Nuosavybės ir Naudojimosi Tvarkos Institutai: Apibrėžimas ir Ypatumai Lietuvoje

Nuosavybės teisė yra vienas svarbiausių institutų teisinėje sistemoje, reglamentuojantis asmenų teises valdyti, naudoti ir disponuoti turtu. Lietuvoje šie santykiai yra /
tvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos Civiliame kodekse ir kituose /
statymuose. Vienas svarbiausis
js
laikytinas Lietuvos Respublikos }
em
s /
statymas, reglamentuojantis ~
em
s nuosavyb
s, valdymo ir naudojimo santykius bei ~
em
s tvarkym
ir administravim
Lietuvos Respublikoje.

Lietuvos žemėlapis

Nuosavybės Teisės Samprata ir Esmė

Nuosavybės teisė - tai daiktinės teisės institutas, nustatantis daiktų ir kito turto savininkų teises įgyvendinti šio turto valdymą, naudojimą ir disponavimą. Tai vienas pagrindinių žmogaus teisių, jo egzistencijos, gyvenimo pilnatvės bei kokybės, saviraiškos ir realaus įgyvendinimo to, ką apima žodis "laisvė", pagrindas. Asmenys, įgydami nuosavybę, formuojasi kaip laisvos asmenybės, t.y. turėdami savo turtą, jie tampa nepriklausomi nuo kitų subjektų valios. Ši teisė yra tiek kiekvieno civilinis teisinis santykis subjekto, tiek visos visuomenės gyvavimo ekonominis pagrindas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 str. 1 d. nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybės teisės turinio atskleidimas yra teisės mokslo, o ne įstatymų leidėjo reikalas.

Nuosavybės rūšys yra viešoji ir privati, taip pat gali būti mišri nuosavybė. Valstybės ir savivaldybės nuosavybę apjungianti nuosavybės rūšis vadinama viešąja nuosavybe. Turtas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama viešam (bendram) interesui. Šios nuosavybės subjektais gali būti fiziniai asmenys ir juridiniai asmenys.

Nuosavybės Teisės Turinys

LR CK buvo perimta vadinamoji teisių (teisinių galimybių) triada: teisė turtą valdyti, naudotis ir juo disponuoti, todėl kyla tam tikrų sunkumų aiškinant nuosavybės teisės turinį šiuolaikinės, prigimtinės nuosavybės teisės sampratos kontekste. Tradiciškai, nuosavybės teisė apima šias teises:

• Teisė valdyti (lot. ius possidendi)
• Teisė naudotis (lot. ius utendi)
• Teisė gauti pajamas (lot. ius fruendi)
• Teisė disponuoti (lot. ius abutendi)
• Teisė pašalinti kitus nuo nuosavybės (lot. ius vindicandi)

Tokiu bk
du, nuosavyb
/
pareigoja savinink
, ir a
ia nuostata ia
reia
kiama nuosavyb
s socialin
funkcija. Tokiu būdu, nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams lemia ne tai, koks subjektas vėliau taps aios nuosavybės savininku, o tai, ar nuosavybė, kuri bus paimta ia savininko, tikrai bus paimta dël to, kad ji reikalinga visuomenës poreikiams tenkinti, t.y. iuo paimamu turtu.
iau turi bk
ti laikomasi esmin
s nuostatos, kad negalima apribojimais pa~
eisti teis
s turinio esm
s, t. y. teis
taip apriboti ar suvar~
yti, jog jos /
gyvendinimas tampa nebe/
manomas.

Nuosavybės Teisės Įgijimo Pagrindai

Teisių ir pareigų įgijimas yra siejamas su teisės normose įtvirtintų teisinių faktų atsiradimu. Tokiu būdu, nekelia abejonių nuostata, jog nuosavybės teisę galima įgyti tik įstatymų nustatytais pagrindais, t. y. įvykus teisės normose nustatytiems įvykiams arba atlikus numatytus veiksmus. Romënų teisëje buvo iaiaikuriami bendrieji nuosavybės teisės įgijimo principai, kuriais remiantis nuosavybës teisės įgijimo pagrindai buvo klasifikuojami į pirminius ir iaiavestinius.

Pagrindiniai nuosavybės teisės įgijimo būdai:

• Sandoriai (pirkimas-pardavimas, dovanojimas, mainai ir kt.)
• Paveldėjimas
• Naujo daikto pagaminimas
• Įgyjamoji senatis
• Nuosavybės teisės įgijimas yra siejamas su teisės normose įtvirtintų teisinių faktų atsiradimu.

Vienas iš pirminių nuosavybės teisės įgijimo pagrindų - nuosavybės teisės įgijimas pagaminant naują daiktą. Bendrąja prasme daikto pagaminimas suvokiamas, kai sujungus gaminimo medžiagas jos sudaro kokybiškai naują daiktą, kuris tampa savarankišku nuosavybės teisės objektu.

Valdymas, Naudojimas ir Disponavimas

Valdymas: Faktiškas daikto turėjimas ir kontrolė. Naudojimas: Teisė gauti naudą iš daikto, jį eksploatuoti. Disponavimas: Teisė nustatyti daikto teisinį likimą, jį parduoti, dovanoti, testamentuoti ir pan.

Bendroji Nuosavybė

Taip pat įvairiais įstatymų numatytais būdais gali atsirasti ne vieno, o kelių asmenų nnuosavybė, t.y. bendroji nuosavybė. Skiriamos tokios bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė nuosavybė ir bendroji jungtinė nuosavybė.

Bendroji dalinė nuosavybė valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama visų jos dalyvių sutikimu. Esant nesutarimui, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato teismas bet kuriam išjos dalyvių pateikus ieškinį. Kiekvienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvių turi teisę perleisti kitam asmeniui savo dalį bendrosios nuosavybės teisėje.

Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje kiekvieno savininko turto dalys nėra nustatytos ir griežtai įvardytos. Bendrosios jungtinės nuosavybės teisės gali atsirasti tik įstatymo nustatytais atvejais, pavyzdžiui sutuoktinių turtas yra laikomas bendrąja jungtine nuosavybe. Kiekvienas šios rūšies nuosavybės turėtojas turi teisę sudarinėti sandorius, susijusius su bendrosios nuosavybės turto valdymu bei naudojimu, jeigu kitaip nenumatyta tarp jų sudarytame susitarime. Tačiau tokiu atveju reikalingas kitų bendraturčių sutikimas.

tags: #nuosavybes #ir #naudojimosi #tvarkos #institutai