Žemės mokestis yra vienas iš seniausių mokesčių, istoriškai atsiradęs kartu su valstybe. Jis yra pagrindinis valstybės (savivaldybės) biudžeto pajamų formavimo šaltinis. Tačiau, nepaisant jo svarbos, žemės mokestis nuolat sulaukia kritikos ir diskusijų, o jo panaikinimo galimybė nuolat svarstoma. Šiame straipsnyje nagrinėjami pagrindiniai argumentai, kodėl žemės mokestis turėtų būti panaikintas.
NT vertinimo ir administravimo klausimams Lietuvoje nemažai dėmesio skyrė R. Čiužas, B. Galinienė, V. Malienė. Tačiau Lietuvoje mokslinės literatūros, kuri iš esmės nagrinėtų probleminius apmokestinimo aspektus, nėra daug.
Ar tam įtakos turi NT apmokestinimą reglamentuojanti teisinė bazė? Ar savivaldybių tarybų priimami sprendimai turi įtakos efektyviam NTM surinkimui? Reikšmingą įtaką NTM efektyviam surinkimui turi ne tik NT apmokestinimą reglamentuojanti teisinė bazė, bet ir savivaldybių tarybų priimami sprendimai.
NTM procentinis pokytis nuolat mažėja. Siekiama stabilizuoti savivaldybių finansinę padėtį. Tačiau jo surenkama nepakankamai, tuo tarpu kaimyninės Latvijos pavyzdys rodo, jog 2010 m. įvedus visuotinį NTM ir nuo 2011 m. padidinus jo tarifą, pajamų surinkimas padidėjo 19,50 proc.
Magistro baigiamojo darbo tikslas - atskleisti NT apmokestinimą reglamentuojančios teisinės bazės trūkumus, įvertinti jos įtaką NTM veikimui Lietuvoje. Magistro baigiamojo darbo objektas - NT apmokestinimo reglamentavimas Lietuvoje.
Analizės metodas taikytas siekiant atskleisti, kas yra NTM bei kaip skirtingais laikotarpiais galioję teisės aktai reglamentavo NT apmokestinimą, kartu atskleisti šios norminės teisės aktų kitimo tendencijas. Taip pat bus taikomas sisteminis, loginis, istorinis, lyginamasis, apibendrinimo metodai siekiant atskleisti NTM problematiką. Apibendrinimo metodas taikytas siekiant apibendrinti LVAT jurisprudenciją, susijusią su NT apmokestinimu ir probleminiais aspektais.
Pagrindinę dėstomąją dalį sudaro trys pagrindinės dalys. Pirmoje pateikiama NTM teisinė prigimtis, jo specifiniai požymiai, turintys įtakos NT apmokestinti, bei pagrindinės apmokestinimo teorijos, kurių pagrindu yra taikomas mokestis. Antroje darbo dalyje bus atskleidžiami NTM administravimo ypatumai bei jo aspektus. Taip pat visuotinio NTM įvedimo klausimams skiriant ypatingą dėmesį paskutinėje dalyje pateikiamos galimos NTM bazės išplėtimo gyventojams galimybės.
Žemės Mokesčio Istorija ir Teorija
Žemės mokestis yra vienas seniausių mokesčių pasaulyje. Pirmieji žemės mokestį pradėjo taikyti senovės kinai dar 2700-2200 m. pr. Kr. Mokestis buvo mokamas priklausomai nuo žemės derlingumo, t. y. 1/9 gaunamo dirbamos žemės derliaus turėdavo atitekti valstybei, tai iš esmės prilygdavo 11 proc. žemės ūkio tarifo.
Didžiosios Europos šalys, pavyzdžiui, D. Britanija, XVII a. pradėjo apmokestinti žemę, esančią už miesto ribų, o vėliau mokestis buvo išplėstas ir pastate. NTM vystymuisi įtakos turėjo ir nuo XVII a. antrosios pusės iki XVIII a. pabaigos intensyviai kuriami apmokestinimo principai, plėtojamos vadinamojo mokestinio teisingumo idėjos.
Kaip sužinoti savo žemės mokestį?
Žemės mokestis yra pagrindinis valstybės (biudžeto) pajamų formavimo šaltinis. Mokesčiai - tai valstybės nustatyti privalomi ir individualiai neatlygintini juridinių ir fizinių asmenų mokėjimai į valstybės (savivaldybės) biudžetą, nurodant jų dydį bei mokėjimo terminą.
Skirtingose mokslinėse literatūrose bei įvairiuose valstybės teisės aktuose yra vartojami skirtingi NT terminai. Tai žemės mokestis, kuriais apmokestinama žemė ir pastatai ir kiti panašaus pobūdžio terminai. Svarbu atskirti NT apmokestinimo bazę, kadangi skirtingose valstybėse NTM bazė apima tik žemę, kitose - tiek žemę, tiek pastatus.
NTM nustatymas nėra siejamas su šio turto savininko pasikeitimu ar kitais veiksniais. Jo tarifas priklauso nuo konkretaus turto. NTM pajamos patenka į savivaldybių biudžetus. Jis priskiriamas prie vietinių mokesčių kategorijai, už kurio administravimą dažnai yra atsakingos vietos savivaldos institucijos.
Žemės mokesčio pajamos OECD šalyse.
Apmokestinimo teorijos
NT apmokestinime istoriškai vyrauja dvi teorijos: naudos teorija ir galėjimo sumokėti mokesčio teorija. Naudos teorijoje mokestis suprantamas kaip įmoka už savivaldybės institucijų teikiamas viešąsias paslaugas. Galėjimo sumokėti mokesčio teorija grindžiama tuo, jog nuosavybės teisė į turtą yra pakankamas pagrindas įvertinti asmens gebėjimą mokėti mokestį - asmenys, sukaupę NT turi būti pajėgūs mokėti mokestį.
NTM paskirtis yra fiskalinė. Ji užtikrina valstybės pajamas, reikalingas valstybės (savivaldybės) institucijų veiklai vykdyti, gavimą. Mokesčiai turi įtakos ekonominiams, socialiniams procesams, skatinti ir remti naudingas ūkines sritis, pritraukti kapitalą, investicijas ar, priešingai, sustabdyti nepageidautinas socialinės - ekonominės raidos tendencijas.
Naudos Teorija
Naudos teorija paaiškinama tuo, kad mokestis yra mokamas už tam tikras valstybės teikiamas viešąsias paslaugas. Tai mokesčio mokėtojo apmokėjimas už tam tikras valstybės teikiamas viešosios tvarkos palaikymo, rinkos valstybinio reguliavimo, sveikatos apsaugos, socialinio draudimo, švietimo ir kitas viešąsias paslaugas.
Vilniaus miesto savivaldybė parengė 2012-2014 metų Vilniaus miesto aplinkos oro kokybės valdymo programą, kuria siekiama sumažinti teršalų koncentraciją aplinkos ore, užtikrinti geresnę oro kokybę, teikti informaciją apie tai visuomenei bei atsakingoms valstybės ar suinteresuotoms institucijoms. Todėl šios vietos savivaldos institucijos rengiamos programos taip pat bus finansuojamos iš NTM gaunamų pajamų.
Galėjimo Sumokėti Mokestį Teorija
Galėjimo sumokėti mokestį teorija grindžiama tuo, jog nuosavybės teisė į turtą yra pakankamas pagrindas įvertinti asmens gebėjimą mokėti mokestį - asmenys, sukaupę NT turi būti pajėgūs mokėti mokestį. Ši nuostata paaiškinama tuo, kad atitinkamas apmokestinimo būdas vers turtą panaudoti efektyviausiai (būtų skatinama urbanizacija, žemė būtų kitaip naudingiau panaudojama ir t. t.), kad būtų pasiekta maksimali galima gauti nauda.
Šios teorijos kritikos aspektas yra tai, kad taikant šį mokestį ne visada atsižvelgiama į socialiai pažeidžiamus ar kai kuriuos kitus asmens interesus. Tai būdinga Lietuvai, kur NT įsigijimas buvo laikomas saugiausia investicija infliacijos ir bankų nestabilumo atveju. Todėl siekiant šios teorijos praktinio veikimo yra svarbu, jog socialiai pažeidžiami asmenys ne dėl jų kaltės pasikeitusių gyvenimo sąlygos būtų apsaugoti įstatymo.
| Teorija | Esminis principas | Kritika |
|---|---|---|
| Naudos teorija | Mokestis kaip įmoka už valstybės teikiamas paslaugas | Sunku tiesiogiai susieti mokestį su konkrečiomis paslaugomis |
| Galėjimo sumokėti | Nuosavybė rodo gebėjimą mokėti | Neatsižvelgiama į socialinę padėtį ir kitus asmens interesus |
Pagrindiniai Argumentai Prieš Žemės Mokestį
Socialinis Nesaugumas ir Teisiniai Neaiškumai
Žemės mokestis sukelia mokėtojams socialinio nesaugumo jausmą. Sudėtingi NT apmokestinimą reglamentuojantys įstatymai bei komplikuotas jų įgyvendinimas dėl dažnos įstatymo nuostatų keitimo ir papildymo. Dažnai argumentuojama, kad įstatymų leidžiamoji valdžia tinkamai neįgyvendinusi vienų įstatymų siekia įvesti naujus, kuriais kompensuotų biudžeto deficitą. Tai patvirtina ir tas faktas, kad 2006 m. sausio 1 dieną įsigaliojęs NTM iš esmės buvo keistas net devynis kartus.
Ekonominis Neteisingumas
NTM nėra mokamas nuo naujai sukurtų prekių ir paslaugų. Mokestis yra mokamas ne nuo to, kokią faktiškai naudą duoda turtas, bet kokią naudą jis turėtų duoti, jei būtų efektyviai naudojamas.
Apmokestinimo Bazės Pokyčiai
1994 m. priimtas LR įmonių ir organizacijų NTM. Vyriausybės 1997-2000 m. veiklos programoje buvo įtvirtintas siekis išlyginti visų ūkio subjektų apmokestinimo sąlygas, taip pat plėsti apmokestinimo bazę. Naujasis NTM įsigaliojo 2006 m. Iki 2009 m. sausio 1 d. galiojo lengvata ir susigrąžinti dalį sumokėtos įmokos. Taigi palankios kreditavimo sąlygos šalies bankuose ir valstybės vykdoma politika skatino lengvatinėmis sąlygomis įsigyti kuo daugiau NT, todėl įvestas NTM dar labiau pagilins juridinių ir fizinių asmenų apmokestinimo sąlygų skirtumus.
Apmokestinant NTM būstą, kuris buvo pirktas pasiimant paskolą iš banko, būtų apmokestinta ne tik būsto dalis, už kurią fizinis asmuo jau sumokėjo, bet taip pat būtų apmokestinta ta turto dalis, už kurią dar mokama paskola ir paskolos palūkanos. Tai diskredituotų pasitikėjimą valstybe. Ši mokestinė našta padidintų turto naudojimo išlaidas ir galėtų apsunkinti gyventojų galimybes susigrąžinti pasiskolintas lėšas. Mokesčio mokėtojai turi būti apmokestinami proporcingai pagal jų galimybes sumokėti mokestį.
Neteisingas Apmokestinimas
Fizinio asmens apmokestinimas kritikuotinas jau vien dėl to, kad šie subjektai NT naudoja skirtingais tikslais. Šios sąlygos negali būti vienodos, kadangi juridiniai asmenys NT naudoja komercinei veiklai vykdyti ir siekia gauti pelną, tuo tarpu fizinio asmens naudojamas NT savaime nekuria pajamų, o pajamos, iš kurių turės būti sumokėtas mokestis, jau buvo apmokestintos.
Subjektyvus Vertinimas
Turto rinkos kaina išaiškėja tik rinkoje parduodant turtą, todėl apmokestinamajai vertei nustatyti naudojami administraciniai turto vertinimo metodai. Pastarasis pasirinkimas yra nedidelis - kiekvienas metodas turi rimtų trūkumų. Net ir vadinamasis „rinkos kainos“ nustatymas, pasitelkiant nepriklausomus vertintojus, yra ydingas dėl neišvengiamo subjektyvumo.
Nesant objektyvaus vertės mato, neišvengiama piktnaudžiavimų bei dirbtinio įvertinimo.
Alternatyvūs Finansavimo Šaltiniai
Kadangi biudžetinės įstaigos praras dalį finansavimo, vietos savivaldybėms gali tekti padidinti savo biudžetus, kad kompensuotų prarastas lėšas. Siekdamos gauti finansinę paramą valstybinės švietimo įstaigos galėtų ieškoti galimybių bendradarbiauti su privačiomis įmonėmis ar nevyriausybinėmis organizacijomis.
Mokyklos galėtų aktyviau kreiptis dėl finansavimo į nacionalinius ar tarptautinius fondus. Tai suteiktų reikalingų lėšų tiek kasdienėms reikmėms, tiek specialiems projektams, tačiau šie procesai yra sudėtingi, reikalaujantys mokymo įstaigose papildomų žmogiškųjų išteklių. Dar vienas galimas sprendimas - paramos fondų steigimas. Jie galėtų padėti užtikrinti ilgalaikį švietimo įstaigų finansinį stabilumą ir plėtrą. Bet fondų administravimas reikalauja aiškios struktūros ir valdymo mechanizmų.
Jei mokykloms nepavyks rasti pakankamų alternatyvių finansavimo šaltinių, gali būti paveikta mokymo kokybė. Paramos biudžetinėms švietimo įstaigoms panaikinimas kelia rimtų iššūkių, verčia ieškoti naujų finansavimo šaltinių.
Finansavimo pokyčiai gali dar labiau padidinti skirtumus tarp privačių ir valstybinių mokyklų. Siekiant sumažinti konkurencijos sukeltus skirtumus, būtina stiprinti valstybinių mokyklų finansavimą per valstybės biudžetą ir užtikrinti vienodas galimybes visiems mokiniams.
tags: #zemes #mokescio #panaikinimas