Nuosavybės Teisių Gynimo Būdai Lietuvoje

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosavybė neliečiama, o 2 dalyje - jog nuosavybės teises saugo įstatymai. Aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnį Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, inter alia, reiškia, jog savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės; turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją.

Nuosavybės teisės samprata ir gynimo būdai taip pat įtvirtinti Civiliniame kodekse, kurio 4.37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.

Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis (lot. erga omnes). Jis gali reikalauti jo, kaip savininko, teisių nepažeidinėti ir iš bet kurio pažeidėjo gali reikalauti pašalinti pažeidimus nepriklausomai nuo to, ar jie susiję su valdymo netekimu.

LR CK 6.2281 straipsnyje įtvirtinti vartojimo teisiniai santykiai, kuriuose verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas (fizinis asmuo, ne verslo tikslais įsigyjantis daiktą) įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą.

Negatorinis Ieškinys

Civilinio kodekso 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos.

Pagal nuosekliai plėtojamą kasacinio teismo praktiką, daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems faktams, kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Kaip pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014 buvo nagrinėjamas ginčas dėl atsakovo savavališkai pastatytos tvoros, Ieškovui priklausančio žemės sklypo dalyje.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog negatorinis ieškinys gali būti reiškiamas tik tada, kai pažeidimas yra tęstinis ir nepasibaigęs ieškinio pareiškimo dieną.

Teisei reikšti negatorinį ieškinį, ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną.

Žemės įstatymo 21 str. 7 d. nustato, kad savininkai savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę veiklą, turi nepažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

Teisinis reguliavimas suteikia teises ginti pažeistas žemės sklypo savininko teises. Praktikoje yra įvairių atvejų, kai vieno sklypo savininkai nepagrįstai ir neteisėtai, neturėdami sutikimų, užima gretimo sklypo dalį, pvz., nutiesti ir įrengti vandentiekio ir nuotekų infrastruktūros įrenginiai, privažiavimai, pastatyti nesudėtingi statiniai.

Vartotojų Teisės ir Garantijos

Pirmiausia reikia paminėti, kad konsultacija skirta vartotojui, t.y. fiziniam asmeniui, įsigijusiam netinkamos kokybės daiktą iš verslininko, t.y. Vartotojas turi teisę grąžinti ir kokybišką daiktą per 14 dienų nuo jo įsigijimo dienos. Šiai taisyklei taikomos išimtys dėl negrąžintinų daiktų.

Svarbu tai, kad bet kokiu atveju Pardavėjas, parduodamas daiktą - garantuoja to daikto kokybę, t. y. Tokią teisę numato LR CK 6.364 str. 1 d., kur nurodyta, jog Pardavėjas yra atsakingas vartotojui už bet kokią prekių (įskaitant skaitmeninių elementų turinčias prekes) kokybės reikalavimų neatitiktį prekės pristatymo momentu ir paaiškėjusią ne vėliau kaip per dvejus metus nuo prekės pristatymo (garantija pagal įstatymą).

LR CK 6.338 str. 2 d. Taigi Civilinis kodeksas numato dviejų rūšių daiktų garantiją, t. y. garantiją pagal įstatymą, kuri trunka 2 metus nuo prekės įsigijimo dienos, ir komercinę garantiją, kuri yra laikoma papildoma garantija, suteikiama pardavėjo šalia garantijos pagal įstatymą. Įstatymas nenumato pardavėjo pareigos nustatyti konkretų komercinės garantijos terminą, tačiau pardavėjo suteikta komercinė garantija negali apriboti garantijos pagal įstatymą.

Reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą (LR CK 6.338 str. 3 d.). Kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už garantijos termino metu atsiradusius daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar dėl nenugalimos jėgos (LR CK 6.333 str.

Pirkėjo teisės pažeistos, jeigu įsigytas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų. LR CK 6.636 str. Taip pat prekės turi turėti tas savybes, kurios buvo aptartos pirkimo - pardavimo sutartyje arba net jeigu ir neaptarta, tas, kurių protingas pirkėjas pirkdamas konkrečią prekę galėjo tikėtis.

Svarbu paminėti tai, kad tais atvejais, kai pardavėjas iš anksto informuoja Pirkėją apie perkamo daikto kokybės trūkumus, t. y. parduoda daiktą su trūkumais ir aiškiai apie tai informuoja Pirkėją, o Pirkėjas patvirtina, kad sutinka pirkti daiktą su tokiais trūkumais, tai Pirkėjas vėliau negali reikšti pretenzijų Pardavėjui dėl tų konkrečių daikto trūkumų.

Jei per garantinį terminą paaiškėja parduoto daikto kokybės trūkumai, itin svarbu, kad pirkėjas, pastebėjęs netinkamą daikto kokybę, per protingą laiką (t. y. kuo greičiau) informuotų pardavėją (geriausia raštu) apie daikto kokybės neatitikimus, priešingu atveju jis gali prarasti teisę pasinaudoti gynybos būdais dėl daikto trūkumų (LR CK 6.327 str.

Pasirenkat konkretų teisių gynybos būdą, pirmiausia reikia atsižvelgti į tai, ar daikto trūkumas nėra mažareikšmis; kada išryškėjo daikto trūkumas; dėl kokių priežasčių trūkumai galėjo susidaryti; Ar galima daiktu naudotis nepašalinus trūkumų; Ar trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą bei ar trūkumai yra esminiai.

Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, jog alternatyvių pirkėjo teisių gynybos priemonių nustatymas reiškia, jog, taikius vieną pirkėjo teisės gauti tinkamos kokybės daiktą gynimo būdą, esant toms pačioms faktinėms aplinkybėms dėl parduoto daikto kokybės trūkumų, pirkėjas neturi teisinio pagrindo reikalauti, jog pardavėjas atsakytų ir kuriuo nors kitu būdu, nes prievoliniai santykiai, atsiradę dėl tam tikrų daikto trūkumų, jau yra pasibaigę (LR CK 6.123 str.).

Kita vertus, draudimas taikyti vienu metu kelis alternatyvius pirkėjo teisių gynybos būdus dėl tų pačių pažeidimų nedraudžia pirkėjui po reikalavimo taikyti vieną iš aptartų teisių gynybos būdų pareiškimo pakeisti šį reikalavimą į kitą pirkėjo teisių gynybos būdą, jeigu nėra įvykdytas anksčiau pareikštas pirkėjo teisių gynybos būdas.

Ginčo sprendimo tvarka. Iš pradžių per protingą terminą apie netinkamos kokybės daiktą reikia kreiptis į PARDAVĖJĄ raštu bei atsižvelgiant į pirkėjo individualią situaciją, pasirinkti proporcingą reikalavimo būdą. Jeigu Pardavėjas nurodytu arba protingu terminu nepateikia jokio atsakymo arba atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą, galima kreiptis į VALSTYBINĘ VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBĄ.

Pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimą arba per pirkėjo nustatytą terminą (o jeigu toks nebuvo nustatytas, - per protingą terminą) neatsakius į pirkėjo pretenziją dėl konkrečių garantinio daikto defektų pašalinimo, laikoma, kad pirkėjas sužinojo apie savo teisės pažeidimą. Taigi būtent nuo šio momento pradedamas skaičiuoti terminas, per kurį pirkėjas turi teisę kreiptis į teismą.

Šis terminas vadinamas ieškinio senaties terminu. Ieškinio senaties terminas dėl netinkamos kokybės daikto yra 2 metai (LR CK 1.125 str. 1 d.

Pagrindiniai vartotojų teisių gynimo etapai:

1. Kreipimasis į pardavėją raštu.
2. Kreipimasis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (jei pardavėjas nereaguoja).
3. Kreipimasis į teismą (jei Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nepadeda).

tags: #nuosavybes #teises #gynimo #budai