„Nuomojamas dviejų kambarių butas su baldais ir buitine technika. Nuomininkų pageidaujama be augintinių ir be vaikų“. Štai tokių būsto nuomos skelbimų galima rasti ne vieną ir ne du.
Itin dažnai nuomininkų su vaikais nepageidaujantys būsto savininkai būna pasmerkiami kaip diskriminuojantys šeimas su mažais vaikais. Būtent jaunos šeimos su mažais vaikais itin dažnai ieško būsto nuomos, nes dar neturi pakankamai pinigų būsto pirkimui.
Tačiau dažniau atrodo, kad mažo vaiko turėjimas tik kiša pagalius į ratus, nes būsto savininkas šeimos su vaikais dažnai visai nenori. Ir ne dėl to, kad mažas vaikas gali kažką namuose sugadinti. Dažniausiai yra bijomasi teisinių reikalų, jei šeima pasirodytų esanti nemoki. Sklando gandai, kad tokios šeimos, kuri turi mažą vaiką, iškeldinti tiesiog… neleidžia įstatymai.
Ar tai tiesa? Panagrinėkime, kokios yra būsto savininkų ir nuomininkų teisės, kai kalbama apie šeimas su vaikais.
Ar Būsto Savininkas Gali Atsisakyti Nuomoti Būstą Šeimai su Vaikais?
Iš tiesų faktas kaip blynas - kas nuomoja būstą, tas ir taisykles nustato. Tad iš esmės būsto savininkui niekas negali drausti būstą nuomoti tik senjorui, tik dirbančiam vyrui, tik šeimai be vaikų, tik studentams be augintinių ir pan. Kita vertus, kai kurie čia pat pajunta diskriminaciją, ypatingai kai kalba pasisuka apie šeimas ar vienišus tėvus su vaikais.
Bet kokiu atveju, svarbu žinoti, kad:
- Vaiko teisė turėti būstą nepaneigia buto savininko teisės į nuosavybę.
- Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas, įtvirtintas JTO Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje, yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams.
Kitaip tariant, net jei jūsų būste ir gyvena nepilnametis asmuo, jo poreikis turėti stogą virš galvos nėra aukščiau jūsų, kaip būsto savininko, teisės iškeldinti nepageidaujamus asmenis iš būsto.
Iškeldinimas ir Vaiko Teisių Apsauga
Jei jau būsto savininkui nepasisekė su nuomininkais ir pastarieji nesiteikia mokėti nei nuomos, nei komunalinių mokesčių, manydami, kad vaikas yra jų visraktis svetimame būste, be teismo įsikišimo situacijos neišspręsite.
Tiesa, verta atkreipti dėmesį, kad bet kokio asmens iškeldinimas (ar su vaikais, ar be vaikų) vyksta tik įsikišus teisėsaugos institucijoms. Kitaip tariant, lygiai taip pat teismų slenksčius minti gali tekti ir įsileidus į būstą nemokų vienišą vyrą, studentų porelę ar senjorą.
Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos padeda tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą įgyvendinti šią teisę, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali šios teisės visiškai įgyvendinti.
20 PATARIMŲ, NUOMOJANTIS BUTĄ / E-interjeras.lt - Evelina
Teisminio proceso trukmė
Vienas dalykas, dėl kurio būsto savininkų baimės išties yra pagrįstos, - teisminio proceso trukmė. Paprastai siekiant iškeldinti nemokią šeimą su vaikais, procesai trunka ilgiau nei bandant iškeldinti asmenį ar asmenis, neturinčius vaikų.
Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo to, ar išnuomotame bute gyvena nepilnamečiai vaikai, ar ne, iškeldinimas vykdomas teismo tvarka. Tai reiškia, kad buto savininkas, norėdamas iškeldinti nuomininkus privalo nustatyta tvarka nutraukti nuomos sutartį ir tuomet, nuomininkams atsisakant išsikraustyti, privalo kreiptis į teismą dėl iškeldinimo.
Atsižvelgiant į tai, kad bylose, kuomet reikia iškeldinti ir nepilnamečius, reikia derinti jau minėtą vaiko teisių prioritetinės apsaugos principą ir savininko teisę į turimą turtą, tokios bylos įprastai yra sudėtingesnės, trunka ilgiau ir kainuoja brangiau. Net CPK nustato ilgesnius pranešimo apie iškeldinimą terminus, jeigu iškeldinamas nepilnametis.
Tačiau nepilnamečiai vaikai nuomininkų šeimoje tikrai nėra garantas, kad tokia šeima negalės būti iškeldinta iš nuomojamo būsto.
Savavališki veiksmai yra nelegalūs
Dažnai sakoma, kad nėra padėties be išeities, o ilgo ir varginančio teisminio proceso žmonės paprastai visomis išgalėmis stengiasi išvengti. Pavyzdžiui, nuomininkams nesant namuose, pakeičia būsto spyną ir tokiu būdu „atsikovoja“ savo nekilnojamąjį turtą.
Vis dėlto teisininkas įspėja, kad būdai, kuriais būsto savininkas gali pamėginti apeiti teismus ir kažkokiu būdu sukelti nepatogumus nemokiems asmenims, dažnu atveju taip pat yra nelegalūs ir gali atsigręžti prieš patį būsto savininką. Savavališkas spynos pakeitimas galėtų būti vertinamas kaip Konstitucijos 24 str., kuriame nurodyta, kad žmogaus būstas yra neliečiamas, pažeidimas.
Nelegali Būsto Nuoma: Rizika ir Pasekmės
Registrų centro duomenimis, pastaraisiais metais per metus įregistruojama apie 6-7 tūkst. naujų būsto nuomos sutarčių, tačiau dalis jų yra išregistruojamos arba baigia galioti. Šiuo metu visoje Lietuvoje yra įregistruota apie 30,7 tūkst. galiojančių būsto (butų ir gyvenamųjų namų) nuomos sutarčių. Prieš daugiau nei metus, t.y. 2019 m. sausio 1 d. jų buvo 26,8 tūkst., arba apie 15 proc. mažiau.
Nors „Delfi Būstas“ kalbinta Kristina kol kas problemų dėl nelegaliai nuomojamo būsto neturi, VŠĮ „Realdata“ vadovas, NT analitikas Arnoldas Antanavičius sako, kad žmonės, kurie nuomojasi būstą nelegaliai, vaikšto peilio ašmenimis.
Nuomininkui vienareikšmiškai geriau viską daryti oficialiai, nes tokiu atveju jis yra apsaugotas, kad savininkas jo lengvai neišprašys iš nuomojamo būsto, turės laikytis terminų apie įspėjimą dėl nuomos santykių nutraukimo ir nuomininkas turės gerokai daugiau laiko susirasti kitą būstą. Taip pat, turint nuomos sutartį, galima įsiregistruoti ir gyvenamąją vietą.
NT analitikas priduria, kad legali nuoma yra naudingesnė ir pačiam nuomotojui. Oficialiai nuomodamas būstą ir mokėdamas mokesčius, NT savininkas turi daugiau galios nuomininko atžvilgiu.
Jeigu nuomojama nelegaliai, nuomotojai rizikuoja, kad juridiškai nelabai turi kažkokių svertų prieš nuomininkus. Jeigu turtas bus sugadintas, jeigu bus paliktos skolos ir pan., teisybę surasti bus sudėtinga.
Kaip Būstą Nuomoti Legaliai?
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, šiuo metu gyventojai, nepriklausomai nuo to, trumpam ar ilgam laikui nori nuomoti gyvenamosios paskirties patalpas kitiems gyventojams, tai gali padaryti įsigiję „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma“ verslo liudijimą.
Nekilnojamojo turto (NT) nuoma su individualios veiklos pažyma negalima.
Verta paminėti, jog nuo 2020 metų liepos 1 d. gyventojai, nuomojantys gyvenamosios paskirties patalpas su verslo liudijimu, kiekvienam nuomojamam objektui turi įsigyti atskirą verslo liudijimą ir už jį sumokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį.
Taip pat pažymėtina, kad, neįsigijus verslo liudijimo, bet kokio NT (ne tik gyvenamųjų patalpų) nuomos paslauga taip pat gali būti teikiama ir gyventojams, ir juridiniams asmenims - tiesiog metams pasibaigus, iki kitų metų gegužės 2 d., reikia deklaruoti šias gautas pajamas ir sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį.
Oficialiai nuomodamas būstą ir mokėdamas mokesčius, NT savininkas turi daugiau galios nuomininko atžvilgiu. Jeigu turtas bus sugadintas, jeigu bus paliktos skolos ir pan., teisybę surasti bus sudėtinga.
Verslo liudijimas ar GPM?
Pasak A. Antanavičiaus, paprastai verslo liudijimas imamas tais atvejais, kai iš būsto nuomos gaunamos didesnės pajamos, o 15 proc. GPM pasirenka mokėti tie, kurių pajamos iš nuomos yra mažos. Jeigu yra nuomojami pigesni būstai, gyventojui nėra būtina įsigyti verslo leidimą, jis gali pasirinkti mokėti gyventojo pajamų mokestį, kuris siekia 15 proc.
Vis dėlto, kaip informuoja VMI, žvelgiant į bendrą tendenciją, gyventojų, nuomojančių būstą su verslo liudijimais ar deklaruojančius pajamas iš nuomos, skaičius išlieka panašus ar nuosaikiai didėja. Nuo 2013 m. gyventojų, nuomojančių būstą su verslo liudijimu skaičius išaugo tris kartus.
Statistika apie legalią būsto nuomą
Žvelgiant į pastarųjų metų tendencijas, su verslo liudijimu veiklą vykdantys gyventojai deklaruoja didesnes pajamas iš nuomos. 2019 m. verslo liudijimą „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, neteikiant apgyvendinimo paslaugų“ įsigiję asmenys deklaravo 84 mln. eurų pajamų. Palyginimui, 2018 m. tą patį verslo liudijimą įsigiję gyventojai deklaravo beveik 85 mln. eurų pajamų, 2017 m. beveik 71 mln. eurų pajamų.
Aktyvią gyventojų veiklą rodo ir iš NT nuomos gautų deklaruojamų pajamų suma. 2019 metais apie 58 tūkst. gyventojų deklaravo 178,5 mln. eurų pajamų, 2018 m. 56 tūkst. gyventojų deklaravo 177,1 mln. eurų pajamų, 2017 m. - 56 tūkst. gyventojų deklaravo 150 mln. eurų.
Siekiant nustatyti galimus mokesčių vengimo atvejus, vertinama ne tik gyventojų mokesčių administratoriui pateikta informacija (pavyzdžiui, deklaracijų duomenys), trečiųjų šalių duomenys, bet ir informacija viešojoje erdvėje. Tikrinami ir ilgalaikės, ir trumpalaikės nuomos pasiūlymus dalijantys asmenys.
Pernai atlikus būsto nuomos platformoje „Airbnb“ paslaugas siūlančių Lietuvos gyventojų veiklos analizę, smulkieji verslininkai papildomai deklaravo 261 tūkst. eurų pajamų bei 49 tūkst. eurų mokesčių. Remiantis atlikta analize, Lietuvoje internete, būsto nuomos platformoje „Airbnb“, šiais metais pateikta daugiau nei 4000 pasiūlymų.
Atliekant bendrą NT nuomos rinkos priežiūrą itin vertingi ir gyventojų pranešimai apie galimai nelegalią veiklą. Šiemet, VMI duomenimis, dėl nelegalios NT nuomos iš gyventojų gauti 266 pranešimai, pernai 368 pranešimai, užpernai - 186 pranešimai.
Jūsų pilietiškumas pranešant apie mokestinius pažeidimus, į valstybės biudžetą jau padėjo sugrąžinti virš 43,5 mln. eurų nuslėptų mokesčių. Dėkojame Jums.