Nelegalios Statybos Lietuvoje: Ką Svarbu Žinoti?

Pastaruoju metu Lietuvoje vis dažniau susiduriama su nelegalių statybų problema, kuri kelia nemažai klausimų tiek gyventojams, tiek valdžios institucijoms. Šiame straipsnyje aptarsime, kas laikoma nelegalia statyba, kokios pasekmės gresia už tokią veiklą ir kaip galima įteisinti jau pastatytą statinį. Taip pat panagrinėsime konkrečius atvejus, susijusius su nelegaliomis statybomis Kuršių nerijoje, Vilniaus rajone ir Kaune.

Iš senų laikų labai gajus mitas, kad statyti namą iki 80m2 ploto leidimas nereikalingas. Ir taip ir ne. Yra niuansų. Ar statybai reikalingas projektas ir leidimas? Kada jis pradėtas statyti?

Statybos Leidimas ir Projektas: Kada Jie Būtini?

Norint statyti bet kokį statinį, būtina išsiaiškinti, ar reikalingas statybos leidimas ir projektas. Tai priklauso nuo statinio kategorijos, jo dydžio ir vietos. Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys statybų procesą, yra STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ ir STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“.

Pagal LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 punktą, neypatingasis statinys - statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. Tai yra dažniausiai pasitaikantys paprasti namai, kurių kvadratūra jau viršija 80m2. 100-200m2 gyvenamas namas - klasikinis tokios kategorijos statinys. Plačiau žiūrėsim į šią kategoriją.

Būtent čia ir “gyvena” tie paprastai ir nesudėtingai be leidimų statomi statiniai. Nesudėtingi statiniai apibrėžti tiksliai. STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6 įstatymo skyrius.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kada statyba buvo pradėta. Jei statyba pradėta iki 2017 metų, įregistruoti statinį supaprastinta tvarka galima ir šiandien. Tačiau verta turėti įrodymų, kad statyba tikrai vyko tuo metu. Registrų centras gali patikrinti nuo kada statytojas valdo sklypą, pažiūrėti nuotraukas darytas iš kosmoso. Jeigu ten 2017-2018 metais nesimatė jokio statinio - gali tekti pasistengti įrodyti. Pateikti statybų rangos sutartį, medžiagų pirkimo kvitus, foto ar pan.

Kada Statybos Leidimas Nereikalingas?

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) komentuoja, kad SLD privalomumas naujo statinio statybos atveju priklauso nuo statinio kategorijos. Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas.

Primename, kad nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamas paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto.

SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį nėra privalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: miestą, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją, kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

DĖMESIO! Yra pasikeitimų po 2024-11-01.

Pateikiame keletą pavyzdžių:

• Sodo namas iki 80m2: Jeigu tokio sodo namo aukštis neviršija 8,5m, o bendra kvadratūra neviršija 80m2 - statyti ir registruoti galima be leidimo. Tiesa reikia išlaikyti reikalingus atstumus nuo sklypo ribų, nepažeisti trečiųjų asmenų interesų ir pan. Nėra skirtumo ar sodų bendrija yra mieste ar kaime - leidimas nereikalingas, kadangi sodo pastatai iki 80m2 priskiriami I nesudėtingų statinių grupei. Jeigu sodo namas viršija 80m2 - leidimas reikalingas.
• Šiltnamis iki 80m2: Šiltnamiai iki 80m2 priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Taigi ir kaime ir mieste juos galima statyti neturint leidimo. Jeigu norima statyti neišlaikant 3m atstumo nuo sklypų ribos - būtinai reikia ir kaimyno sutikimo.
• Pirtelė iki 80m2 žemės ūkio paskirties sklype: Jeigu pirtelė yra iki 80m2 - leidimo ir projekto kaip ir nereikėtų. BET. Sklypas turi turėti bent jau suteiktą adresą. Adresų ŽŪ paskirties sklypams dažniausiai savivaldybės šiaip sau neduoda. Sklype turėtų būti suformuota užstatymo teritorija. Tai gali būti senos sodybos teritorija arba suformuota nauja. Tiesiog “bulvių lauke” statyti sudėtinga. Tuščio sklypo atveju reikia rengti ūkininko sodybos vietos parinkimo planą. Arba, jei sklypas patenka į savivaldybės urbanizuojamą teritoriją - keisti sklypo paskirtį. Jį suderinti ir gauti sklypui adresą.
• Garažas mieste iki 50m2: Mieste privalu gauti statybą leidžiantį dokumentą ūkiniams pastatams, kurie priskiriami II nesudėtingų statinių grupei. Taigi, jei garažas bus iki 50m2 - leidimo nereikia. Jeigu didesnis - reikia. Verta atkreipti dėmesį į priestato konstrukcijas. Jeigu priestatas taps bendra namo dalimi tai traktuojama kaip namo sudedamoji dalis - rekonstrukcija.

Nesudėtingų statinių požymiai (VTPSI nuotrauka)

Nelegalios Statybos Kuršių Nerijoje

Kuršių nerija yra unikali ir saugoma teritorija, kurioje statybos reglamentas yra ypač griežtas. Kuršių Nerijos nacionalinio parko planavimo dokumentuose numatyta, kad naujų pastatų statyba šioje teritorijoje yra draudžiama.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) vykdė teismų sprendimus dėl nelegalių statinių Kuršių nerijoje. Teismai įsiteisėjusiais ir galutiniais sprendimais aiškiai nustatė, jog šių statinių griovimas yra vienintelis būdas pašalinti pažeidimus, nes trijų poilsio statinių statyba yra ir buvo draudžiama.

Savininkai pagal teismo sprendimą turėjo pareigą nugriauti statinius, griovimo išlaidas išieškant iš teismo nustatytų asmenų. Skolininkams neįvykdžius minėtos pareigos, už pastatų savininkus teisės aktų numatyta tvarka tai privalo padaryti išieškotojas byloje VTPSI. Nugriovus statinius, valstybės patirtos griovimo išlaidos bus išieškomos iš paminėtų kaltų asmenų.

Teisminėse bylose buvo nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, konstatuojant naujai pastatytų motelių statybos prieštaravimą Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams, kurie draudė statyti naujas poilsio įstaigas Kuršių nerijos nacionalinio parko rekreacinėje zonoje; didinti teritorijos, į kurią patenka detaliuoju planu suplanuotas sklypas, apstatymą; mašinų stovėjimo aikštelėje statyti pastatus ir įrenginius.

„Teismo sprendimai teisinėje valstybėje yra privalomi visiems, o mūsų, kaip išieškotojo vykdymo procese, pareiga - užtikrinti jų tinkamą vykdymą. Siekiame, kad būtų paisoma teisės aktų reikalavimų ir saugomos vertingos gamtos bei kultūros teritorijos Kuršių nerijoje“, - teigia Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos vadovas Albertas Stanislovaitis.

Kuršių nerijos vieta žemėlapyje

Situacija Vilniaus Rajone: A. Boso Atvejis

Vilniaus rajone taip pat susiduriama su nelegalių statybų problemomis. Savivaldybė, kuri turėtų atlyginti didžiąją dalį neteisėtos statybos padarinių, reiškia nepasitenkinimą pradėtais darbais, nes ekspertai dar nėra paskaičiavę šių darbų griovimo sąmatos ir kaštų, o teisme jau daugiau nei metus įstrigęs ginčas dėl beveik 400 tūkst. Eurų.

Teismas galutine neskundžiama nutartimi nurodė A. Bosui per 6 mėnesius pačiam nugriauti pastatus, o 90 proc. „Vilniaus rajono savivaldybės atstovai imsis visų reikiamų teisinių priemonių tam, kad Antano Boso vykdomi veiksmai būtų užkardyti, o ginčus nagrinėjantis teismas būtų tinkamai informuotas apie Antano Boso vykdomas procesines manipuliacijas. Planuojame šiandien kreiptis į A. Bosą / jo atstovą, kad paaiškintų apie atliekamus griovimo darbus, kas lėmė, kad jie pradėti. Taip pat informuosime bylą nagrinėjantį teismą apie pradėtus griovimo darbus.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla pagal A. Boso priešieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atsakovei Vilniaus rajono savivaldybei. A. Bosas iš Vilniaus rajono savivaldybės reikalauja priteisti daugiau nei 384 tūkst. Eurų.

Vilniaus rajono savivaldybė pabrėžė, kad informacija apie A. „Antano Boso (jo atstovo) elgesys ir veiksmai šalių nagrinėjamame teisminiame ginče byloje suponavo visiškai kitokius Antano Boso ketinimus.

Savivaldybė sako, kad, teikdamas tokį prašymą ir formuluodamas tokius klausimus ekspertui, A. „Šiandieną Vilniaus rajono savivaldybės gauta informacija, kad Antanas Bosas, pats reiškęs teismui prašymą įvertinti jo atliktos neteisėtos statybos kaštų dydį, už teismo akių vykdo šių pastatų griovimo darbus, stebina, ir tuo pačiu parodo tikėtiną Antano Boso tikslingą ir piktybinį veikimą prieš Vilniaus rajono savivaldybę, siekiant visomis (net jei ir teismo proceso įstatymų neatitinkančiomis) priemonėmis siekti kuo labiau pasipelnyti savivaldybės - o tuo pačiu ir visų jos gyventojų - sąskaita.

Kauno Situacija: Š. Matijošaičio Atvejis Vičiūnuose

Kaune taip pat netrūksta ginčų dėl statybų. Kauno miesto savivaldybės tarybos nario ir verslininko Š. Matijošaičio bei jo sutuoktinės valdomame sklype planuojama statyti penkis daugiabučius buvusios apleistos irklavimo bazės vietoje, Taurakiemio g. 2C esančiame sklype.

Anot gyventojų, pakoreguotas 2013-ųjų detalusis planas patvirtintas neteisėtai, nes tvirtinimo metu jis esą prieštaravo bendrojo plano sprendiniams, nenumačiusiems galimybės sklype statyti gyvenamuosius daugiabučius namus. Pasak gyventojų, padidinta statybos zona „pažeidžia rajono gyventojų interesus, kadangi ženkliai padidinus statybos zonos plotą bus ribojamas upės matomumas aplinkiniams gyventojams bei galimybė naudotis pakrante“.

Nors byla nebuvo išnagrinėta teisme, savivaldybė 2024 m. kovą išdavė statybų leidimą. Kol kas statybos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos sprendimu sustabdytos. Bus ginčijamas teritorijų planavimo dokumentų teisėtumas

Šią informaciją patvirtino ir Kauno savivaldybė, nors ir neatsakydama, kada gi tiksliai buvo išduotas statybų leidimas. „Taip, statybos leidimas išduotas penkių gyvenamosios paskirties pastatų - daugiabučių, Taurakiemio g. 2C, statybos projektui. Visa kita reikalinga informacija prieinama viešai“, - lakoniškai į klausimus atsakė Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus Statybos dokumentų poskyrio vedėjas Donatas Grybauskas.

Kauno miesto savivaldybės sprendimą išduoti leidimą gyventojų bendruomenė taip pat apskundė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (VTPSI). Kauno Vičiūnų bendruomenės pirmininkas Kęstutis Petkevičius portalui „Kas vyksta Kaune“ teigė, jog VTPSI pripažino išduotą statybos leidimą neteisėtu.

„Priežastys yra tokios, kad tos detaliojo plano korekcijos negali būti laikomos korekcijomis. 2013 m. detaliajame plane sklypas buvo pakeistas į gyvenamosios paskirties - ten turėjo būti vienas namas, 25 butai, 25 parkingo vietos. Iki tol sklypo paskirtis buvo „Rekreacinės teritorijos“. Vėliau savivaldybė patvirtino detaliojo plano korekcijas, kurios remiasi NŽT sutikimų nesilaikymu, vietoj vieno pastato jis pavirto į 5, vietoj 25 vietų automobiliams pasidarė 51. Inspekcijos išvadose kalbama, kad tai nėra korekcija, tai iš principo yra naujas detalusis planas - dėl to jis (savivaldybės pakoreguotas detalusis planas, aut. pastaba) turi būti negaliojantis“, - portalui kalbėjo Kauno Vičiūnų bendruomenės pirmininkas K. Petkevičius.

Beje, dėl šios susiklosčiusios situacijos VTPSI netgi svarsto kreiptis į teismą. „Inspekcija šiuo metu planuoja patikrinimą vietoje bei ketina inicijuoti kreipimąsi į teismą. Bus ginčijamas teritorijų planavimo dokumentų teisėtumas, kurių pagrindu išduotas ir statybą leidžiantis dokumentas SLD. Įrodžius TPD neteisėtumą bus galima ginčyti ir SLD teisėtumą (arba apjungti šiuos klausimus paskesniuose teisminiuose procesuose). Apie susidariusią situaciją bus informuoti ir pareiškėjai“, - portalui „Kas vyksta Kaune“ nurodė VTPSI patarėjas viešiesiems ryšiams Rosvaldas Gorbačiovas.

Statybos Vičiūnuose (Kas vyksta Kaune nuotrauka)

Portalo „Kas vyksta Kaune“ žiniomis, statybų leidimas buvo išduotas 2024 m. kovo 12 d. o pirmieji statybų darbai pradėti šiemet - 2025 m. sausio pradžioje buvo pradėti tiesti elektros laidai. Registrų centro išraše nurodoma, jog 2025 m. sausio 23 d. buvo išduotas Statybų inspekcijos patikrinimo aktas apie statybą leidžiančio dokumento neteisėtumą.

Vietoje apsilankęs portalo „Kas vyksta Kaune“ fotografas pastebėjo, jog sklype išdygo ne viena (o tiksliau penkios) elektros skydinės.

Kaip Įteisinti Savavališką Statybą?

Jei jau pastatėte statinį be reikiamų leidimų, svarbu žinoti, kaip jį įteisinti. Pirmiausia, kreipkitės į savivaldybę ir išsiaiškinkite, kokie dokumentai reikalingi. Dažniausiai reikės pateikti:

• Prašymą išduoti statybos leidimą;
• Žemės sklypo nuosavybės dokumentus;
• Statinio projektą (jei reikalingas);
• Sumokėtos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą patvirtinantį dokumentą;
• Savavališkos statybos sąnaudų vertę patvirtinantį dokumentą.

Nuo 2013 m. sausio 1 d. įteisinantys savavališkas statybas asmenys privalės sumokėti nustatyto dydžio įmoką, kuri gali siekti net pusę milijono.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad savavališka statyba gali būti įteisinta tik tuo atveju, jei ji atitinka teritorijų planavimo dokumentus ir statybos reglamentus. Jei statinys neatitinka reikalavimų, gali tekti jį nugriauti.

Žemiau pateikiama lentelė, kurioje apibendrinami pagrindiniai veiksmai, norint įteisinti savavališką statybą:

tags: #nusipirkau #sklypa #su #nelegaliai #pastatytu #namu