Nuosavas būstas yra daugelio svajonė, o būsto paskola - dažnas būdas ją įgyvendinti. Tačiau, kokios sąlygos taikomos nesusituokusioms poroms, norinčioms gauti būsto paskolą? Šiame straipsnyje aptarsime būsto paskolos gavimo niuansus nesusituokusioms poroms, turto registravimo ypatumus ir kaip apsisaugoti nuo galimų nesutarimų ateityje.
Finansiniai Aspektai ir Kredito Istorija
Svarbiausias dalykas norint gauti būsto paskolą yra finansinė būklė, stabilios pajamos ir švari kredito istorija. Kredito įstaigos specialistai įvertins jūsų kredito istoriją, nuo kurios iš dalies priklausys jūsų galimybė pasiskolinti ir paskolos sąlygos.
Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatai numato, kad paskolos mėnesio įmokos dydis negali būti didesnis nei 40 proc. asmens ar šeimos mėnesio pajamų. Tačiau ir patiems būtina kruopščiai apskaičiuoti, kokio dydžio paskola būtų racionali ir nesunkiai pakeliama šeimos biudžetui. Dar prieš besikreipdami paskolos, patys įvertinkite savo pajamas ir išlaidas, galimus jų pokyčius ir iš to kylančią finansinę riziką. Dažniausiai būsto paskola imama ne dviem, trims, o net kelioms dešimtims metų. Todėl labai svarbu pasirinkti patikimą kredito įstaigą.
Pradėti galite nuo kredito įstaigų interneto puslapiuose esančių būsto paskolos skaičiuoklių. Tiesa, jų rezultatai bus tik apytiksliai, o tikroji galima kredito suma ir įsipareigojimai paaiškės tik įvertinus daugybę kitų aplinkybių.
Suteikdama paskolą kredito įstaiga norės žinoti, kokį butą, kur ir už kiek norite pirkti. Todėl, išsiaiškinę savo finansines galimybes, imkite ieškoti kuo geriau jūsų svajonėse susidarytą viziją atitinkančio būsto už tokią kainą, kokią galite sau leisti.
Pradinis įnašas yra būtina sąlyga norint gauti paskolą būstui įsigyti. Jo dydis turėtų siekti bent 15 proc. planuojamo įsigyti būsto vertės. Kuo didesnį įnašą sukaupsite, tuo mažesnė įsipareigojimų našta slėgs jūsų pečius. Be to, taip būsite labiau apsaugoti nuo nemalonių pasekmių, kurios gali atsirasti krintant nekilnojamojo turto kainoms.
Pasirengti reikėtų ir įvairiems papildomiems su paskola susijusiems mokėjimams, pavyzdžiui, įkeičiant turtą, sudarant kredito bei pirkimo-pardavimo sutartis, atliekant turto vertinimą, registruojant nuosavybę. Taip pat kainuos ir būsto įrengimas.
Būsto paskola - toli gražu ne vienadienis įsipareigojimas, o su ja įsigytas turtas nėra labai likvidus, todėl svarbu, kad nesigailėtume dėl savo pasirinkimo. Tam reikia apgalvoti asmeninius planus bei artimiausios ateities poreikius. Taigi skirkite laiko ne tik paties būsto ir jo įrengimo bei išlaikymo kainai, bet ir rajonui, namo aplinkai, kaimynams, aplinkinėms mokykloms, susisiekimo galimybėms, saugumo situacijai ir pan. dalykams patyrinėti.
Paskolos Ėmimas Nesusituokus: Ypatumai
Jei paskolą imate ne vienas, bet ir ne šeimoje (pavyzdžiui, kartu su giminaičiais arba esate pora, bet perkate būstą nesusituokę), išnagrinėkite turto registravimo niuansus ir pasirinkite, kas jūsų atveju būtų geriau: bendra jungtinė ar bendra dalinė nuosavybė.
Nėra didelio skirtumo, ar imate paskolą susituokę, ar ne. Svarbiausias dalykas yra finansinė būklė, stabilios didelės pajamos ir švari kredito istorija. Susituokti ar ne spręskite pagal širdį, o dėl geresnių paskolos sąlygų galvokite kaip daugiau uždirbti.
„Realco“ pardavimų vadovė pataria, būstą nusprendusiai įsigyti nesusituokusiai porai pirmiausia apsilankyti kredituojančioje įstaigoje ir sužinoti, kokio dydžio paskolą jie galėtų gauti. Pora, net ir nesusituokusi, vertinama bendrai, o ne po vieną asmenį atskirai, nebent kažkurio asmens kreditingumas labai rizikingas. Tačiau tai, ar žmonės ima paskolą susituokę, ar ne, jų kreditingumui įtakos nedaro“, - sako V. Vėliau, išsiaiškinusi kreditavimo galimybes bei sąlygas ir radusi tinkamą būstą, pora turėtų abiejų vardu pasirašyti preliminarią būsto pirkimo-pardavimo sutartį su NT vystytoju.
Perkant būstą partnerystėje, bet neįregistravus santuokos, jis kiekvienam iš partnerių paprastai priklauso po lygiai. Būna atveju, kai partneriai proporcijas pasiskirsto ir kitokiomis dalimis, pavyzdžiui, trečdalis nuosavybės vienam ir du trečdaliai kitam.
Jeigu pora nori apsidrausti nuo ateityje galimai kilsiančių nesutarimų dėl būsto, patariama dar prieš įsigyjant NT pasirašyti tarpusavio ikivedybinę sutartį, kurioje būtų aptarti visi su turto naudojimu ir dalyba susiję klausimai.
Niekas nenori pradėti bendro gyvenimo nuo minčių apie skyrybas, tačiau jei partneriai nusprendžia pasukti skirtingais keliais, dažniausiai tenka ieškoti būdų, kaip pasidalyti užgyventą turtą. Neretai šis procesas tampa sudėtingas ir nemalonus, o partneriams, kurie gyveno kartu nesusituokę, jis komplikuojasi dar labiau.
Anot ekspertės, jei pora buvo nesusituokusi, tačiau turtas įsigytas bendru tikslu, vertinama, kad jie vis tiek yra susieti turtiniais santykiais, kurie atitinka jungtinės veiklos sutartį.
„Teismas ginčą sprendžia atsižvelgdamas į šiuos aspektus - nustatoma, ar porą sieja jungtinė veikla, ar buvo sudarytas susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise ir kokia jo dalis tenka kiekvienam iš bendraturčių. Gyvenimas kartu ir bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis teismui dažniausiai būna pakankamas pagrindas pripažinti partnerių jungtinę veiklą ir susitarimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės“, - komentuoja M.
M. Šadbarė pažymi, kad neišmokėtos paskolos likutis svarbus tada, kai partneriai nesutaria dėl turto atsidalinimo kompensacijos forma. „Dažniausiai skyrybų metu ginčai kyla todėl, kad bendrai gyvenantys asmenys nesudaro rašytinių sutarčių dėl bendro gyvenimo metu įgyjamo turto. Tuomet sunkiau įrodyti poros susitarimą įsigyti turtą bendros nuosavybės teise ir kiek konkrečiai prisidėjo kiekvienas iš partnerių“, - pasakoja M.
Norint, kad turto dalybų procesas būtų sklandesnis, siūlytina raštu įforminti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, kurios tikslas - apibrėžti nesusituokusių asmenų teises ir pareigas dėl įgyjamo turto. Pagrindinė sklandžių turto dalybų sąlyga yra ne santuokos faktas, o tai, ar partneriai buvo aiškiai nusistatę turto dalis ir (ar) dėl jų sudarę rašytinius sutarimus, atitinkančius teisės aktuose keliamus reikalavimus dėl turto nuosavybės.
„Kilus ginčui, jo sprendimo sėkmė bet kokiu atveju priklauso nuo turimų įrodymų.
Ekspertė apibendrina, kad būsto įsigijimas, o prireikus ir jo dalybos yra aiškiai reglamentuotas procesas, nepriklausomai nuo to, kas jį perka - vienas asmuo, santykių neįforminusi pora ar sutuoktiniai.
Tiesa, V. „Galima bendru sutarimu parduoti NT, padengti paskolą ir pasidalinti likusias nuosavas lėšas. Kitas būdas - vienam iš partnerių išpirkti kito partnerio dalį, tačiau tam būtinas kredituojančios įstaigos leidimas. Jis paprastai suteikiamas, jei turtą norinčio išpirkti poros nario pajamos ir kreditingumas yra tinkami.
„Tuo tarpu susituokusių žmonių turto dalybos visais atvejais, net jei ir yra šalių bendras susitarimas, turi būti patvirtinamos teismo. Teismas turi priimti sprendimą dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių, kas apima ir turimo turto dalybas“, - konstatuoja V.
Jei vis dėlto pora siekia turtą pasidalinti kitokiomis dalimis ar gauti kompensaciją iš partnerio už didesnę investuotų pinigų dalį, galima sudaryti taikos sutartį, ją pateikiant patvirtinti teismui. Tokia sutartis patvirtinama gana greitai ir nereikia dalyvauti teisme. Nenorint šių klausimų tvarkyti teismine tvarka, juos tinkamai įforminti gali padėti ir notaras. Abiem atvejais svarbiausia yra abipusis sutarimas dėl visų sąlygų.“ - pažymi M.
Statistika
Vienos didžiausių Lietuvoje nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovių „Realco“ duomenimis, susituokusieji būstus įsigyja 4 kartus dažniau nei gyvenantys neregistruotoje santuokoje.
Bendrą gyvenimą pradedančių porų sprendimą įsigyti ar nuomotis būstą dažnai nulemia jų šeiminė padėtis. „Pastebime, kad jei poros nesieja vestuvių planai ar sužadėtuvės, tai dažniau įsigyti turtą kartu su partneriu baiminasi moterys. Greičiausiai taip yra todėl, kad jos nežino, jog joms turtas priklausytų tiek pat, kiek jų partneriui, jei būstas būtų perkamas kartu.
Ekspertė sako, jog nesusituokusios poros dažniausiai dėmesį kreipia ne į būsto keliamas emocijas, bet į jo likvidumą. Paprastai jos renkasi 2-3 kambarių, ne paties didžiausio ploto būstus. Taip pat tokios poros mažiau žino apie savo poreikius būstui, nes jis dažnu atveju yra pirmas.
Anot V. „Perkant asmenine nuosavybe NT disponuoja vienas asmuo - jis vienas sprendžia, ar būste gyventi, ar jį parduoti, o gal nuomoti.
Vienos didžiausių Lietuvoje nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovių „Realco“ duomenimis, susituokusieji būstus įsigyja 4 kartus dažniau nei gyvenantys neregistruotoje santuokoje.
Būsto paskolai reikia ruoštis iš anksto.
BŪSTO PASKOLA: 3 žingsniai kaip SUTAUPYTI
Turto Padalinimas Skyrybų Atveju
Nutraukiant santuoką arba sutuoktiniams dalinant turtą ne skyrybų procese, dažnai kyla klausimas, kaip sutuoktiniui apsaugoti savo nuosavybę, išvengti jos padalinimo ir dalies atitekimo kitam sutuoktiniui arba kaip apsaugoti dovanotą ir/ar paveldėtą turtą ir pan.
Ieškant atsakymų į šiuos klausimus, pirma reikėtų nustatyti, kokia nuosavybės teisine forma sutuoktiniai valdo turtą, identifikuoti, kuris turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir turėtų būti dalinamas, o kuris yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir dalinamas nebus.
Bendroji Jungtinė Sutuoktinių Nuosavybė
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.
Civiliniame kodekse yra pateiktas turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, detalizavimas:
- Turtas (kilnojamasis, nekilnojamasis), įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.
- Pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek ir iš vieno jų veiklos. Jeigu abu sutuoktiniai pradėjo verstis verslu po santuokos sudarymo, bendrai jiems priklauso ir jų įsteigta įmonė bei iš jos veiklos gautos pajamos.
- Pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.
- Pajamos bei vaisius, gautus iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto.
Asmeninė Sutuoktinių Nuosavybė
Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios.
- Abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo.
- Sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
- Sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai).
- Autorinės neturtinės teisės, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės.
- Lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai.
- Ypatingo pobūdžio lėšos, kaip žalos atlyginimą ar kitokią kompensaciją už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu.
- Sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
Šiame straipsnyje apibrėžiamas turto teisinis režimas galioja tik tada, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybinės sutarties ir ja pakeitę turto teisinio režimo.
Patarimai
- Pasidomėkite visų bankų pasiūlymais.
- Įvertinkite savo finansines galimybes.
- Pasitarkite su finansų specialistais.
- Apsvarstykite ikivedybinės sutarties galimybę.
Taigi, būsto paskola nesusituokus - tai realybė, tačiau reikalaujanti kruopštaus pasiruošimo ir finansinių galimybių įvertinimo.
Svarbu: Užsienio valstybėse išduoti oficialūs dokumentai turi būti patvirtinti pažyma Apostille arba legalizuoti, nebent tarptautinės sutartys numato kitaip. Visi užsienio kalba surašyti dokumentai turi būti oficialiai išversti į lietuvių kalbą.
Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, tvarkant pinigus atskirai, nebėra taip paprasta kontroliuoti ir bendras namų ūkio išlaidas. Ji pataria, kad pradedant gyvenimą kartu svarbu pačioje pradžioje apsibrėžti esminius finansų valdymo dalykus. O jei išsikeliami tikslai, jie abiem poroje gyvenantiems žmonėms turi būti vienodai suprantami ir svarbūs. „Tai ne tik padės išvengti barnių, bet ir nutarti, kokių pirkinių jūsų porai reikia labiausiai“.
„Nebijokite kalbėti apie finansus, įvairius sprendimus ar net klaidas. Bendri sprendimai gali padėti lengviau rasti išeitį ar net išsaugoti darną. Net jei kyla ginčas, pasistenkite išlikti racionalūs - konstruktyviai kalbėkitės siekdami atrasti silpnąsias vietas ir pasistenkite jas ilgainiui taisyti, o ne kaltinti vienas kitą. Atvirumas kalbant apie finansus yra labai svarbus, nes nežinant, kaip yra iš tiesų, galima priimti neracionalius sprendimus“.
Ypač svarbu šiandieną, todėl visas skyrybų procesas vyksta nuotoliniu, elektroninių būdu.
Būsto paskola - tai vienas svarbiausių finansinių sprendimų, kuriam būtina tinkamai pasiruošti. Jei jus domina, kaip gauti būsto paskolą, svarbu žinoti pagrindinius žingsnius: pasiruošti dokumentus, įvertinti savo finansines galimybes ir susipažinti su banko reikalavimais.