Pirkdami būstą su paskola ar kreditu, dažniausiai tenka sudaryti ir hipotekos sutartį, tai yra įkeisti turtą kaip užstatą. Kas yra ta hipoteka, kam ji reikalinga ir ko jokiu būdu nerekomenduojama daryti - net ir susidūrus su sunkumais mokant įmokas, pasakoja kūrybiškų NT projektų ir vietokūros kompanijos „Citus" teisininkė Ieva Pukelienė.
Ieva Pukelienė aiškina: „Pirkdami brangesnį turtą - būstą ar automobilį - jį įkeičiame kaip užstatą kreditoriui. Kartais užstato reikia ir skolinantis didesnę sumą pinigų, tarkime, namuose darant remontą. Tai yra įsipareigojimas kreditoriui, kad besiskolinantysis laikysis kredito grąžinimo sąlygų". Teisiškai, įkeistas turtas visiškai priklauso jo savininkui, kurie ir yra jo šeimininkai, tačiau dar vis pasigirsta kalbų, kad įkeistas turtas priklauso bankui.
Hipoteka: Esminiai Aspektai
Perkant turtą, aiškina teisininkė, paprastai sudaroma hipotekos sutartis. Oficialiai, hipoteka - daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas tinkamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui.
„Paprastai kalbant, hipotekos sutartis - tai besiskolinančiojo pasižadėjimas, tarsi „garantija" kreditoriui, vykdyti visas kredito sutartyje sulygtas sąlygas. Hipotekos sutartis sudaroma tik nekilnojamojo turto įkeitimo atveju ir yra registruojama viešame registre. Jis anksčiau vadinosi Hipotekos registru, o dabar - Sutarčių ir teisių suvaržymų registru, kurį valdo Registrų centras.
Registrų centro savitarnoje yra galimybė rasti informaciją apie sudarytas ir įregistruotas hipotekos ar įkeitimo sutartis. Iš esmės tai yra teisės aktais įtvirtinta skolinimosi užtikrinimo sistema, kuri supaprastina konfliktų tarp skolininko ir kreditoriaus sprendimą, nes dėl skolos grąžinimo nereikia kreiptis į teismą - pakanka notaro išduodamo vykdomojo įrašo, kuris turi vykdomojo dokumento galią. Be to, ši sistema saugo ir besiskolinančius žmones", - aiškina I. Pukelienė.
Apskritai, hipoteka neatima ar nepakeičia teisės įkeičiamo turto savininkui tą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises - šį turtą savininkas gali perleisti kito asmens nuosavybėn, pakartotinai įkeisti, išnuomoti ar dovanoti. Dar vienas patogus niuansas - hipotekos objektu gali būti ir nekilnojamojo turto dalis, pvz., automobilio stovėjimo vieta ar dalis žemės sklypo, jei turto vertės pakanka įsipareigojimams užtikrinti.
Svarbūs aspektai prieš pradedant rekonstrukciją
Labai svarbu atidžiai išnagrinėti tiek kredito, tiek hipotekos sutarčių sąlygas. Ne mažiau dėmesio reikia skirti pačios hipotekos sudarymo sąlygoms: kokius veiksmus su įkeistu turtu galės atlikti jo savininkas, kaip ir kada galės išregistruoti hipoteką ir kas nutiks, jei realizuosis blogiausias scenarijus: kokiais atvejais ir kokia tvarka kreditorius gali pradėti išieškojimą.
Ji akcentuoja, kad turto pirkėjas, ir turto hipotekos ar kitokio įkeitimo atveju, yra jo šeimininkas ir su tuo, kaip minėta, susijusios ne tik teisės, bet ir pareigos. „Tačiau taip nėra: turto savininkas, o ne kreditorius yra atsakingas už visas paminėtas bei kitas priklausančias pareigas ir nuo jų pasislėpti bandyti nėra prasmės.
Kaip ir nuo kredito ar hipotekos sutarčių: pranešimų ignoravimas, adreso pakeitimas ar išvykimas į užsienį problemos neišspręs, tik ją pagilins - privers kreditorių imtis kraštutinių išieškojimo veiksmų. Susidūrus su sunkumais vykdyti kredito sutarties įsipareigojimus - laiku mokėti paskolos įmokas - galimi skirtingi sprendimai.
Būsto paskola: Svarbiausi klausimai esamiems ir būsimiems skolininkams.
Kapitalinis remontas ar rekonstrukcija?
Kapitalinis remontas ir rekonstravimas yra svarbi statinių atnaujinimo proceso dalis. Nors sąvokos dažnai naudojamos kaip sinonimai, tarp jų yra tam tikrų skirtumų ir reikalavimų, kuriuos svarbu suprasti.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija paaiškina, kuo statinio kapitalinis remontas skiriasi nuo rekonstravimo, kada jiems atlikti reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (SLD) ir kokia numatoma atsakomybė, jei nesilaikoma teisės aktuose numatytų reikalavimų.
Kapitalinis remontas: kokie keliami reikalavimai?
Kapitalinis remontas - procesas, kurios tikslas yra atnaujinti pastatą / patalpą nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Tai gali apimti pastato šildymo, elektros ar vandens sistemų atnaujinimą, renovaciją arba net pastato konstrukcijos stiprinimą. Kapitalinio remonto tikslas yra atkurti pastato / patalpos funkcionalumą, saugumą ir patrauklumą.
Pastato laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis.
Taigi esminis skirtumas, lemiantis statybos darbų priskyrimą kapitalinio remonto ar rekonstravimo statybos rūšiai yra tas, kad perstatant pastato laikančiąsias konstrukcijas kapitalinio remonto atveju jokie pastato išorės matmenys nesikeičia, o rekonstravimo atveju - pasikeičia bet kurie statinio išorės matmenys.
Statinio rekonstravimas: kas svarbu?
Rekonstravimas, kita vertus, yra platesnis sąvokos apibrėžimas ir apima ne tik atstatymą, bet ir galimybę pakeisti pastato / patalpos paskirtį bei funkcionalumą. Tai dažnai apima statybos struktūrų pakeitimus, pertvaras, pridėjimus arba pastato dalinį ar net visišką pakeitimą. Rekonstravimas gali apimti naujų arba patobulintų funkcijų įtraukimą, tokių kaip papildomos patalpos arba modernios techninės sistemos.
Statybos įstatyme pastato / patalpos rekonstravimas apibrėžiamas kaip statyba, kurios tikslas - perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.).
Pagrindinius principus, pagal kuriuos statybos darbai priskiriami atskiroms statybos rūšims, nustato statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (Reglamentas). Reglamento 9 punkte nurodyta, kad statinio rekonstravimo tikslas - perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis - ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan.
Reglamento 9 punkte išvardyti statybos darbai, kuriuos atlikus laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos yra perstatomos. Laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis, įrengiamos naujos ar pašalinama dalis esančių konstrukcijų.
Nuo 2023-11-01 įsigalioja Statybos įstatymo nuostata, numatanti, kad, jeigu rekonstruojamo pastato tūris po rekonstrukcijos padidės daugiau negu 100 procentų, toks pastatas bus laikomas nauju statiniu ir jam bus taikomi teisės aktuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyti naujo statinio projektavimui ir statybai keliami reikalavimai.
Skirtingai nuo kapitalinio remonto, rekonstravimas gali reikalauti griežtesnių leidimų ir teisinių procedūrų, nes jis gali įtakoti pastato išvaizdą, aplinkos vystymą arba netgi kultūrinį paveldą. Tai reikalauja išsamesnio projektavimo proceso ir galimai ilgesnio laiko bei išlaidų. Be to, rekonstravimo procesas gali būti sudėtinges dėl greta esančių ar kitų infrastruktūros sistemų įtraukimo.
Svarbu, kad kapitalinis remontas ir rekonstravimas būtų atliekami atsižvelgiant į projektavimo ir statybos standartus, nacionalinius ar vietinius statybos kodeksus ir taisykles. Tai užtikrins, kad atnaujinta infrastruktūra būtų saugi, patikima ir priimtina. Taip pat būtina nepamiršti, kad pastato naudotojai, gyventojai arba darbuotojai turėtų būti informuojami ir supažindinami su atliekamais darbais bei galimu trukdymu.
Norint pasiekti sėkmingą kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos rezultatą, svarbu aiškiai nusistatyti tikslus ir poreikius, atlikti išsamų tyrimą bei parengti tinkamą projektą. Kapitalinis remontas ir rekonstravimas gali būti didelės apimties ir kompleksiški projektai, tačiau jų teisingas įgyvendinimas yra būtinas norint išlaikyti infrastruktūros patikimumą ir gerovę.
Statybą leidžiantis dokumentas: kada būtinas?
Statybos inspekcija yra sukūrusi modernius įrankius, kurių pagalba greitai ir paprastai galite pasitikrinti ar planuojamiems pastato / patalpos kapitalinio remonto ar rekonstravimo darbams privalomas statybą leidžiantis dokumentas.
Automatinius klausimynus rasite čia:
- Statybą leidžiančių dokumentų privalomumas kapitaliniam remontui;
- Statybą leidžiančių dokumentų privalomumas rekonstravimui.
Hipotekos sandorio aspektai
Hipotekos sandoryje nurodoma sandorio sudarymo vieta, data ir laikas, skolininkas, kreditorius ir įkaito davėjas (kai jis ne skolininkas), jų gyvenamoji vieta ar buveinė, hipotekos objektas, hipoteka užtikrinta prievolė ir jos konkretus ar maksimalus dydis, prievolės įvykdymo terminas, hipotekos sandorio originalo egzempliorių skaičius ir subjektai, kuriems sandorio sudarymo metu perduodami originalo egzemplioriai. Įmonės, sąlyginės ir maksimaliosios hipotekos sandoriuose privaloma nurodyti hipotekos rūšis.
Hipotekos rūšys
Pagal atsiradimo prigimtį hipoteka gali būti priverstinė ir sutartinė. Priverstinė hipoteka atsiranda įstatymo arba teismo sprendimo pagrindu garantuoti reikalavimams, kylantiems iš mokestinių bei valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, t. p. susijusiems su statinių statyba ar rekonstrukcija arba teismo pripažintiems tenkintinais turtiniams reikalavimams įvykdyti ir kitais Civiliniame kodekse nustatytais atvejais.
Sutartinė hipoteka atsiranda hipotekos sandorio ar įkeičiamojo daikto savininko vienašalio pareiškimo pagrindu (pareikštinė hipoteka). Ji gali būti įmonės, paprastoji, jungtinė, svetimo daikto, maksimalioji, bendroji ir sąlyginė.
Hipotekos rūšys:
- Įmonės hipoteka - įmonės kaip nekilnojamojo turto įkeitimas.
- Paprastoji hipoteka - vieno konkretaus nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas norint apsaugoti vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymą.
- Jungtinė hipoteka - kelių nuosavybės teise priklausomų nekilnojamųjų daiktų įkeitimas vienu metu norint apsaugoti vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymą.
- Svetimo daikto hipoteka - nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas norint apsaugoti kito asmens skolinio įsipareigojimo įvykdymą.
- Maksimalioji hipoteka - nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai susitariama tik dėl maksimalios įkeičiamu daiktu apsaugomų įsipareigojimų sumos.
- Bendroji hipoteka - kelių atskiriems savininkams priklausomų nekilnojamųjų daiktų įkeitimas norint apsaugoti vieną skolinį įsipareigojimą.
- Sąlyginė hipoteka - kai susitariama, kad hipoteka įsigalios nuo sutartyje numatytos sąlygos įvykdymo momento arba kad ji galios tik iki to momento, kol bus vykdoma sutartyje numatyta sąlyga.
Patarimai planuojantiems rekonstrukciją
„Gyvename skubėjimo laikais, kai dažnai neturime pakankamai laiko ir galimybių susitaupyti visos dideliam pirkiniui reikalingos sumos. Tačiau tai - ir didelių galimybių laikai, kai tikrai galime pasiskolinti ir įgyvendinti svajones. Tą ir darykime, tik atidžiai susipažinkime ir žinokime savo įsipareigojimus, jų laikykimės bei atsakingai spręskime besikeičiančias situacijas", - linki „Citus" teisininkė Ieva Pukelienė.
tags: #ar #galima #rekonstruoti #ikeista #busta