Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama daugiabučių namų atnaujinimui, siekiant pagerinti jų energinį efektyvumą ir gyventojų gyvenimo kokybę. Šiame kontekste, savivaldybės vaidina svarbų vaidmenį inicijuojant ir įgyvendinant kvartalų renovacijos programas.
Kvartalinė renovacija: kompleksinis požiūris
„Kvartalinė daugiabučių renovacijos programa - tai kompleksinė priemonė, skirta modernizuoti ir pagerinti daugiabučių namų kvartalų infrastruktūrą ir daugiabučių namų gyventojų gyvenimo kokybę.
Skatinsime gyventojus renovuoti daugiabučius gyvenamuosius namus, o savivaldybė organizuos ir vykdys aplinkinės infrastruktūros, pavyzdžiui, automobilių parkavimo aikštelių, šaligatvių, apšvietimo, požeminių inžinierinių tinklų, vaikų žaidimo ir sporto aikštelių, elektromobilių krovimo stotelių ir kt., įrengimą bei sutvarkymą“, - teigia meras R.
Vilniaus rajono savivaldybė planuoja įgyvendinti kvartalinės renovacijos programą šiame rajone.
Savivaldybė nemokamai tvarko atnaujintų daugiabučių kaimynijų teritorijas.
Sostinės savivaldybė kviečia vilniečius atnaujinti savo daugiabučius namus, o miestas nemokamai atnaujins renovuoto kvartalo kiemus.
Prie atnaujintų daugiabučių namų savivaldybė atnaujins šaligatvius ir automobilių stovėjimo aikšteles bei pagal poreikį įrengs „korius“, pastatys suoliukus ir sutvarkys želdinius.
Kvartalų renovacijos programos tikslai
- Energijos vartojimo efektyvumo didinimas
- Energetinio skurdo mažinimas
- Gyvenimo sąlygų gerinimas
Kvartalinės renovacijos programos įgyvendinimui po pateikimo pritarė šios savivaldybės taryba, projektas bus svarstomas komitetuose.
Komunalinio ūkio sutvarkymas ir kainų už šildymą sumažinimas yra tarp mano prioritetų, o kvartalinė renovacija - tai viena iš priemonių, kuriomis siekiama minėtų tikslų įgyvendinimo“, - sako R.
„Be to, daug kas priklauso ir nuo centrinės valdžios požiūrio bei palankių sąlygų sudarymo, siekiant sudominti gyventojus daugiabučių renovacijos projektais, padaryti juos patraukliais ir paskatinti žmones juose dalyvauti“, - pažymi R.
Teisinis reglamentavimas ir strateginiai tikslai
Tarp Lietuvos žaliojo kurso tikslų - renovacijos banga.
Nacionalinės klimato kaitos darbotvarkėje prie Lietuvos stiprybių numatyta sukurta ir plėtojama pastatų modernizavimo ir renovacijos sistema didinant energijos vartojimo efektyvumą, mažinant energetinį skurdą, nuosekliai pereinant prie gyvenamųjų kvartalų renovacijos.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. kovo 31 d. pasitarimo sprendimu (protokolo Nr. 18) pritarė Ilgalaikei renovacijos strategijai, pagal kurią iki 2050 m. visi Lietuvos viešieji ir privatūs pastatai bei gyvenamieji namai turės tapti visiškai nepriklausomi nuo iškastinio kuro, o jų anglies dvideginio pėdsakas būti lygus nuliui.
Aplinkos ministerija 2022 m. spalio 19 d. įsakymu patvirtino ilgalaikės pastatų renovacijos strategijos įgyvendinimo planą.
Pagal šį planą bus atnaujinami miestai ir miesteliai, įgyvendindama Europos naujojo bauhauzo (NEB) iniciatyva, sukuriama finansinė ir reguliacinė viešųjų pastatų, kvartalinės renovacijos, paveldotvarkos ir restauracijos paskata.
2030 m. bent 15 proc. Lietuva ir toliau teiks prioritetą daugiabučiams pastatams atnaujinti, sieks mažinti vartotojų išlaidas už šildymą ir gerinti gyvenimo sąlygas daugiabučiuose.
Esamos politikos priemonės yra nukreiptos į tris pagrindinius veiksnius, darančius poveikį energijos vartojimo efektyvumui namų ūkiuose: pastatų modernizavimą, neefektyvių įrenginių keitimą ir vartotojų elgseną.
Daugiabučių namų atnaujinimo programos
- Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa 2021-2030 m.
- Daugiabučių pastatų atnaujinimo programa 2021-2026 m.
- Daugiabučių pastatų atnaujinimas (modernizavimas) 2024-2030 m.
Atnaujinus pastatą turėtų būti pasiekta B arba C klasė ir kasmet sutaupyta 40 proc. pastate suvartojamos energijos.
Pagal šią priemonę iki 2026 m. Daugiabutis pastatas turės būti atnaujintas iki B klasės ir sutaupyta 40 proc. energijos.
Iki 2030 m. pabaigos turėtų būti renovuota 7534 daugiabučiai, iš jų 860 daugiabučių planuojama atnaujinti (modernizuoti) naudojant gamykloje iš atsinaujinančių organinės kilmės gamtos išteklių pagamintus standartizuotus modulinių konstrukcijų gaminius (skydus).
Planuojama, kad iki 2030 m. Viešųjų pastatų energinio naudingumo didinimo programoje yra nustatyti tikslai iki 2030 m., susiję su valstybei ir savivaldybėms priklausančių pastatų atnaujinimu.
Centrinės valdžios pastatams ši priemonė įgyvendinama 2021-2028 m., savivaldybių pastatams - 2021-2024 metais.
Planuojama, kad iki 2030 m. bus atnaujinta apie 367 000 m2 centrinės valdžios viešųjų pastatų ploto ir apie 86 220 m2 savivaldybių viešųjų pastatų ploto.
Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą viešieji pastatai po atnaujinimo turi pasiekti minimalią B arba C klasę.
Kasmet bus sutaupoma apie 8 GWh energijos ir iš viso ši priemonė leis sutaupyti apie 0,44 TWh energijos.
(2021-2028 m. 2024-2030 m. viešieji pastatai turės būti atnaujinti iki B klasės, iki 2030 m. bus atnaujinta apie 143 tūkst. m2 centrinės valdžios viešųjų pastatų ploto ir 363 780 m2 savivaldybių viešųjų pastatų ploto.
Planuojama, kad iki 2030 m. bus sutaupyta 0,138 TWh energijos.
Lietuvoje pradedama kvartalinė daugiabučių renovacija
Problemos ir iššūkiai
2023 m. Aplinkos ministerijos iniciatyva parengtas informacinis leidinys „Miestų kvartalinė renovacija: esamos situacijos analizė“.
Analizė atskleidė, kad šiuo metu kvartalų renovacijos programos dažniausiai rengiamos paviršutiniškai, tik dėl galimybės gauti prioritetinį balą siekiant finansavimo daugiabučiams atnaujinti.
Vienas esminių nustatytų barjerų - nėra bendro finansavimo mechanizmo.
VšĮ „Akmenės būstas“ direktorė Dalia Noraitė-Borusienė sako, kad kliūčių renovuojant kyla ir dėl gyventojų nepasitikėjimo sistema.
„Dialogas su gyventojais yra itin svarbus, nes vis dar egzistuoja baimių, kad rangovai gali neužbaigti darbų, bankrutuoti ar atlikti darbus nekokybiškai.
Dažnai tenka detaliai paaiškinti daugiabučių atnaujinimo procesą, pabrėžiant, kad gyventojai turi teisę ir pareigą pranešti apie bet kokias problemas dėl darbų kokybės.
Rangovai šiuo metu supranta savo atsakomybę ir glaudžiai bendradarbiauja tiek su renovacijos administratoriumi, tiek su gyventojais.
Vis dėlto dažnai tenka įkalbinėti gyventojus neatsisakyti svarbių darbų, pavyzdžiui, atnaujinti drenažo sistemą.
Visuomet pasiteisina gyventojų iniciatyvos, t. y. stebėti, klausti, pranešti tiek renovacijos administratoriui, tiek rangos darbų techninę priežiūrą vykdančiam techniniam prižiūrėtojui.
Apie tai, kad net ir pavienių daugiabučių renovacija kelia nemažai iššūkių, kalba ir savivaldybės.
Tauragės šilumos tinklų direktorius Audrius Arčisauskas sako, kad didžiausios kliūtys įgyvendinti modernizaciją mieste kyla dėl biurokratijos vykstant derinimams tarp institucijų: „Yra tik vienas kreditorius, kainos indeksuojamos tik gavus rangovą, sudėtingi darbo procesai, dėl kurių nuo 24 iki 36 mėnesių užtrunkame, kol prasideda rangos darbų pirkimas.
Per tuos kelerius metus įvyksta tiek pokyčių, kad dėl pasikeitusių teisės aktų vėl tenka grįžti į pradžią ir derinti investicinius projektus iš naujo.
Taip menkinamas renovacijos procesas ir projektuotojų kompetencijos prieš gyventojus.
Reikalaujama vykdyti pirkimus per centrinę pirkimo sistemą, bet čia negali dalyvauti visi statybininkai, kurie yra rinkoje.
Kad kvartalinė renovacija nevyksta sklandžiai, sutinka ir Aplinkos ministerija.
Pagrindinės problemos
- Finansavimo mechanizmų trūkumas
- Gyventojų nepasitikėjimas sistema
- Biurokratiniai barjerai
Pavyzdinė savivaldybės iniciatyva
Lietuvoje kasmet atnaujinami keli šimtai daugiabučių ir skaičiai, numatoma, tik augs, auga ir sparta.
Tačiau didinant spartą, išlieka iššūkis - tipiniai daugiabučiai atnaujinami tipiniais sprendimais, paliekant nuošalyje esminį gyventojų gyvenimo kokybės pagerinimą.
Koncepcijoje išsamiai išnagrinėti istoriniai planai, kurie atskleidė, kad arčiausiai Antano Baranausko aikštės esantis daugiabučių kvartalas iškilo nugriovus medinius pastatus.
„Miesto centre yra pora daugiabučių kvartalų, kurie, iš dalies mūsų sėkmei, dar nebuvo atnaujinti.
Koncepcijos rengėjų biuro „Office De Architectura“ vizijoje numatyta, kad dalis daugiabučių pastatų būtų atnaujinami vieną tipinį pastatą suskaidant į penkis-šešis mažesnius.
Be dėmesio nelieka ir viešosios erdvės.
Numatoma išplėsti automobilių stovėjimo aikšteles, įrengti vaikų žaidimo erdves, pasodinti naujų želdinių ir atnaujinti sporto infrastruktūrą.
Įgyvendinus planuojamus pokyčius, kvartalas visiškai atsinaujintų pagal kompleksinės kvartalo transformacijos principus.
Tokiu būdu kiekviena pastato laiptinė galėtų balsuoti ir pasirinkti jos gyventojams labiausiai patinkantį fasado atnaujinimo sprendimą.
„Koncepcijoje numatyti sprendiniai yra nauji, galbūt netikėti, tačiau racionalūs ir įgyvendinami.
Informacija gyventojams
Kiekvienas Vilniaus gyventojas interaktyviame žemėlapyje gali rasti visą informaciją apie savo namą ir kaimynijos teritoriją.
Žemėlapyje tamsiai mėlyna spalva pažymėti daugiabučiai namai yra atnaujinti arba renovacijos procesas juose jau prasidėjęs.
Oranžine spalva apibrėžta daugiabučių namų kaimynijos teritorija - tai yra tokia teritorija, kuri jungia kelis daugiabučius namus ir jie turi bendrą infrastruktūrą.
Vykdomos objektų apžiūros kartu su rangovu, bendruomenių atstovais.
Sudaromos prioritetinių darbų schemos.
Skaičiuojama sąmata darbams.
Darbų techninę priežiūrą vykdo savivaldybės Infrastruktūros sk.
tags: #kvartalu #renovacijos #programos #savivaldybese