikrinti sklandų turto valdymą.

Dažni ginčai dėl sklypų ribų

NŽT duomenimis, ginčai dėl sklypų ribų yra dažnas reiškinys - ypač, kai paaiškėja, jog dalį faktiškai naudojamos žemės užima kaimynai, arba kai seniai pastatytos tvoros stovi ne toje vietoje, kur yra teisiškai įregistruotos ribos. Tokiais atvejais ginčus sprendžia teismas, remdamasis dokumentais bei ekspertų išvadomis.

Privalomi atvejai atlikti kadastrinius matavimus

Be to, teisės aktai numato privalomus atvejus, kada būtina atlikti sklypų kadastrinius matavimus. T. y. dalijant ar sujungiant sklypus, formuojant valstybinės žemės sklypus, perleidžiant miestų teritorijoje esančius privačios žemės sklypus, kai ribos nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, taip pat kai sklype pasikeičia naudmenos - pastatomas ar nugriaunamas statinys, nutiesiamas kelias ir pan.

Kaip vyksta ribų atstatymas?

Dėl ribų atstatymo į matininką kreipiasi pats sklypo savininkas ar jo įgaliotas asmuo. Tarp matininko ir savininko pasirašoma sutartis. Teisės aktuose yra reglamentuotas klaidų, padarytų atliekant sklypų kadastrinius matavimus, taisymo mechanizmas. Jeigu nustatoma, kad klaidos padarytos dėl valstybės tarnautojų kaltės, jų ištaisymą inicijuoja NŽT.

Kadastriniai matavimai yra svarbus žingsnis, siekiant išvengti ginčų ir netgi finansinių nuostolių ateityje. NŽT kviečia pasirūpinti savo žemės sklypo dokumentais iš anksto.

Kaip pasirinkti matininką?

Dažniausiai žmonės kreipiasi į tame rajone, kuriame yra žemės sklypas, dirbantį matininką. Renkantis ar pasirinkus matininką, rekomenduojama pasitikrinti, ar jis turi galiojantį kvalifikacijos pažymėjimą, tai yra teisę vykdyti profesinę veiklą ir atlikti darbus. Šiuo metu yra 2051 asmuo, turintis galiojantį matininko kvalifikacijos pažymėjimą.

Matininko paslaugų įkainiai nėra fiksuoti, darbų kaina yra matininko ir paslaugos užsakovo susitarimo dalykas, todėl skirtingų matininkų paslaugų kainos gali skirtis. Pasirinkus konkretų matininką, labai raginame su juo raštu sudaryti paslaugų teikimo sutartį, kurioje būtų aiškiai nurodytos darbų atlikimo sąlygos, terminai bei atsiskaitymo už paslaugas tvarka.

Dėl darbų pradėjimo paslaugos užsakovas matininkui turi pateikti turimus žemės sklypo dokumentus. Turėdamas visus būtinus dokumentus, matininkas organizuoja žemės sklypo ženklinimo darbus - teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais kviečia besiribojančių žemės sklypų savininkus į žemės sklypo ženklinimą, vyksta į vietą atlikti žemės sklypo ribų ženklinimą.

Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus atlikti ir žemės sklypų ribas žyminčius riboženklius atstatyti turi teisę tik matininkas, turintis NŽT išduotą galiojantį matininko kvalifikacijos pažymėjimą, kuriuo suteikiama teisė atlikti šiuos darbus.

Tuo atveju, jeigu reikia priimti sprendimą dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ar pakeitimo, Registrų centras, patikrinęs ir suderinęs žemės sklypo kadastro duomenų bylą perduoda ją NŽT.

Žemės sklypo kadastro duomenų bylos parengimas - nuo žemės sklypo ribų paženklinimo iki žemės sklypo kadastro duomenų įregistravimo Registrų centre, jeigu nenustatoma klaidų - vidutiniškai užtrunka apie 4 mėnesius.

Kas yra matininkas ir geodezininkas?

Dažnai pasitaikanti klaida, kai kadastriniai matavimai yra tapatinami su geodeziniais darbais, nors šias veiklos sritis reglamentuoja atskiri įstatymai, asmenims, pageidaujantiems užsiimti tokio pobūdžio veikla nustatyti skirtingi kvalifikaciniai reikalavimai ir suteikiamos atskiros licencijos veiklai vykdyti - matininko, geodezininko kvalifikacijos pažymėjimai.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme matininkas - fizinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą matininko kvalifikacijos pažymėjimą, kuriuo suteikiama teisė nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis.

Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme geodezininkas - geodezijos darbus atliekantis fizinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - Vyriausybė) įgaliotos institucijos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės (toliau - valstybė narė) kompetentingos institucijos išduotą kvalifikacijos pažymėjimą arba kitą dokumentą, įrodantį, kad jis turi teisę atlikti šiuos darbus.

Iš pateiktų apibrėžimų matyti, kad matininkai nustato nekilnojamųjų objektų kadastro duomenis (koordinates, nužymi ribas, apskaičiuoja plotus), tuo tarpu geodezininkai sudaro inžinerinius, topografinius planus, išpildomąsias nuotraukas, nužymi pastatus. Taigi sąvoka „geodeziniai matavimai“ yra platesnė, galinti apimti ir kadastrinių matavimų sritį (ypač, kai tai susiję su žemės objektų matavimais).

tags: #nzt #kadastriniai #matavimai