Nuteisimas Už Turto Iššvaistymą Ir Buhalterinės Apskaitos Tvarkymą: Teismų Praktika Lietuvoje

Šios savaitės apžvalgoje pateikta vienuolika Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių. Materialiosios baudžiamosios teisės požiūriu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dalykiškai aptarė keletą kiek rečiau taikomų, bet gyvenimui aktualių nusikalstamų veikų sudėčių, priminė fundamentalias teisinio kvalifikavimo ir bausmių subendrinimo taisykles.

Baudžiamojo proceso teisės požiūriu susidaro įspūdis, kad Baudžiamojo proceso kodeksas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui tampa per ankštas ir net ima trukdyti. Šią savaitę tas yra akivaizdu iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pastangų pateisinti policijos pareigūnų elgesį atliktą kratą mėginant dirbtinai įsprausti į „apžiūros“ rūbą. Poroje nutarčių vėl akcentuota netiesioginių įrodymų reikšmė (šiai temai ateityje, matyt, reikės skirti atskirą analizę).

Materialiosios Baudžiamosios Teisės Aspektai

Materialiosios baudžiamosios teisės požiūriu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šią savaitę:

• Tradiciskai ne kartą aptarė bendrininkavimo, atskirai imant, „bendravykdžio“ sampratą ir esminius bendrininkavimo požymius (BK 24 str.).
• Priminė „mažareikšmiškumo“ sampratą ir jo, kaip atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindo (BK 37 str.), taikymą sveikatos sutrikdymo bylose.
• Nurodė, kaip turėtų būti bendrinamos bausmės, kai asmuo ne vienu, o keliais nuosprendžiais yra nuteisiamas už atskirus tęstinės nusikalstamos veikos epizodus (BK 63 str.).
• Išsamiai apibrėžė nusikalstamas veikas, numatytas BK 179 („neteisėtas naudojimasis energija ir ryšių paslaugomis“), 223 („aplaidus finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas“), 246 („aprašyto ar areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, perleidimas, paslėpimas, sunaikinimas ar sugadinimas“) ir 270 („aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar vykdoma pavojinga veika, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimas“) straipsniuose.
• Pakartojo, kad nusikalstamo elgesio kvalifikavimas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį kaip idealiosios nusikalstamų veikų sutapties, jei už šias veikas skirtos bausmės yra subendrinamos apėmimo būdu, nepažeidžia non bis in idem principo.

Baudžiamojo Proceso Aspektai

Baudžiamojo proceso požiūriu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šią savaitę:

• Pakartojo formalią ir viso labo teorinę „netiesioginių įrodymų“ sampratą.
• Išaiškino sąlygas, kuriomis faktiškai atlikta krata, nesilaikant baudžiamojo proceso įstatyme numatytų sąlygų, nelaikoma esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu (tiesa, visiškai pamirštant, kad Baudžiamojo proceso kodekse yra tokia 160(1) straipsnio 3 dalis).
• Aptarė kriterijus, kada kaltinimo keitimo procedūros (BPK 255, 256 str.) pažeidimas gali būti pripažintas „esminiu“ baudžiamojo proceso pažeidimu.
• Priminė gynėjo inicijuotos „konsultacinės išvados“ procesinę (įrodomąją) reikšmę.
• Paaiškino nepagrįstai apkaltinto asmens patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo pagrindus.
• Pažymėjo imperatyvų privalomą gynėjo dalyvavimą apeliacijos procese (BPK 322 str. 1 d.).
• Detalizavo BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d) papunkčio (baudžiamosios bylos grąžinimas pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos iš esmės kitokios faktinės aplinkybės) taikymo sąlygas.

Atleidimas Nuo Baudžiamosios Atsakomybės Dėl Nusikaltimo Mažareikšmiškumo

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme (BK 37 straipsnis).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad nusikaltimas gali būti pripažintas mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme.

Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus).

Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta fizinė žala kito asmens sveikatai arba buvo siekiama tokią žalą padaryti. Žmogaus sveikata yra vienas iš svarbiausių baudžiamojo įstatymo saugomų gėrių, todėl asmuo privalo būti apsaugotas nuo neteisėto fizinio poveikio.

Nors tai nereiškia, kad tokio pobūdžio bylose teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, iš viso negali taikyti BK 37 straipsnyje įtvirtinto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto, tačiau „mažareikšmėmis“ paprastai neturėtų būti pripažintos veikos, kuriomis buvo padaryta fizinė žala kito asmens sveikatai arba buvo siekiama tokią žalą padaryti; šiose bylose, sprendžiant padaryto nusikaltimo „mažareikšmiškumo“ klausimą, turi būti itin kruopščiai įvertintas šio įstatymo saugomo gėrio pažeidimo būdas bei laipsnis.

Proceso Išlaidų Atlyginimas

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (inter alia (be kita ko), Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d., 2011 m. sausio 31 d., 2014 m. gegužės 8 d. nutarimai). Iš paminėto Konstitucijos straipsnio, konstitucinio teisingumo principo kylanti teismo pareiga priimti teisingą sprendimą suponuoja, inter alia, teismo pareigą teisingai išspręsti bylos šalių išlaidų paskirstymo klausimą (Konstitucinio Teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimas).

Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti turi atitikti realumo kriterijų (pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimas byloje S. J. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41510/98). Kaip realios išlaidos dėl advokato (advokato padėjėjo) paslaugų suteikimo baudžiamajame procese vertinamos lėšos, kurios sumokamos advokatui (advokato padėjėjui) už jo iš tikrųjų suteiktas teisines paslaugas konkrečiame baudžiamajame procese. Taigi, proceso dalyvio prašomas priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimas turi būti pagrįstas konkrečioje baudžiamojoje byloje suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir atsiskaitymą už jas patvirtinančiais duomenimis.

Konstitucinio Teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutarime pažymėta, kad teisingas bylos šalių išlaidų paskirstymas priklauso nuo bylos šalių sąžiningumo, jų patirtų išlaidų pagrįstumo ir būtinumo, nuo to, kiek jų reikalavimai buvo patenkinti teismui išsprendus bylą, kitų reikšmingų aplinkybių. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad.

Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra suprantamos kaip „išleistos lėšos“; jos turi atitikti „realumo“ kriterijų; kaip „realios išlaidos“ dėl advokato paslaugų suteikimo baudžiamajame procese yra vertinamos lėšos, kurios sumokamos advokatui už jo iš tikrųjų suteiktas teisines paslaugas konkrečiame baudžiamajame procese; proceso dalyvio prašomas priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimas turi būti pagrįstas konkrečioje baudžiamojoje byloje suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir atsiskaitymą už jas patvirtinančiais duomenimis; proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį; teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė, t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta.

Kaltinimo Keitimas

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad kasatorius pagrįstai nurodo, jog toks kaltinimo pakeitimas buvo padarytas neįspėjus gynybos iš anksto. Tačiau kaltinimo keitimo procedūrų pažeidimo pripažinimas esminiu, t. y. suvaržiusiu įstatymų garantuotas kaltinamojo (nuteistojo) teises, priklauso nuo to, ar gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ar nusikalstamos veikos kvalifikavimo galėtų būti kitokia, ar gynyba turėjo galimybę ginčyti naują teismo nustatytų aplinkybių teisinį vertinimą fakto ir teisės aspektu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimu ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) jurisprudencija, kurioje aiškinamos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies a ir b punktų taikymo taisyklės, susijusios su kaltinimo keitimu, suformulavo atitinkamus reikalavimus kaltinimo keitimui, nepriklausomai nuo to, ar kaltinimas keičiamas į sunkesnį, ar į švelnesnį.

Būtent, tuo atveju, kai kaltinimas iš esmės pakeičiamas, kaltinamajam turi būti suteikiama tinkama galimybė įgyvendinti savo gynybos teises dėl pakeisto kaltinimo. Šiuo atveju lemiamą reikšmę vertinant gynybos teisių užtikrinimo atitiktį Konvencijai turi būtent kaltinimo pakeitimo poveikis galimybėms gintis - t. y. ar bendriausia prasme gynyba dėl pakeisto kaltinimo būtų buvusi kitokia.

Kaltinimo keitimo procedūrų (BPK 255, 256 str.) pažeidimo pripažinimas „esminiu“, t. y. suvaržiusiu įstatymų garantuotas kaltinamojo (nuteistojo) teises, priklauso nuo to, ar gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ar nusikalstamos veikos kvalifikavimo galėtų būti kitokia, ar gynyba turėjo galimybę ginčyti naują teismo nustatytų aplinkybių teisinį vertinimą fakto ir teisės aspektu; sprendžiant šį klausimą, turi būti įvertinama kaltinamojo išsakyta pozicija dėl jam pareikšto kaltinimo bei gynybos pozicija viso baudžiamojo proceso metu, taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad nesutikimą su apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pateiktu faktinių aplinkybių patikslinimu ir jų teisiniu vertinimu kasatorius turi galimybę ginčyti kasaciniame skunde.

Teisės Aktų Nustatytų Aplinkos Apsaugos Arba Gamtos Išteklių Naudojimo Taisyklių Pažeidimai

Pagal BK 270 straipsnio 1 dalį (2011 m. gruodžio 22 įstatymo redakcija) atsako tas, kas, be kita ko, pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisykles, jeigu tai sukėlė pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai arba dėl to galėjo būti padaryta didelė žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką arba sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas, be kita ko, aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisykles, jeigu dėl to buvo padaryta didelė žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai, atsako pagal BK 270 straipsnio 2 dalį. Už šiame straipsnyje nurodytas veikas atsako ir juridinis asmuo (BK 270 straipsnio 3 dalis).

BK 270 straipsnyje nurodyto nusikaltimo objektas yra aplinkos apsauga ir ekologinis saugumas; dalykas - aplinka ir gamtos ištekliai. Objektyviąją nusikaltimo pusę apibūdina veika, padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Veika pasireiškia teisės aktų nustatytų aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimu. Šios taisyklės gali būti pažeidžiamos tiek veikimu, tiek ir neveikimu, kai neatliekamos iš tokių taisyklių kylančios pareigos. Kadangi šio straipsnio dispozicija yra blanketinė, todėl kvalifikuojant veiką pagal BK 270 straipsnį reikia remtis aplinkos apsaugą reguliuojančiais teisės aktais, nustatančiais konkrečias leistino ar privalomo elgesio taisykles bei draudimus (pvz., Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymas, Atliekų tvarkymo taisyklės ir kt.). Šiame straipsnyje nustatyti padariniai gali pasireikšti: 1) pavojaus daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai sukėlimu; 2) didelės žalos gyvūnijai, augalijai padarymo ar kitų sunkių padarinių aplinkai atsiradimo grėsme (BK 270 straipsnio 1 dalis); 3) didelės žalos padarymu orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar kitų sunkių padarinių aplinkai atsiradi...

Viešieji pirkimai ir tiekėjų pašalinimo pagrindai

VPĮ 46 straipsnyje reglamentuojami tiekėjų pašalinimo pagrindai (privalomi ir neprivalomi) bei apsivalymo (angl. Perkančioji organizacija, rengdama pirkimo dokumentus, gali vadovautis VPT siūlomomis pirkimo dokumentų nuostatomis, susijusiomis su pašalinimo pagrindais, Tiekėjo pašalinimo pagrindų, kvalifikacijos, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų vertinimo procedūrų vadovu, taip pat atsižvelgti į metodinę priemonę, kurioje pateikiami privalomi ir neprivalomi pašalinimo pagrindai („Pašalinimo pagrindų lentelė“), pateikiama nuoroda į atitinkamą VPĮ straipsnį bei EBVPD formos dalį pildymui, taip pat nurodomi atitinkamą pašalinimo pagrindų nebuvimą įrodantys dokumentai.

Tiek privalomi, tiek neprivalomi tiekėjų pašalinimo pagrindai, įtvirtinti VPĮ 46 straipsnyje, suformuoti vadinamąja negatyviąja prasme, t. y. VPĮ 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti privalomi tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindai. Tai reiškia, kad perkančiosios organizacijos neturi teisės pasirinkti netaikyti šių pašalinimo pagrindų viešajame pirkime, t. y. kaip nurodyta pirmiau, šiuos pašalinimo pagrindus kiekviena perkančioji organizacija privalomai turi nustatyti pirkimo sąlygose.

VPĮ 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pašalinimo pagrindai yra susiję su nusikalstomomis veikomis, kurios reglamentuojamos BK, suderintu su Direktyva 2014/24/ES. VPĮ 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pašalinimo pagrindai taikomi pačiam tiekėjui ir jo atsakingam asmeniui. Šiuo atveju atsakingas asmuo gali būti: (i) tiekėjo vadovas; (ii) kito valdymo (pavyzdžiui, valdyba) ar priežiūros organo (pavyzdžiui, stebėtojų taryba) narys ar kitas asmuo, turintis teisę atstovauti tiekėjui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį; (iii) asmuo, turintis teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus (pavyzdžiui, apskaitą tvarkantis asmuo, vadovo įgaliotas asmuo, kuris turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus) (VPĮ 46 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Remiantis VPĮ 46 straipsnio 1 dalimi, tiekėjas pašalinamas iš pirkimo procedūros, jei nustatoma, kad tiekėjas arba jo atsakingas asmuo yra nuteistas už nusikalstamą veiką, nurodytą VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 1-8 punktuose. Laikoma, kad tiekėjas ar jo atsakingas asmuo yra nuteistas, jei yra priimtas ir įsiteisėjęs LR teismo apkaltinamasis nuosprendis ar kitos valstybės teismo sprendimas, pagal teisės aktų reikalavimus (detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 2 dalies komentarą).

Pažymėtina, kad VPĮ 46 straipsnio 1 dalyje neapibrėžta „kitos valstybės“ samprata. Kita valstybė turėtų būti suprantama kaip bet kuri ES valstybė narė ir bet kuri kita trečioji šalis (toliau - kita valstybė). Nusikalstamo susivienijimo, jo organizavimo ir vadovavimo samprata bei taikoma atsakomybė yra įtvirtintos BK 25 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai - vienam ar keliems apysunkiams, sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti - susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai ir vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas; nusikalstamam susivienijimui prilyginama antikonstitucinė grupė ar organizacija ir organizuota teroristinė grupė ir BK 249 straipsnyje. Tuo atveju, jei tiekėjas arba jo atsakingas asmuo yra nuteisti už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam, kaip nurodyta BK 25 straipsnio 5 dalyje ir BK 249 straipsnyje, tiekėjas turi būti pašalintas iš pirkimo procedūros (VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybė už šią nusikalstamą veiką gali būti taikoma ir juridiniam asmeniui.

tags: #nuteistas #uz #turto #issvaistyma #ir #buhalterines