Šilumos punkto įrengimas kotedžams: Energetinio efektyvumo sprendimai

Šildymo sistemų technologijos per pastaruosius dešimtmečius sulaukė didelių pokyčių. Dabar pastatų apšildymui siūlomi dešimtys skirtingų šilumos šaltinių ir šildymo būdų. Todėl moderniame name šildymo sistema neįsivaizduojama be vėdinimo ir rekuperacijos sistemų. Išaugo šildymo sistemų automatizavimo svarba.

Energetinio naudingumo klasės kotedžų projektas

Klaipėdos priemiestyje, Ginduliuose, įgyvendintas A+ energinio naudingumo klasės kotedžų projektas tapo savotišku atsaku į viešai paplitusią nuomonę, kad aukšto energinio naudingumo klasės namų statyba yra neįperkamai brangi.

Anot pašnekovo, Gindulių kotedžuose kai kurios pozicijos viršija ir A+ klasės reikalavimus. Antai iš silikatinių blokelių sumūryti pastatai apšiltinti su rezervu, panaudojus net 32 centimetrų storio pilko fasadinio polistireno izoliaciją. Be to, šešių blokuotų kotedžų statiniui suprojektuoti plokštuminiai pamatai. Aukštų šiluminių parametrų langams montuoti panaudota novatoriška šalčiui nelaidžių kronšteinų iš stiklo pluošto technologija, stogui įrengti pasirinktos patvarios ir greitai montuojamos santvarinės konstrukcijos, o fasado šiltinimo sistemai - universalios smeigės, kurios neturi šilumos tiltų ir kuriomis galima tvirtinti įvairaus storio šiluminę izoliaciją.

Kotedžo Ginduliuose stogui įrengti buvo naudojamos santvarinės konstrukcijos, kurias suprojektavo, pagamino ir sumontavo bendrovės „Eivuda LT“ specialistai. Šios technologijos leidžia ir įgyvendinti griežtus A++ energinio naudingumo klasės reikalavimus, ir užtikrinti formų įvairovę.

Svarbiausia, kad užsakovas tinkamai pateiktų konstrukcijų reikalavimus. Nėra jokių santvarinių konstrukcijų stogų technologinių apribojimų, jų termoizoliacija, hidroizoliacija montuojamos kaip įprastiems stogams. Taip pat gali būti pasirinktas bet koks stogo dengimo būdas: nuo bituminių iki plieninių dangų, čerpių ir kt. Ši technologija tinka ir naujai statomuose, ir renovuojamuose pastatuose. Santvarinės konstrukcijos iš dalies surenkamos gamykloje ir montuojamos statybvietėje. Kiekvienu konkrečiu atveju įmonės „Eivuda LT“ konstruktoriai gali pasiūlyti kelis santvarinių stogo konstrukcijų variantus.

Beveik visiems pagrindams tinkančiomis universaliomis „Sto-Ecotwist“ fasadinėmis smeigėmis galima tvirtinti putų polistireną nuo 10 iki 40 centimetrų, jos neturi jokių šilumos tiltų. Be to, naudojant šias smeiges sutaupoma daug laiko, nes tuo pačiu darbo žingsniu smeigė ir įfrezuojama, ir įtvirtinama. Tad nebereikia papildomų darbo žingsnių, kaip antai ant įfrezuotos smeigės uždėti polistireninę galvutę, gręžiama smeigė įfrezuojama nesugadinant polistireno paviršiaus.

Bendras šilumos punktas kotedžams

Vienas iš projekto išskirtinumų yra tai, kad pastate įdiegtas bendras šilumos punktas, tai yra viena geoterminė katilinė tiekia šilumą ir karštą vandenį visiems šešiems būstams. Standartiniuose, ypač senesniuose, namuose įprastai įrengiama galinga katilinė, į kurią investuojamos didelės lėšos.

Šilumos poreikio skaičiavimas

Šildymo sezonas Lietuvoje trunka vidutiniškai apie 190 dienų. Privataus namo savininkai dažniausiai kiek paankstina sezoną ir baigia jį vėliau, tad susidaro apie 200 šildymo dienų. Tačiau ir šiltuoju metu šilumos energija naudojama karšto vandens ruošimui.

Tikslus šilumos energijos poreikio skaičiavimas susietas su per atitvaras prarandama šiluma. Skirtingos atitvaros turi skirtingus šilumos perdavimo koeficientus. Per atitvaras sklindantis šilumos srautas matuojamas vatais (W) . Pagrindinė formulė:

šilumos perdavimo srautas (W) = plotas (m2) x atitvaros šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2K)) x temperatūrų skirtumas;

Sumuojami skirtingų parametrų nuostoliai per atitvaras, taip pat naudojama dar daugiau išorinių parametrų. Bendrai A klasės pastato projektavime šilumos praradimams apskaičiuoti naudojama apie 600 formulių. Skaičiavimo metodika gana sudėtinga, ji išdėstyta Statybos techniniame reglamente - STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas”.

Orientacinius šilumos energijos kiekius reikalingus pastatui apšildyti galima matyti lyginant atskiras energinio efektyvumo klases vidutinio dydžio ir vidutinių poreikių šeimos name. Pavyzdžiui, 150 kv. m name, kuriame gyvena 4 žmonės, šilumos energijos šildymui su karšto vandens ruošimu poreikis yra:

• D klasė - vidutinis energijos poreikis…. W m2 x 200 šildymo dienų = - kWh metai
• C - vidutinis energijos poreikis…. W m2 x200 šildymo dienų =
• B - vidutinis energijos poreikis 130 W m2 x200 šildymo dienų = 26 000 kWh metai
• A- vidutinis energijos poreikis 60 W m2 x200 šildymo dienų = 12000 kWh metai
• A+ vidutinis energijos poreikis 45 W m2 x200 šildymo dienų = 9000 kWh metai
• A++ - vidutinis energijos poreikis 35 W m2 x200 šildymo dienų = 7000 kWh metai

Norint suskaičiuoti tiksliau, įvedama daugybė įvairių koeficientų, paklaidų ir rodiklių.

Aukšto energinio efektyvumo sandariose patalpose turi būti dažnai keičiamas oras. Kartu su šalinamu oru pašalinama ir šiluma. Pagrindiniai šilumos nuostoliai patiriami vėdinimui. Įrengus rekuperaciją šilumos energijos praradimai sumažėja apie 40 ar net 50 procentų. Didelio sandarumo pastatuose, jau pradedant B klasės pastatais, ir kyla didžiausios problemos dėl vėdinimo.

Jei pastatas įrengiamas be priverstinio vėdinimo, patalpose labai pablogėja gyvenimo sąlygos, kaupiasi drėgmė, susidaro sąlygos atsirasti pelėsiui. Aktyvinant natūralią ventiliaciją prarandama šiluma. Todėl, norint palaikyti rekomenduojamas higienos normas, tapo būtinybe įrengti vėdinimą su šilumogrąža. Jei per vėdinimo sistemą prarandama šiluma nebūtų susigrąžinama, net A klasės pastate šilumos energijos suvartojimai prilygtų B ar net C klasės pastatui. Šiluma grąžinama naudojant rekuperacinę vėdinimo sistemą.

Į šildymo sąnaudas įskaičiuojamas ir karšto vandens poreikis. Jis priklauso nuo gyventojų skaičiaus ir dažnai net gyventojų lyties. Paprastai moterys vandens sunaudoja daugiau. Komfortiškai gyvenant per mėnesį žmogus sunaudoja apie 2- 3 m3 karšto vandens. Vidutiniškai paruošti 1 m3 karšto vandens sunaudojama apie 50 kWh energijos. Tačiau karšto vandens ruošimui sunaudojamos energijos kiekis gali kisti priklausomai nuo pradinės ir palaikomos temperatūros, nuo sistemoje patiriamų nuostolių. Naudojant 2 m3/ mėn. vandens 1 žmogui, reikės apie 1200 kWh šilumos energijos per metus.

Iš šių kiekių skaičiuojant galima atimti žmogaus, gyvūnų ir buitinių prietaisų sukuriamą šiluminį srautą. Žmogus sukuria apie 80 W šilumos srautą, panašiai tiek pat buitiniai prietaisai. Per metus 4 žmonės generuoja 80 x 4 žm x 12 val x 200 dienų / 1000 = 768 kW.

Dar daugiau paklaidų skaičiuojant šilumos poreikį atsiranda dėl saulės pritekių. Bendras šilumos energijos poreikis gali kisti priklausomai nuo langų krypties, reljefo, langų kiekio ir ploto. Saulės pritekiai A - A++ klasės namuose gali sudaryti apie 10 - 15 procentų šilumos energijos kiekio.

Tik atsižvelgiant į bendrą rodiklių visumą apskaičiuojamas reikalingas šilumos energijos poreikis ir išlaidos. Internete klaidžiojančios šilumos poreikio skaičiuoklės suteikia tik apytikslį vaizdą.

Projektuojant pastatą ar individualų namą verta nepagailėti pinigų ir samdyti pastatų energinio sertifikavimo ekspertą, kuris tiksliai suskaičiuotų šilumos energijos šildymui ir karšto vandens ruošimui poreikius. Tokie skaičiavimai neleis permokėti už šildymo sistemos įrangą. Energinio efektyvumo ekspertas gali patarti ne tik dėl reikiamo šildymo prietaiso galingumo, bet ir šildymo tipo. Šildymo tipas yra ne tik prietaisas ir kuro sąnaudos, bet ir įrengimo bei eksploatacijos sąnaudos. Neužmirštant ir eksploatacijos komforto.

Anksčiau būdavo grubiai skaičiuojama, kad 10 kvadratinių metrų plotui reikia 1 KW galingumo šildymo įrangos. Tai buvo beveik teisinga C ir žemesnio energetinio efektyvumo klasės pastatams, kuriuose vidutiniškai per metus sunaudojama apie 180 - 250 kWh/m2. Energiškai efektyvesniems būstams reikia tikslesnių skaičiavimų.

Maksimaliam šildymo galingumui apskaičiuoti verta imti šalčiausią ( -20 laipsnių C) vėjuotą dieną (įvedant didesnį patalpose keičiamo oro kiekį). Vėjas padidina energijos praradimus, ypač jei neužtikrintas sandarumas.

Norint apskaičiuoti reikalingą šildymo prietaiso galią, iš praktikos dominuoja tokie skaičiai:

• D - C klasės pastatams - maksimalus galingumas 1 kW - 5-7 m2, vidutinis - 10 m2
• B klasės - maksimalus galingumas 1 kW - 10-15 m2, vidutinis 20 - 30 m2
• A ir aukštesnės klasės pastatuose maksimaliai reikia apie 1 kW - 18 -20 m2 šildomam plotui, vidutiniškai 1 kW pakanka sušildyti 35 - 45 m2 ploto.

Šildymo galios skaičiuoklėse pagal apšildomą plotą dažniausiai imamas standartinis 2,5- 2,7 metrų aukštis. Aukštesnėms patalpoms reikia įvesti koeficientą, nes didėja šildomas tūris. Dažniausiai koeficientas gaunamas faktinį aukštį dalinant iš 2,5 = koeficientas.

Ar pirkti maksimalaus galingumo krosnelę, šildymo prietaisą? Kai dažniausiai bus naudojama tik pusė ar net mažiau galingumo? Tai klausimas, į kurį galima atsakyti tik pastato šildymo poreikius apskaičiavus tiksliai.

Kadangi dažniausiai tokie poreikiai tiksliai neskaičiuojami, išeitimi tampa kelių šildymo prietaisų įrengimas. Saulės energija, kai kurie šilumos siurbliai beveik nepanaudojami debesuotomis ir šalčiausiomis dienomis. Privačiame name praverčia archaiškas židinys. Tai priemonė sugeneruoti papildomas kW šalčiausiomis dienomis. Nors modernius židinius sunku pavadinti archaika. Modernus židinys turi gerokai didesnius šilumos atidavimo rodiklius, be to, gali būti jungiamas į bendrą šildymo ir akumuliacinės talpos sistemą. O kur dar natūralios ugnies jaukumas šaltą ir tamsų vakarą. Periodinio veikimo kieto kuro katilai negali būti naudojami mažiau kaip 50 procentų galios dėl neekonomiškai naudojamo kuro.

Šildymo tipų parinkimas

Renkantis šildymo tipą atsižvelgiama į kelis kriterijus:

• Kuro ar energijos kaina, nuo kurios priklausys pagamintos šiluminės energijos kaina. Žinodami apytiksliai reikalingą energijos kiekį, galime numatyti metines išlaidas kurui.
• Kuro gavimo ir laikymo sąlygos. Turime įvertinti, kiek kainuos, pavyzdžiui, dujų atvedimas. Įvertinamos sąlygos laikyti malkas ar granules ar dujų/skysto kuro talpą. Turime įvertinti, kiek naudingo ploto teks panaudoti katilinei. Plotas, jo įrengimas taip pat kainuoja ir galbūt jį galima panaudoti efektyviau ar iš viso atsisakyti projektavimo metu.
• Šilumos generatoriaus kaina, šildymo sistemos ir jos įrengimo kaina. Vertinti reikėtų ne tiek vienkartinio įsigijimo kainą, bet susidėvėjimą per eksploatacijos laikotarpį. Turime taip pat įvertinti papildomus eksploatacijos kaštus. Išsiaiškinti, kiek kainuoja katilo priežiūra, kas kiek laiko atlikti jo priežiūros darbus, kiek kainuos kamino valymas, eksploatacija.

Šilumos generatorius (katilas, elektros radiatoriai) kurą ar elektros energiją paverčia į šiluminę energiją. Energetinių išteklių kaina ir efektyvumas yra skirtingi. Žinodami kiek kainuos pagaminti 1kW su skirtingomis kuro ar energijos rūšimis bei žinodami bendras energijos sąnaudas būstui ir vandeniui, galite paskaičiuoti kasmetines išlaidas. Tačiau tai nėra vienintelis šildymo būdo pasirinkimo kriterijus, nes papildomai reikia įvertinti šilumos generatoriaus ir jo įrengimo kainą, eksploatacijos laiką (susidėvėjimo nuostolius per metus) bei papildomos įrangos kaštus. Pavyzdžiui, tiesiogiai skaičiuojant energijos išlaidas, atrodytų, elektrinis šildymas būtų brangiausias. Tačiau jam nereikia šilumos tiekimo sistemos, ir aukštos energinės klasės namams, kuriems apšildyti nereikia daug energijos, tai gali būti visai priimtinas sprendimas.

Katilinė neįsivaizduojama be šilumos kaupiklio - akumuliacinės talpos. Ypač ji svarbi trumpai veikiantiems katilams, tokiems kaip kieto kuro katilas. Užkrovus malkų jos sušildo vandenį akumuliacinėje talpoje ir iš čia karštas vanduo, tiekiamas į sistemą palaipsniui aušta, atiduodamas šilumą patalpose per gerokai ilgesnį nei malkų degimo laiką ar jei būtų sušildyta tik sistema. Be to, akumuliacinė talpa sureguliuoja ir šilumos pateikimo tolygumą. Modernesnėse sistemose šilumos kaupiklis gali akumuliuoti pigesnio laikotarpio energiją. Pavyzdžiui, dienos metu sukauptą iš saulės kolektorių ar fotoelementinių saulės baterijų šilumą atiduoti nakties metu. Arba pigesnio naktinio tarifo elektros energijos pagamintą šilumą naudoti dienos metu.

ŠVOK sistemų projektavimas ir įrengimas

ŠVOK (šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo) sistemų projektavimas ir įrengimas yra sudėtingas procesas, apimantis tiek techninius, tiek funkcinius aspektus, siekiant užtikrinti optimalų patalpų mikroklimatą. Projektavimo etapas prasideda nuo išsamios kliento poreikių analizės ir pastato charakteristikų įvertinimo. Svarbu atsižvelgti į pastato dydį, paskirtį, geografinę vietą ir esamas statybos normas. Specialistai naudoja pažangias inžinerines programas, kad sukurtų efektyvias ir energiją taupančias sistemas.

Projektavimo metu yra nustatomos tinkamiausios įrangos specifikacijos, oro kanalų dydžiai, ventiliacijos punktai ir šilumos atgavimo sprendimai. ŠVOK sistemų montavimas yra atliekamas pagal patvirtintą projektą, laikantis aukštų kokybės ir saugumo standartų. Montavimo metu komandos įrengia šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo įrangą, įskaitant katilus, šilumos siurblius, ventiliacijos vienetus ir oro kondicionierius. Montavimo proceso metu taip pat atliekami būtini sandarumo testai, sistemos balansavimas ir kitos techninės procedūros, užtikrinančios, kad sistema veiktų pagal nustatytus parametrus.

Baigiant montavimo etapą, atliekamas galutinis sistemos testavimas, įskaitant automatinio valdymo sistemų patikrinimą, kuris leidžia nuotoliniu būdu stebėti ir reguliuoti įvairias sistemų funkcijas. ŠVOK sistemų projektavimas ir įrengimas yra itin svarbūs procesai, reikalaujantys kvalifikuotų specialistų dalyvavimo ir pažangių technologijų panaudojimo.

Akva Lux TDP-F šilumos punktas

Akva Lux TDP-F šilumos punktas butams pasižymi aukšta kokybe ir paprastu veikimu. Šis punktas ypač tinka dvivamzdėms šildymo sistemoms. Akva Lux TDP-F skirtas daugiabučio gyvenamojo namo butams, kai šilumos tiekimas yra iš centralizuoto šilumos tiekimo sistemos arba iš vietinės katilinės, tiekiančios šilumą keletui namų ar kotedžų.

Į punkto sudėtį įeina slėgio perkryčio reguliatorius, intarpas šilumos skaitiklio montavimui, įvorės temperatūros jutikliams, filtrai ir uždaromoji armatūra. Be to, pageidaujant galimas papildomų elementų montavimas. Šilumos punktas jungiamas prie dvivamzdės centralizuoto šildymo sistemos.

Slėgio perkryčio reguliatorius užtikrina optimalų radiatorių termostatų darbo režimą, kuris leidžia palaikyti norimą temperatūrą kiekviename kambaryje. Siekiant užtikrinti norimą šilumnešio temperatūrą šildymo sistemoje įvairiu paros ar savaitės metu, šilumos punkte numatytas zoninio valdymo vožtuvas su pavara ir kambario termostatu.

Buitinis karštas vanduo ruošiamas plokšteliniame šilumokaityje su priešsroviniu srautų tekėjimu. PT’C reguliatorius užtikrina k/v užduotos temperatūros palaikymą tiktai vandens naudojimo metu. Nutraukus karšto vandens naudojimą, reguliavimo termostatas tuojau pat uždaro šilumnešio srautą į šilumokaitį. Toks reguliavimo būdas praktiškai leidžia išvengti šilumokaičio užkalkėjimo ir bakterijų atsiradimo jame. Be to, kombinuotas valdymas sumažina temperatūros svyravimus centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje.

Apvadinis ventilis užtikrina šiluminės energijos taupymą, nes atsukus čiaupą, karštas vanduo paduodamas be jokio vėlavimo. visi vamzdžiai pagaminti iš nerūdijančio plieno. sujungimams naudojamos užsukamos veržlės ir tarpinės.

Šilumos punktas Akva Lux TDP-F gali būti pateikiamas su baltos spalvos gaubtu, pagamintu iš lakštinio plieno. * Punkto montavimui reikia minimaliai vietos.

Radiatorių galingumo apskaičiavimas

Pavyzdžiui, jūs apskaičiavote, kad miegamajame kambaryje reikalingas 1800W galingumo radiatorius, tačiau santechnikos salone šiuo metu parduodami 1529W ir 1911W radiatoriai, esant temperatūrų skirtumui 90/70. Ką daryti? Renkamės truputį didesnio galingumo radiatorių. Jis nors bus šiek tiek brangesnis, tačiau kambarį apšildys puikiai. Bute nuolat bus normali temperatūra, taigi dar sutaupysite ir kuro.

Geriausi radiatoriai

Dėl šildymo efektyvumo radiatorių dydžius geriau rinktis truputį didesnius negu reikia, nors, kaip rekomenduoja specialistai, 1m² gyvenamosios patalpos apšildymui reikalingas 100W galingumo radiatorius. Tiesa, naujuose, šiuolaikiniuose butuose, kur šilumos nuostoliai pakankamai maži, 1m² apšildyti pakanka ir 60W ar mažesnio galingumo radiatoriaus. Be to, jei renkatės radiatorius, pasidomėkite ir iš ko jie pagaminti.

Jei radiatoriai ketaus (baltarusių gamybos), jie bus pigūs, tačiau jų žemas darbo slėgis, pasenusi išvaizda, galimas gamyklos brokas. Nors jie ir ilgaamžiai. Plieniniai radiatoriai tinka kotedžams. Tačiau jų nerekomenduojame ten, kur įrengti miesto šilumos tinklai - jų vingiuoti, siauri kanalai greitai užanka, todėl šie radiatoriai ims greitai rūdyti ir blogai šildys patalpas.

Aliuminio radiatoriai - aukštos kokybės, jų gražus dizainas, puikiai padengti dažais. Aukštas ir darbo slėgis. Tačiau turi ir savų trūkumų: didelis šilumnešio rūgštingumas (pH) bei šilumnešyje esančios abrazyvinės mikrodalelės (kas dar būdinga mūsų šilumos tinklams) jiems kenkia, todėl jie vėliau gali imti rūdyti iš vidaus, nors šie radiatoriai yra ilgaamžiai.

Bimetaliniai radiatoriai atsparūs korozijai. Paskaičiuoti aukštam (15 - 20 atmosferų) slėgiui. Prieš pasirenkant radiatorius, reiktų atsižvelgti į būsto langų dydį, jų kiekį kambaryje ar name, taip pat ir į jų išdėstymą: kokioje - šiaurinėje ar pietinėje - namo pusėje įrengti.

Taigi, mes nusipirkome savo namui tokius radiatorius (aukštis - 50 mm):

Kaip prijungti radiatorius

Plieniniai radiatoriai gali būti jungiami šone arba apačioje. Aliuminiai jungiami tik šone. Svarbu, kad vamzdžius ir jungtis pirktumėte vieno gamintojo ar bent jau iš vieno pardavėjo.

Kartais taupydamas žmogus radiatorių ir prijungti reikalingas detales perka keliose parduotuvėse, o vėliau pasirodo, kad vamzdis neatitinka jungčių. Tokiu atveju vamzdį greičiausiai blogai prispausite, jis gali nutrūkti. Vamzdis prie radiatoriaus sukamas arba presuojamas. Pastarasis būdas kiek brangesnis, bet patikimesnis. Geriausia naudoti trisluoksnį presuojamąjį vamzdį.

Geriausia vieta radiatoriui

Išsirinkus radiatorių ne mažiau svarbu rasti jam tinkamą vietą. Geriausia, kai radiatorius statomas po langu. Šildymo prietaiso ilgis turi būti ne mažesnis nei lango plotis.

Pastačius radiatorių po langu kylanti šilto oro srovė susimaišo su šaltu oru, krintančiu nuo lango stiklo, todėl nesijaučia nemalonios šalto oro traukos prie grindų. Radiatorius turi būti kiek įmanoma aukštesnis, kad uždengtų kuo daugiau sienos tarp palangės ir grindų. Kad sutaupytumėte kuo daugiau šilumos, už radiatoriaus galite pritvirtinti šilumą atspindinčias plėveles. Neužtverkite radiatoriaus dekoratyvinėmis grotelėmis, nes jos trukdo šilumai sklisti į patalpas. Taupyti šilumą galite prie sienų pristūmę didelių gabaritų baldus. Taip sienas šiek tiek "apšiltinsite". Mažiau šilumos prarandama, kai patalpos vėdinamos intensyviai, bet trumpai.

tags: #silumos #punktas #kotedzams