Islandija - vulkaninės kilmės saloje įsikūrusi valstybė, garsėjanti kvapą gniaužiančiais fiordais, krantais, kuriuos skalauja Atlanto vandenynas, aktyviais ugnikalniais, geizeriais, ledynais ir neįtikėtino grožio vasarą sužaliuojančia gamta. Šalis yra turtinga, nors ir neturi dangoraižių.
Ar žinai, kokia tauta pati pirmoji, 1991 metais vasario 11 d. pripažino Lietuvos nepriklausomybę? Taip, tai islandai. Štai kokia įdomi ir ypatinga šalis yra Islandija!
Šioje šalyje gyventojų yra mažiau nei Vilniuje (Islandija - 300 000, Vilnius - 500 000), tačiau šalies plotas pusantro karto didesnis nei Lietuvos. Ten beveik tuščia! Tiesa pasakius ten visiškai tuščia! Sostinės Reikjaviko regione gyvena 200 000 gyventojų, arba du trečdaliai visų žmonių! O kur visi kiti? Visi kiti išsimėtę pakrantėse, pavieniuose namukuose aplink visą salą. Tiesa, dar yra keli didmiesčiai. Štai antrajame pagal dydį Islandijos mieste Akureiryje gyvena 18 000 gyventojų.
CŽV duomenimis, Islandija yra 27 šalis pasaulyje pagal vieno gyventojo sukuriamą produkciją (palyginimui Lietuva yra 65). Jogurto indelis tenai kainuoja maždaug šešis su puse lito (bet labai skanus, toks tirštas ir sūrstelėjęs, vadinasi Skyr).
Islandai dangoraižių nestato, nes tiesiog nebūtų kam juose gyventi, be to, juos greičiausiai nupūstų vėjas. Taip, Islandijoje valdo gamta. Gebėjimas prisitaikyti prie gamtos, o ne ją nugalėti, buvo šios šalies kelias į sėkmę. Islandijoje visi vaikščiojo su barzdomis dar prieš tokiai madai ateinant pas mus. Kodėl Islandai tokie turtingi? Todėl, kad Islandijoje visą laiką buvo ypatingai sunku gyventi.
Islandai didžiuojasi savo šalimi. Islandai supranta, kad jie yra saloje užsilikę norvegai, pati islandų kalba realiai yra senoji norvegų kalba (Old Norse). Bet jie vis tiek didžiuojasi, kad yra islandai. Jie didžiuojasi savo keistenybėmis, turistams siūlo pirkti marškinėlius su jų abėcėlės raidėmis æ, ð ir þ, erzina siūlydami ištarti jų ilgus ir sudėtingus vardus ar ugnikalnių pavadinimus.
Islandai yra tolio nuo visko. Taip, jie tikrai toli nuo visko, todėl gali elgtis kaip jiems šauna į galvą. Jie gali patys pirmieji pripažinti Lietuvos nepriklausomybę. Pareikšti, kad bankrutavusio banko skolos Didžiajai Britanijai bus negražintos. Iškabinti didžiulius plakatus su Europos Sąjungos vėliava ir prierašu Nei takk (ačiū ne). Pas juos šalta ir tamsu, niekas ten nevažiuoja.
Islandai labai didžiuojasi Eyjafjallajökullio išsiveržimu. Jiems - tai pokštas. Šalyje pilna marškinėlių ir suvienyrų su šio ugnikalnio nuotraukomis, bei instrukcijomis kaip reikia ištarti pavadinimą (ei-ja-fja-dla-jio-kiu-dl - kas neaišku?). Tas garsusis išsiveržimas, dėl kurio buvo atšaukti skrydžiai visoje Europoje ir dėl to patirti milžiniški nuostoliai, pačiai šaliai jokios žalos nepadarė, šalia esančiame kaimelyje gyvenantys žmonės pasakoja apie dūmus ir žaibus, tačiau nepanašu, kad išsiveržimas būtų kaip nors paveikęs jų gyvenimą.
Islandija - neįprasta šalis, kurioje išnyksta riba tarp laukinės gamtos ir žmogaus, kur šiaurietiškos spalvos dera su pietietišku gyvenimo ritmu.
Šalyje yra apie 200 ugnikalnių, iš kurių 30 yra nuolat veikiantys. Ugnikalnių išsiveržimai ir žemės drebėjimai šalyje yra gana dažni - nuo to laiko, kai saloje pradėjo gyventi žmonės, ugnikalniai buvo išsiveržę apie 150 kartų.
Islandijos gamta užburia, dažnai priverčia atsipalaiduoti, pamiršti pasaulio rūpesčius ir kasdieninę rutiną. Keliaujant Islandijoje vaizdas nuolatos kinta: upės, kriokliai, tada nykios lygumos, niurūs lavos laukai, vėl upės ir žaliuojantys slėniai, tada ugnikalniai, krateriai. Neužilgo pasirodo paplūdimiai, fjordai, tada vėl lygumos ir krantai, galiausiai ledynai ir lagūnos.
Islandijos gamta turtinga upėmis ir įspūdingais kriokliais, jų čia labai daug dėl didžiulių ledynų, kurie užima apie 10 procentų viso Islandijos ploto. Galingų krioklių purslai ir saulės spinduliai sukuria puikų reiškinį - vieną ar net kelias vaivorykštes vienu metu. Dar Islandijos gamta turtinga karštomis geoterminėmis zonomis, kurių šalyje yra daugiau nei 700. Karštos versmės, iš žemės galmių besiveržiantys geizeriai, kunkuliuojantis purvas ir karšto vandens kaskados.
Islandija ir jos Auksinis ratas
Islandija labai aktyviai rūpinasi savo šalies aplinkosauga, kad išsaugotų unikalų ir nepakitusį jos peizažą. Kad tai pasiektų, naudojama šiluminė gilesniųjų žemės sluoksnių (įskaitant karštus požeminio vandens telkinius) energija, žinoma požeminių vulkaninių vandenų dėka.
Lankytinos vietos Islandijoje
Pažintį su Islandija dauguma keliautojų pradeda nuo sostinės Reikjaviko. Miestas patrauklus gražiomis skandinaviško tipo senamiesčio gatvelėmis ir skverais, nuostabia krantine.
Reikjavikas - Islandijos sostinė.
Reikjavikas
Tai autentiškas miestas, apsuptas senamiesčio gatvelių ir skverų. Aplankykite Halgrimuro bažnyčią - vieną aukščiausių evangelikų liuteronų bažnyčių Reikjavike. Galima pasivaikščioti ir nuostabaus grožio krantine, atveriančia vaizdą į jūrą ir netoliese esančius kalnus. Čia gausu vietinių restoranėlių, siūlančių šviežios žuvies ar iš jos pagamintų patiekalų. Viena populiariausių ir labiausiai fotografuojamų vietų visame Reikjavike - šiek tiek šiauriau nuo Rekjaviko miesto centro, senajame uoste pastatyta Solfar skulptūra, kitaip dar vadinama Vikingų laivu.
Žydroji lagūna
Žydroji lagūna - tai yra didelis, melsvai žalias geoterminių šaltinių maitinamas ežeras. Garuojantis vanduo kyla iš 1000 m gylio žemės gelmių, tad šiame natūraliame vandens telkinyje visada būna 37-39 laipsnių šilumos. Ežerą nuolat gaubia migla, kadangi Žydrosios lagūnos vanduo maišosi su šaltu jūros vandeniu. Dėl šios priežasties į orą kyla garų kamuoliai, sukurdami neįprastą vaizdą bei įspūdį. Lagūnos vanduo turi daug gydomųjų savybių, dėl to čia yra įrengtas geoterminis SPA.
Žydroji lagūna - geoterminis SPA centras.
Gulfoso krioklys
Gulfoso krioklį išgraužė Hvitos, arba Baltoji upė. Tai bene žymiausias Islandijos krioklys, galinga, plačia srove krentantis 32 metrus į gilų ir siaurą kanjoną.
Didysis geizeris
Tai garsiausia, 10 000 metų senumo, karštųjų versmių ir purvo klanų vieta Islandijoje. Jo didžioji ertmė yra 14 m skersmens, gylis siekia 120 m. Dabar šis geizeris yra nurimęs ir išsiveržia tik retkarčiais, nors seniau iššaudavo į 60 m aukštį.
Vik miestelis
Aplankykite piečiausiu Islandijos tašku ir didžiule paukščių „turgaus“ vieta vadinamą Vik miestelį. Paukščių „turgus“ - tai stačiais skardžiais ir uolomis pasižymintys žavingųjų paukščių Pufinų namai. Iš čia atsiveria graži panorama į „Trijų Trolių“ uolą ir į ketvirtą pagal dydį Myrdalsjokull ledyną. Pakeliui į Vik miestelį galite pamatyti ir prieš keletą metų išsiveržusio Eyjafjallajokull vulkano pakraščius, padengtus juodais vulkano pelenais.
Jokulsarlonas
Aplankykite Islandijos perlu tituluojamą Jokulsarloną - Aisbergų ežerą, pasigrožėti plaukiojančiais ledkalniais ir deimantiniais pliažais. Kelių tūkstančių metų senumo Oraefajokull ledyno liežuviai atslinkę į Jökulsárlón lagūną atlūžta ir suformuoja plaukiojančius ledkalnius.
Snaefelsnes pusiasalis
Jei dar įspūdžių Jums pasirodytų mažoka, siūlome aplankyti Snaefelsnes pusiasalį, kuriame yra įkurtas Snæfellsjökull nacionalinis parkas.
Vatnajokull ledynas
Vatnajokulio ledynas užima daugiau nei 8 tūkstančius kvadratinių kilometrų plotą. Tai yra didžiausias šalies ledynas, o taip pat ir vienas didžiausių Europoje.
Tingveliras
Tingveliras yra viena svarbiausių istorinių vietovių Islandijoje. Parkas įtrauktas į į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Šioje vietoje dar 10 a. įsikūrė viena seniausių parlamentinių institucijų pasaulyje.
Askja
Askja - Islandijos vietovė, kuri yra pasiekiama vos keletą mėnesių per metus. Šiame kalnų regione galima išvysti ugnikalnius bei fantastinių filmų kūrėjų mėgstamą atšiauraus klimato suformuotą reljefą.
Laugavegur pėsčiųjų maršrutas
Laugavegur pėsčiųjų maršrutas - vienas įdomiausių Islandijoje. Vienas didžiausių iššūkių, į kurį leidžiasi dažnas keliautojas, siekia beveik 50 km. pėsčiomis. Tai apima itin vaizdingas vietoves: keliautojai turi galimybę pamatyti laukinę Islandiją, sustingusios lavos laukus. Taip pat galima išsimaudyti karštosiose versmėse, kurios nėra tiek daug apgultos, kiek kitose lankytinuose objektuose. Kelionės metu iš arti stebimi ledynai, tolumoje matomi ugnikalniai.
Transportas Islandijoje
Automobilis arba motociklas - Islandijai pažinti tinkamiausia priemonė. Automobilio nuomos kaina yra apie 12 000 ISK/parai (~85 €). Nusprendę išsinuomoti automobilį Islandijoje, tuo turėtumėte pasirūpinti gerokai iš anksto.
Eismas vyksta dešiniąja kelio puse. Dauguma kalnų kelių yra uždaromi iki birželio pabaigos ar netgi ilgiau. Tuo laikotarpiu keliai nepravažiuojami, visur purvas ir drėgmė. Kaimo keliuose leistinas greitis 90 km/h, grįstu paviršiumi 80 km/h, ant žvyro ir miesto vietovėse - 50 km/h.
Islandijoje daugelis autobusų vairuotojų neduoda grąžos. Vieno bilietėlio kaina apie 350 ISK (~1 €), 1 ir 3 dienų bilieto kaina nuo 700 iki 1700 ISK (5 €-12 €). Sumokėję vairuotojui jūs negausite bilietėlio, nebent paprašysite. Toks bilietėlis galios 75 min. kituose autobusuose.
Nepaprastai smagus būdas, bet ir nelengvas, norint pažinti Islandiją - apylinkes apvažiuoti dviračiu. Dar vienas smagus ir azartiškas būdas keliauti po Islandiją - autostopu. Vairuotojai labai draugiški, paslaugūs ir beveik visi kalba angliškai. Vienintelis niuansas, per valandą keliu gali pravažiuoti tik viena mašina.
Islandiška virtuvė
Hákarl - tradicinis islandiškas patiekalas iš fermentuotos ryklienos.
Islandijos virtuvė, jų papročiai ir kultūra nustebintų ne vieną gurmaną. Islandijoje yra labai mėgstama aviena. Labai populiaru gaminti avies galvos slėgtainį, kuris primena kietą šaltieną. Jis yra patiekiamas šviežias arba būna marinuojamas išrūgose. Dabar atsirado panašus patiekalas iš kiaulienos. Iš avienos Islandijoje yra gaminama sriuba arba kepama nugarinė, koja ar visas ėriukas.
Šalies gyventojai valgo mums neįprastą arklieną, šiaurės elnius, ruonius, banginius, ryklius, jūrinius paukščius. Islandai kartais maistą apdoroja labai neįprastais būdais. Vienas iš jų - tai ryklio mėsos pūdymas. Išskirtinis islandų patiekalas yra avino sėklidės. Jos būna rauginamos išrūgose su česnaku, želatina ir po to paslegiamos. Islandijoje galima paragauti ruonio pelekų. Pelekai būna sūdomi ir marinuojami piene. Taip pat šalyje gaminami rauginti banginio lašinukai bei žarnokai iš avies skrandžio. Saloje yra valgoma į avies skrandį prikimšta masė su krauju arba kepenėlėmis, kuri kartais pagardinama razinomis. Senoliai šį patiekalą valgo su cukrumi.
Šalyje labai subtiliai yra ruošiama žuvis. Islandai derina švelnų vyno marinatą ir prieskonines žoleles. Mėgstamiausios daržovės yra raudonieji kopūstai bei bulvės.
Kada keliauti į Islandiją?
Geriausia keliauti į Islandiją rugpjūčio pradžioje. Nepaisant šalies pavadinimo, Islandijoje žiemos labai švelnios, o klimatas permainingas. Vasaros čia kur kas šaltesnės nei kitose toje pačioje geografinėje platumoje esančiose šalyse. Vasarą oro temperatūra svyruoja nuo 10 iki 15 °C, o kartais būna aukštesnė nei 20 °C.
Apgyvendinimas Islandijoje
Kiekviename mažesniame ar didesniame Islandijos miestelyje tikrai rasite kur apsistoti: svečių namai, viešbutis ar vasarnamis. Nakvynės vietą nesudėtingai rasite ir prie lankytinų turistinių vietų.
Kadangi Islandijoje vasaros metu (liepa, rugpjūtis) būna labai daug turistų, rasti nakvynę šiuo laikotarpiu gali būti itin sunku. Teko girdėti, kad kai kurie žmonės, patys planuojantys savo kelionę, kambarius nakvynei rezervuoja jau prieš metus.
Dauguma viešbučių ir kitų nakvynės vietų sezoną pradeda nuo birželio mėnesio, o užsidaro rugsėjo 15 dieną. Jei planuojate naktis leisti palapinėje, rasti tam tinkamą vietą bus daug lengviau. Dauguma kempingų yra labai aukštos kokybės (puikiai įrengti dušai, tualetai, virtuvė maistui gaminti, valgomasis), o kaina vienam žmogui svyruoja nuo 4 iki 10 eurų. Kaina priklauso nuo vietovės ir siūlomų patogumų. Nakvynę paprastuose svečių namuose asmeniui galima rasti už 15 - 20 €.
Patarimai keliautojams į Islandiją
- Į atšiauriąją Islandiją rekomenduojama vykti vasarą, tačiau net ir keliaujant liepos mėnesį labai pravertė šilti, neperpučiami bei neperšlampami rūbai, kepurės ir pirštinės.
- Vykstant į besikandžiojančiomis kainomis garsėjančią Islandiją pravartu apsirūpinti šiokiomis tokiomis maisto atsargomis. Tačiau nereiktų persistengti, mat į šalį galima įsivežti tik 3 kg maisto.
- Rekomenduojama lankytiniems objektams turėti ~ 250-300 eur.
Islandijos stebuklai
Jeigu pasiseks pamatyti visus šiuos Islandijos stebuklus ir šiaurės pašvaistę galite manyti, kad esate privilegijuotas. Islandija yra šalis, į kurią norisi sugrįžti ne vieną kartą. Daugelis keliautojų juokauja, kad jei čia nebuvai skirtingais metų laikais, tai nebuvai iš viso. Žaliuojanti gamta vasarą bei sniego kalnai žiemą - tai viena kontrastiškiausių valstybių visoje Europoje.
tags: #islandijos #gamtos #turtai