Šiame straipsnyje apžvelgiama valstybės turto statistika Lietuvoje, atkreipiant dėmesį į nekilnojamojo turto (NT) vertės pokyčius, politikų turto deklaracijas ir valstybės turto valdymo tendencijas.
Nekilnojamojo turto masinis vertinimas
Registrų centro vertintojai įvertino daugiau kaip 6,9 mln. statinių ir žemės sklypų. Nepaisant 2022 metais prasidėjusių geopolitinių ir ekonominių veiksnių nulemto NT sandorių rinkos sulėtėjimo, NT masinio vertinimo nustatytos vidutinės rinkos vertės per metus kiek padidėjo.
Šalies žemės sklypų vidutinės rinkos vertės per metus ūgtelėjo maždaug dešimtadaliu: gyvenamųjų teritorijų ir mėgėjų sodo žemės sklypų vertės padidėjo 13 proc., žemės ūkio paskirties žemės - 12 proc., pramonės ir sandėliavimo bei komercinės paskirties žemės - 8-9 proc. Gyvenamosios paskirties statinių padidėjo apie 10 proc., komercinių statinių - 9 procentais, kitų paskirčių statinių - 9-12 procentų.
Lietuvos NT rinka: kiek plėsis, ar augs kainos ir ko tikisi investuotojai?
„Gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, tiek žemės, tiek statinių, vertės, dėl ribotos pasiūlos ir didelės paklausos, daugiau išaugo kurortinėse Palangos miesto ir Neringos savivaldybėse. Komercinės paskirties žemės ir komercinių pastatų vertės labiau didėjo Anykščių, Birštono ir Šilutės rajonų savivaldybėse, kuriose plėtojama rekreacija, taip pat Molėtų rajono savivaldybėje, kurioje veiklą vysto technologijų įmonės. Pramonės ir sandėliavimo teritorijų žemės sklypų vertės daugiau augo Klaipėdos rajono savivaldybėje, kurioje dėl patogios susisiekimo infrastruktūros kuriasi pramonės ir logistikos centrai“, - kalba Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė.
Kaip atliekamas masinis vertinimas?
Nekilnojamojo turto masinis vertinimas yra toks vertinimo būdas, kai, naudojant Nekilnojamojo turto registro, kitų valstybės registrų ir valstybės informacinių sistemų bei rinkos duomenis, taikant bendrą metodologiją, statistines duomenų analizės ir vertinimo technologijas, sudaromi nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės nustatymo modeliai, pagal kuriuos įvertinami nekilnojamojo turto objektai.
Nustatant vidutines rinkos vertes įtakos turi statinio ir žemės buvimo vieta, įregistruoti kadastro duomenys (naudojimo paskirtis, plotas, statybos metai ir kt.) ir kiti veiksniai. Tačiau neatsižvelgiama į NT vertės padidėjimą ar sumažėjimą dėl laikino aplinkos pagerinimo ar pabloginimo, NT valdymo formos, naudojimo, valdymo ir disponavimo juo apribojimų, suplanavimo, stiliaus, dizaino, vidaus apdailos ir kitų individualių savybių.
NT vidutinės rinkos vertės - ne tik NT mokesčiams apskaičiuoti
Masinio vertinimo būdas leidžia per santykinai trumpą laiką, vienodais principais ir nedideliais kaštais įvertinti didelį turto objektų kiekį. Vidutinės rinkos vertės yra aktualios ne tik NT mokesčių apskaičiavimui, bet ir gyventojams, pavyzdžiui, įgijus NT paveldėjimo ar dovanojimo atveju privalomi mokėti mokesčiai apskaičiuojami remiantis vidutinėmis rinkos vertėmis.
Vidutinės rinkos vertės taip pat naudojamos valstybės valdomo turto pardavimo ir nuomos kainoms nustatyti; naudojamos sprendžiant socialinės paramos suteikimo klausimus; jų pagrindu nustatomi regionai, kuriuose teikiama finansinė paskata jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą.
Šalyje įregistruotų NT objektų skaičius ir jų vidutinės rinkos vertės stabiliai auga nuo 2011 metų, o didžiausi metiniai vidutinių rinkos verčių pokyčiai pastebimi nuo 2021 metų pradžios, kai vidutinių rinkos verčių suma siekė 118 mlrd. eurų, 2022 - 135 mlrd. Eurų, o praeitais metais - 166 mlrd. Eurų.
Politikų turto deklaracijos
Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) paskelbus politikų turto deklaracijas už 2024 metus, paaiškėjo turtingiausi ir skurdžiausi šalies atstovai.
Štai vienas verslininkas, glaudžiai susijęs su valstybės pareigūne, deklaravo net 141,8 mln. eurų turto. Tai - Audrius Zakas, Centrinės projektų valdymo agentūros vadovės Jolantos Kačinskaitės sutuoktinis, kurio didžiąją dalį turto sudarė įmonių akcijos. Toliau rikiavosi Kauno meras Visvaldas Matijošaitis su 32,8 mln. eurų bei klaipėdietis tarybos narys Vidmantas Dambrauskas - 16,6 mln. eurų. Net ir kai kurie nacionaliniai politikai, kaip Seimo narys Dainoras Bradauskas ar Vyriausybės vadovas Gintautas Paluckas, deklaravo milijoninius turtus - atitinkamai 3,4 mln. ir 2,3 mln. eurų.
Tačiau ne visi šalies vadovai turtais galėjo lygiuotis į šiuos lyderius - kai kurių piniginės buvo gerokai liesesnės. Skurdžiausiu Vyriausybės nariu laikytas aplinkos ministras Povilas Poderskis, kuris nurodė turintis vos 2 tūkst. eurų santaupų ir jokio kito turto.
Kiek turto valdė kandidatai į premjerus?
Pernai rudenį, artėjant Seimo rinkimams, dauguma partijų jau buvo paskelbusios, kas taptų jų premjeru, jei laimėtų rinkimus. LRT pasidomėjo, kokį nekilnojamąjį turtą valdė šie kandidatai - skirtumai tarp jų buvo ryškūs.
Turtingiausias - „Taikos koalicijos“ atstovas Viktoras Uspaskichas, deklaravęs per 4,5 mln. eurų vertės turtą, įskaitant butus ir nebaigtus statinius užsienyje - jis buvo vienintelis turėjęs NT už Lietuvos ribų.
Antroje vietoje - socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė, valdžiusi namą Molėtų rajone ir tris butus Vilniuje. Jos turtas siekė 685 tūkst. eurų. Panašų turtą deklaravo ir Artūras Orlauskas bei Artūras Zuokas, turėję sklypų ar verslo patalpų, daugiausia Vilniuje ir kituose miestuose.
Remigijus Žemaitaitis išsiskyrė NT kiekiu - valdė butus, namus, autoservisą ir net 17 sklypų. Jo turtas viršijo 380 tūkst. eurų.
Kukliau atrodė Ingrida Šimonytė (316 tūkst. eurų), Aušrinė Armonaitė (280 tūkst. eurų) ir Jonas Pinskus (269 tūkst. eurų) - jų pagrindinis turtas buvo butai ir gyvenamieji namai Vilniuje ar regionuose.
Buvęs premjeras Saulius Skvernelis turėjo namą Vilniaus rajone ir butą Palangoje, o Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen - namą ir du butus Šiauliuose bei Palangoje. Abu deklaravo apie 235 tūkst. eurų.
Tarp mažiau pasiturinčių buvo Waldemaras Tomaszewskis (du butai Vilniuje, namas rajone), Vytautas Sinica (butas ir nebaigtos statybos Molėtuose), Aurelijus Veryga (namas Jonavos rajone), o mažiausiai turto - vos 7 tūkst. eurų - nurodė Ieva Budraitė, turėjusi tik nedidelę patalpą Vilniuje.
Valstybės turto valdymas
Administracinės paskirties valstybės nekilnojamasis turtas etapais perduodamas valdyti centralizuotai VĮ Turto bankui. Numatoma, kad 2020 m. „Kad galėtume optimizuoti šio turto apimtis ir plotus bei sumažinti turto valdymo išlaidas, siūlome nuo panaudos ir paslaugų teikimo modelio pereiti prie naujo modelio - administracinio turto nuomos.
Valstybės nekilnojamo turto valdymui, priežiūrai ir atnaujinimui būtų naudojamos už nuomą gautos lėšos, nenaudojamo turto pardavimo pajamos, prireikus - ir skolintos lėšos. Pokyčiai turėtų įtakos visoms valstybės įstaigoms, kurių turtas valdomas centralizuotai.
Administracinio valstybės nekilnojamo turto plotas šiuo metu sudaro apie 723 tūkst. kv. Taip pat įstatymų projektų pakeitimai turėtų įtakos savivaldybių turto valdymui pokyčiams. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr.
Problemos ir iššūkiai
Valstybės kontrolė jau ne vienerius metus atkreipia dėmesį į neįgyvendintą jos rekomendaciją - miškus ir jų žemę registruoti buhalterinėje apskaitoje ir nurodyti finansinėse ataskaitose. Atkreipiamas dėmesys, kad 2011 m. pabaigoje muziejinių vertybių įvertinta tik 12,3 proc.
Valstybės kontrolė jau keletą metų pažymi, kad Centralizuoto turto valdymo 2009-2016 metų strategijos įgyvendinimo priemonių plane 2009-2011 m. numatytos priemonės įgyvendinamos vangiai ir nesilaikant nustatytų terminų. Taip pat nesukurta valstybės turto informacinės paieškos sistema, kuria turėjo būti naudojamasi nuo 2009 m. liepos 1 d, nors jos kūrimui Valstybės turto fondas iki 2011 m. pabaigos panaudojo beveik milijoną Lt. Šiuo metu įgyvendinamas naujas trijų milijonų litų vertės projektas, pagal kurį ši sistema vėl pradedama kurti nuo pradinio etapo.
Valstybės kontrolė audito ataskaitoje atkreipė dėmesį, kad neįsteigus centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo yra neaišku, kokių duomenų ir kokių sistemos funkcinių galimybių jam prireiks valdant valstybės turtą, todėl yra rizika, kad kuriama paieškos sistema gali netenkinti turto valdytojo poreikių.