Nuosavybės Teisės Perleidimo Būdai Lietuvoje

Nuosavybės teisė yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių, užtikrinančių asmens laisvę ir ekonominę nepriklausomybę. Lietuvoje nuosavybės teisių perleidimo būdus reglamentuoja Civilinis kodeksas ir kiti teisės aktai. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius nuosavybės teisių perleidimo būdus, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktika ir teisės aktais.

Nuosavybės Teisės Samprata ir Turinys

Civiliniame kodekse (CK) nuosavybės teisė apibrėžiama kaip savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti ir disponuoti jam priklausančiu daiktu. Tai reiškia, kad savininkas turi teisę:

• Valdyti daiktą, t.y. turėti jį savo žinioje.
• Naudoti daiktą, t.y. gauti iš jo naudos.
• Disponuoti daiktu, t.y. perleisti jį kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip apriboti nuosavybės teisę.

Svarbu pažymėti, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti ir gali būti apribota įstatymų pagrindais. Kilus abejonėms dėl nuosavybės teisės apribojimo, visais atvejais laikoma, kad nuosavybės teisė neapribota.

Pagrindiniai Nuosavybės Teisės Įgijimo Būdai

Nuosavybės teisę galima įgyti įvairiais būdais, kurie skirstomi į pirminius ir išvestinius. Pirminiai būdai - tai tokie būdai, kai nuosavybės teisė įgyjama nepriklausomai nuo ankstesnio savininko valios. Išvestiniai būdai - tai tokie būdai, kai nuosavybės teisė įgyjama perleidžiant ją iš ankstesnio savininko.

Pagrindiniai nuosavybės teisės įgijimo būdai:

• Sandoriai (pirkimas-pardavimas, dovanojimas, mainai ir kt.).
• Paveldėjimas.
• Naujo daikto pagaminimas.
• Įgyjamoji senatis.
• Kiti įstatymų nustatyti pagrindai (pvz., bešeimininkio daikto įgijimas).

Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo, o šis faktas turi būti įformintas CK 6.398 straipsnio nustatyta tvarka.

Reikalavimo Teisės Perleidimas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje dėl reikalavimo perleidimo ir laiduotojo prievolės apimties priminė, kad įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui.

CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, jog pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui.

Reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu tik nuo pranešimo jam apie reikalavimo perleidimo faktą momento, ir šio pranešimo paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų, kam priklauso vykdytina prievolė, ir išvengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo.

Šiuo atveju atsakovui nei iki ieškinio pareiškimo, nei šios bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateiktas individualus pranešimas apie reikalavimo teisės perleidimą. Atsakovas laidavo už savo vadovaujamos įmonės (trečiojo asmens) prievoles pagal kreditavimo sutartį.

CK 6.82 straipsnyje nustatytos laiduotojo, kuriam pareikštas ieškinys, teisės ir pareigos. Laiduotojas nepraranda teisės atsikirsti net tuo atveju, kai skolininkas atsikirsti atsisako ar pripažįsta prievolę.

Laiduotojo Teisės ir Pareigos

Nutartyje dėl draudiko prievolės sumokėti laidavimo draudimo išmoką pasisakyta, kad laidavimo draudimas priskirtinas nuostolių draudimui, todėl draudikas įsipareigojo atlyginti dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atsiradusius nuostolius.

Bustatyti nuostolių, kuriuos patiria užsakovas dėl rangovo prievolių, susijusių su statybos terminais, nevykdymo, statant tokius, kaip nagrinėjamoje byloje, specialios paskirties pastatus, dydį, skirtingai nei nustatyti nuostolių, kuriuos patiria užsakovas dėl rangovo prievolių, susijusių su statybos terminais, nevykdymo, statant komercinės, gyvenamosios ar kitos paskirties civilių asmenų poreikiams tenkinti skirtus pastatus, dydį, yra labai sudėtinga.

Todėl suprantama, kad užsakovas, sudarydamas naudojimo aspektu su nacionaliniu saugumu ir gynyba susijusio specialios paskirties pastato statybos rangos darbų pirkimo-pardavimo sutartį su viešąjį pirkimą laimėjusia rangove, susitarė dėl su sutarties kaina susietų minimalių nuostolių.

Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo kasacinio skundo argumentai, kad rangos sutarties 24.5 punktu šalys susitarė ne dėl minimalių nuostolių atlyginimo, o dėl baudos ir kad dėl to neatsirado draudiko (atsakovo) prievolė sumokėti atlikimo laidavimo draudimo raštuose nurodytų sumų dydžio draudimo išmoką, yra nepagrįsti. Nei ikisutartiniai santykiai, nei šalių elgesys sudarant ir vykdant rangos sutartį nepatvirtina, kad šalys susitarė dėl baudos.

Bankroto Bylos ir Kreditorių Reikalavimai

Nutartyje dėl reikalavimo teisės perleidimo, solidariosios kreditorių reikalavimo teisės, kreditoriaus teisės paskirti asmenį, kuriam turi būti įvykdyta prievolė, pasisakyta, kad pagal juridinių asmenų nemokumo įstatyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą bankroto byloje tenkinami tik bankrutuojančios įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai.

Tuo tarpu į klausimą, ar konkretus asmuo yra bankrutuojančios įmonės kreditorius, t. y. ar jis turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, turi būti atsakyta kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo stadijoje.

Taigi, pareiškėjui BUAB „Inedia Trans“ bankroto byloje pareiškus 121 309 Eur finansinį reikalavimą, grindžiamą 2021 m. gegužės 13 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, būtent pareiškėjo finansinio reikalavimo tvirtinimo stadijoje teismai turėjo spręsti (ir pagrįstai sprendė) klausimą, ar pareiškėjas yra BUAB „Inedia Trans“ kreditorius, t. y. ar 2021 m. gegužės 13 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo metu pradinis kreditorius J. K. turėjo reikalavimo teisę BUAB „Inedia Trans“, kurią galėjo sutartimi perleisti pareiškėjui.

Paskolos sutarties aiškinimas, kad dalis paskolos davėjo turto jo bankroto procese gali būti neskirstoma, o perduodama paskolos davėjo akcininkui paskolos davėjui pasibaigus dėl bankroto, nesuderinamas su imperatyviu nemokumo proceso teisiniu reglamentavimu, pagal kurį bendrovės savininkas (vienintelis akcininkas) gali pretenduoti tik į bendrovės turto dalį, likusią bankroto proceso metu patenkinus visų kreditorių reikalavimus.

Toks aiškinimas neatitinka ir CK 6.128 straipsnio 3 dalies, pagal kurią paskolos davėjo likvidavimas lemia prievolės pagal paskolos sutartį pasibaigimą. Reikalavimo perleidimo sutartį jau buvo pasibaigusi CK 6.128 straipsnio 3 dalies pagrindu, paskolos davėjai UAB „Dirbkime kartu“ esant likviduotai dėl bankroto, todėl J. K. negalėjo būti perleista pareiškėjui.

Bendrosios Dalinės Nuosavybės Įgyvendinimas

Nutartyje dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo pabrėžta, kad, atliekant keliems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, būtinas visų bendraturčių sutikimas. Iniciatyvą atlikti tokius kadastrinius matavimus gali išreikšti ir vienas iš bendraturčių, tačiau įregistruoti juos viešame registre, nesant kitų bendraturčių sutikimo, jis negali.

Toks kadastrinių matavimų atlikimas pagal LKS-94, jeigu iki šiol pagal šią sistemą nebuvo atliktas, yra reikalingas prieš atliekant bet kokius tolimesnius teisinius veiksmus. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendraturčių be teisinio pagrindo neduodamas sutikimas atlikti kadastrinius matavimus gali būti vertinamas kaip to siekiančio bendraturčio nuosavybės teisės įgyvendinimo nepagrįstas suvaržymas.

Siekiant išvengti tokio ribojimo, bendraturčiams be teisėto pagrindo neduodant sutikimo atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, šiuos matavimus siekiantis atlikti bendraturtis turi teisę kreiptis į teismą dėl leidimo atlikti tokius matavimus be kitų bendraturčių sutikimo.

Kai reiškiamas reikalavimas atidalyti iš bendrosios nuosavybės žemės sklypo dalį, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą žemės sklypą prašo suformuoti; bendrosios nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas turi būti suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas su pažymėtomis posūkių taškų koordinatėmis pagal LKS-94; parengtas žemės sklypų formavimo projektas turi atitikti tokiam projektui keliamus teisės aktų reikalavimus ir patikrintas Nacionalinės žemės tarnybos.

Be to, atidalijant žemės sklypus tarp bendraturčių, turi būti atsižvelgiama į šių bendraturčių turimus statinius šiuose žemės sklypuose, kad nebūtų neproporcingai apsunkintas jų naudojimas.

Kai tarp bendraturčių kyla ginčas dėl atidalijimo būdų, teismas atidalija atidalijimo siekiančio bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės, įvertinęs jam pateiktą atidalijimo projektą pagal kasacinio teismo praktikoje suformuotus kriterijus, tačiau teismas negali leisti atsidalijimo siekiančiam bendraturčiui pačiam rengti atidalijimo projektą ateityje be bendraturčių sutikimo, kadangi tokio atsidalijimo siekiančio bendraturčio teisių gynybos būdo nenustato CK 4.80 straipsnio norma.

Valstybinės Žemės Pirkimas ir Pardavimas

Valstybinės žemės sklypų pardavimo tvarką reglamentuoja įstatymai, nustatantys atvejus, kada žemė gali būti parduodama aukciono būdu arba be aukciono. Parduodant valstybinės žemės sklypą (jo dalį) be aukciono fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0-40 procentų dalyvumo lygis arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai, taikoma 40 procentų mažesnė, negu apskaičiuota, valstybinės žemės sklypo (jo dalies) pardavimo kaina.

Aukciono būdu išnuomotame valstybinės žemės sklype (jo dalyje) valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkui pastačius naujus statinius ar įrenginius, valstybinės žemės sklypas (jo dalis) valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininko pageidavimu gali būti jam parduodamas be aukciono už valstybinės žemės sklypo (jo dalies) kainą pagal rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, išskyrus atvejus, kai kiti įstatymai nustato kitaip.

Kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems kaip atskiri objektai (pagrindiniai daiktai), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šis žemės sklypas ar jo dalis parduodami tik aplinkos ministro nustatyta tvarka nustačius savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį būtinas žemės sklypo dalis.

Nagrinėtoje byloje ieškovas prašė pripažinti, kad kartu su butu ir garažu daugiabučiame name bei ūkinio pastato 2/3 dalimis atsakovai pardavė ir žemės sklypo dalis, reikalingas šiam pastatui ir patalpoms eksploatuoti.

Pagal ankstesnę teismų praktiką tais atvejais, kai buvo parduodami butai arba kitos patalpos daugiabučiuose namuose, o pardavėjas yra atitinkamos žemės sklypo dalies savininkas, buvo taikoma Žemės įstatymo 30 straipsnio 7 dalis ir laikoma, kad pirkėjui kartu su butu ar patalpomis turi būti perduodama ir nuosavybės teisė į atitinkamą žemės sklypo dalį.

Tačiau bet kuriuo atveju būtina pažymėti, kad tokia Aukščiausiojo Teismo pozicija nepanaikina šalių pareigos pirkimo-pardavimo sutartyje aptarti žemės klausimą, taip pat tai nereiškia, kad, parduodamas nekilnojamąjį daiktą, pardavėjas nebeturi pareigos suteikti pirkėjui teisę naudotis žemės sklypu.

Inžinerinės Infrastruktūros Objektų Nuosavybė

Nuo XX a. vidurio inžinerinė infrastruktūra ir jos teikiamos paslaugos buvo laikomos valstybės prerogatyva. Valstybės nuosavybė ir valdymas, vertikali integracija ir masto ekonomija buvo laikomos pagrindinėmis priemonėmis vartotojų poreikiams tenkinti. Tačiau ne tik teorija ir užsienio šalių pavyzdžiai, bet ir Lietuvos patirtis atskleidžia, kad privati nuosavybė visuomenei ir ekonomikai yra naudingesnė nei valstybinė.

Privatus subjektas rizikuoja savo, o ne kitu turtu, pelnas reiškia visų pirma jo paties turto padidėjimą, nuostolis - jo turto sumažėjimą. Taigi motyvacijos dirbti efektyviai savininkas turi daugiau nei valstybinio turto tvarkytojas.

Siekiant užtikrinti efektyvų inžinerinės infrastruktūros objektų valdymą ir eksploatavimą, svarbu nustatyti aiškius nuosavybės teisių įgijimo principus ir sąlygas. Tai leidžia pritraukti privačias investicijas ir užtikrinti kokybiškų paslaugų teikimą visuomenei.

Nagrinėjant nuosavybės teisių įgijimo į inžinerinės infrastruktūros objektus problematiką, svarbu atsižvelgti į tai, kad tokie objektai pagal savo savybes yra materialūs daiktai ir laikytini savarankiškais nuosavybės teisės objektais. Todėl, įgyvendinant savo teises, savininko veiksmai negali prieštarauti kitų žmonių, visuomenės, valstybės interesams.

Teismas yra konstatavęs, jog inžinerinės infrastruktūros objektų naudojimo paskirtis užtikrinti nenutrūkstamą, visiems prieinamą bet kokios paskirties objekto aprūpinimą elektros, šilumos, dujų energija, vandeniu suponuoja atitinkamas šių objektų savininkų nuosavybės teisės gynimo ribas.

Nuosavybės teisės įgijimas galimas tik įstatymų nustatytais pagrindais, t. y. įvykus teisės normose nustatytiems įvykiams arba atlikus numatytus veiksmus. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse yra įtvirtinti pagrindiniai nuosavybės teisės įgijimo būdai, tačiau norminiai aktai nenurodo išsamaus sąrašo atvejų, kada nuosavybės teisė įgyjama į inžinerinės infrastruktūros objektus.

Vienas iš pirminių nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra nuosavybės teisės įgijimas pagaminant naują daiktą. Be to, nuosavybė gali būti įgyjama valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu įgyjant nuosavybėn bešeimininkį daiktą arba įgyjant nuosavybės teisę į daiktą įgyjamąja senatimi.

Taip pat nuosavybės teisės gali būti įgyjamos pagal sandorius (pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų), kai naujasis savininkas įgyja tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs savininkas, jei įstatymai arba sutartis nenustato ko kita.

Nuosavybės Teisės Apsauga

Konstitucija garantuoja nuosavybės neliečiamumą ir apsaugą. Savininkas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka reikalauti grąžinti jo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (vindikacinis ieškinys) ir pašalinti bet kokius jo nuosavybės teisės pažeidimus, kurie nėra susiję su valdymo netekimu (negatorinis ieškinys).

Jeigu kilnojamasis daiktas įgytas atlygintinai, savininkas turi teisę išreikalauti tą daiktą iš įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iš kurio nors iš jų pagrobtas, arba kitaip be jo valios nustojo būti jo valdomas. Jeigu daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, tai savininkas turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais.

Bešeimininkis Turtas

Bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal finansų, kontrolės arba savivaldybės institucijos pareiškimą.

Radiniai ir Lobiai

Radęs pamestą daiktą asmuo privalo grąžinti jį pametusiajam, jeigu jis yra žinomas. Daiktą radęs asmuo ar policija perduotą rastąjį daiktą privalo saugoti šešis mėnesius. Saugojimo metu radiniu negalima naudotis. Jeigu per tą laiką paaiškėja daiktą pametęs asmuo, daiktas jam grąžinamas, bet prieš tai jis turi atlyginti daikto išlaikymo ir kitas su radiniu susijusias išlaidas. Jeigu pametęs daiktą asmuo per nurodytą laiką nepaaiškėja, daiktas neatlygintinai pereina radusiojo nuosavybėn su sąlyga, kad šis sutinka atlyginti daikto išlaikymo ir kitas su radiniu susijusias išlaidas, jei radinį saugojo ne jis.

Asmuo, kuris rado lobį svetimoje žemėje ar kitame svetimame daikte atsitiktinai arba turėdamas savininko leidimą ieškoti lobio, gauna vieną ketvirtadalį lobio, o kiti trys ketvirtadaliai tenka žemės ar kito daikto, kuriame buvo rastas lobis, savininkui, jeigu jie nesusitarė kitaip. Istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę turintis lobis gali būti paimamas pagal įstatymus visuomenės poreikiams.

Valdymas

Preziumuojama, kad pastato, statinio, įrenginio ar kitokios konstrukcijos savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jo savininkas (valdytojas).

Nuosavybės Teisės Perėjimas Valstybei

Nuosavybės teisė į visuomenės poreikiams paimamą kilnojamąjį daiktą (turtą) valstybei pereina nuo atsiskaitymo su daikto (turto) savininku momento.

Turto Padalinimo Santuokos Nutraukimo Procese Ypatumai

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje naujausių bylų pažymėjo, jog santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų, todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Šios taisyklės išimtys galėtų būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus sesijos 2018 m. kovo 26 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018 m.).

LAT išaiškino, jog teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalijimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės.

Pagrindiniai nuosavybės teisės įgijimo būdai:

tags: #nuosavybes #teises #perejimas