Kas Yra Turto Patikėjimas: Išsami Apžvalga

Turto patikėjimo teisė yra svarbus civilinės teisės institutas, leidžiantis savininkui perduoti savo turtą kitam asmeniui, kuris valdo, naudoja ir disponuoja turtu patikėtojo arba jo nurodyto asmens interesais. Šiame straipsnyje aptarsime turto patikėjimo sutarties esmę, jos ypatumus, šalių teises ir pareigas bei kitus svarbius aspektus Lietuvos teisėje.

Turto Patikėjimo Teisės Samprata ir Atsiradimo Pagrindai

Turto patikėjimo teisė - tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti. Turto perdavimas kitam asmeniui patikėjimo teise nepakeičia turto nuosavybės teisės.

Turto patikėjimo teisės atsiradimo pagrindas gali būti:

• Įstatymas
• Administracinis aktas
• Sutartis
• Testamentas
• Teismo sprendimas

Įstatymų leidėjui, priėmus naują Civilinį kodeksą, L skyriuje pateikta turto patikėjimo sutarties samprata, reglamentuotos šalių teisės ir pareigos. Sename Civiliniame kodekse visiškai nebuvo reglamentuojami turto patikėjimo klausimai.

Turto Patikėjimo Teisės Objektai

Patikėjimo teisės objektais gali būti nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai ar kitoks turtas.

Valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos, organizacijos valdo, naudoja atitinkamai valstybės ar savivaldybės joms perduotą turtą, juo disponuoja savo įstatuose (nuostatuose), taip pat valstybės ar savivaldybių įmonių, įstaigų, organizacijų veiklą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose nustatyta tvarka bei sąlygomis, nepažeisdamos įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų.

Turto Patikėjimo Sutarties Sąvoka ir Esminiai Bruožai

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.953 str. numato turto patikėjimo sutarties sąvoką. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.106 str. numato patikėjimo teisės sąvoką ir tikslą.

Turto patikėjimo sutartimi viena šalis (patikėtojas) perduoda kitai šaliai (patikėtiniui) savo turtą patikėjimo teise tam tikram laikui, o kita šalis įsipareigoja tą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti patikėtojo ar jo nurodyto asmens (naudos gavėjo) interesais.

Pagrindinių turto patikėjimo sutarties bruožų galima būtų laikyti tai, kad savininkas perduoda savo turtą kitam asmeniui. Pastarasis minėtą turtą priima ir juo disponuoja, valdo, naudoja. Iš įstatymo nuostatų matome, kad sutarties šalis - patikėtinis čia yra kaip atstovas. Jis būtinai turi veikti kitos šalies , t.y. patikėtojo interesais.

Pabrėžtina, kad įstatymas nenumato išsamaus aplinkybių arba sąlygų rato kada tokia sutartis gali būti sudaroma, turtas perduodamas patikėjimo pagrindais. Kaip galima būtų vertinti, turto patikėjimo praktiką, tai plačiai naudojama tarpusavyje pavaldžių valstybės institucijų, valstybės įmonių.

Šiuo atveju šalys patys pasirinko bendradarbiavimo modelį perduodant turtą patikėjimo pagrindais.

Kaip atskirą turto patikėjimo teisės elementą įstatymo leidėjas išskyrė patikėtiniui teisę sudarinėti sandorius dėl Jam patikėto turto.

Konkretus turto patikėjimo tikslas yra turto panaudojimas platinant patikėtą alų. Kitų veiksmų atlikti kaip ir nenumatyta. Šiuo atveju turto patikėtojas tinkamai nerealizavo įstatymo numatytą teisę apriboti patikėtinio veiksmus disponuojant turtu.

Kaip jau buvo minėta anksčiau, turtas, perduotas patikėtiniui, patikėjimo sutarties pagrindu įgyja tam tikrą statusą apsaugantį jį nuo pardavimo iš varžytynių.

Išanalizavus civilinius įstatymus, reglamentuojančius šalių turtinius santykius, galima teigti, kad tai yar vienintelis atvejis, kai skolininko turtas apsaugomas nuo kreditorių pretenzijų tokiu specifiniu būdu.

Būtina pabrėžti, kad patikėtojas (skolininkas) negali visiškai išvengti skolos išieškojimo procedūros. Net ir paskiausiai turtas vis tiek parduodamas.

Nagrinėjant turto patikėjimo sutartį negalima nepastebėti jo panašumo su kitu civilinės teisės institutu - atstovavimo. Ir vienu ir kitu atveju, suinteresuotas asmuo - patikėtojas ar atstovaujamasis paveda kitam asmeniui savo interesais atlikti tam tikrus jam naudingus veiksmus.

Tokiu būdu laikytina, kad turto patikėjimas yra savotiška atstovavimo forma. Tiktai, kadangi turto disponavimas ir valdymas, gali reikalauti specifinio reglamentavimo, įstatymas atskiria šiuos du institutus.

Galime padaryti išvadą, kad tam tikrais atvejais galima pasirinkti atstovą, suteikti jam įgaliojimą atlikti veiksmus su atstovaujamojo turtu. Turto patikėjimo sutartis gali būti nesudaroma.

Turto Patikėjimo Sutarties Šalys ir Jų Statusas

Įstatymas numato, kad turto patikėjimo šalys yra patikėtojas ir patikėtinis. Patikėtojas - asmuo, perduodantis savo turtą ir nustatantis turto disponavimo sąlygas. Būtina pastebėti, kad įstatymas numato sąlygą - gali būti perduotas tiktai nuosavas ar kitų teisėtu pagrindu valdomas turtas.

Sudarant turto patikėjimo sutartį nemažą dėmesį būtina skirti patikėtinio teisiniams statusui, o būtent jo veiksnumui. Kaip seka iš įstatymo, patikėtinis yra asmuo, kuriam perduodamas turtas ir kuris įsipareigoja imtis tam tikrų veiksmų.

Kadangi mes nenagrinėjame įstatų (tai nėra šio darbo tikslas) negalime nurodyti kaip įstatuose aprašytas direktoriaus statusas, jo kompetencijos ribos.

Sudarant bet kokią komercinę sutartį, be abejo, gali būti veikiama ir ne per administracijos vadovą. Asmeniui išduodamas įgaliojimas, kur turi būti nurodyta, kad “Jonas Jonaitis” turi teisę įmonės vardu sudaryti turto patikėjimo sutartį, bei atlikti su tuo susijusius veiksmus.

Turto Patikėjimo Sutarties Forma ir Terminas

Turto patikėjimo sutartis turi būti rašytinė. Nekilnojamojo daikto patikėjimo sutartis turi būti notarinės formos. Prieš trečiuosius asmenis ji gali būti panaudota tik įregistravus ją viešame registre įstatymų nustatyta tvarka.

Turto patikėjimo sutartis negali būti sudaroma ilgesniam kaip dvidešimties metų terminui. Įstatymas gali nustatyti ir ilgesnius maksimalius sutarties galiojimo terminus.

Šalis, norinti atsisakyti sutarties, privalo apie tai raštu pranešti kitai šaliai prieš šešis mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino.

Patikėtinio Atsakomybė

Patikėtinis, kuris tinkamai nesirūpino jam perduotu turtu ir patikėtojo bei naudos gavėjo interesais, turi atlyginti naudos gavėjui arba patikėtojui nuostolius, padarytus dėl turto praradimo ar sugedimo, ir negautas pajamas.

Patikėtinis atleidžiamas nuo nuostolių atlyginimo, jeigu įrodo, kad jie atsirado dėl nenugalimos jėgos arba patikėtojo ar naudos gavėjo veiksmų.

Jeigu patikėtinis sudaro sandorį viršydamas jam suteiktus įgaliojimus arba pažeisdamas sutartyje nustatytus apribojimus, tai pagal tokį sandorį jis atsako pats.

Skolos pagal prievoles, atsiradusios turtą patikėjimo teise valdant, naudojant ar juo disponuojant, apmokamos iš patikėto turto.

Turto Patikėjimo Sutarties Dalykas ir Palyginimas su Kitomis Sutartimis

Turto patikėjimo sutarties dalyką galima būtų apibūdinti, kaip svarbiausių elementų visumą, būdingą šiai sutarčiai. Šiuo atveju tai būtų patikėtinio veiksmai valdant ir naudojant, disponuojant patikėtojo turtą, pastarojo interesais.

Analizuojant turto patikėjimo sutartį palyginsime ją su kitomis sutartimis - panaudos, nuomos, pavedimo.

Palyginimas su panaudos sutartimi

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.629 str. Neatlygintino naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės.

Pagrindinis panašumas su turto patikėjimo sutartimi yra tas, kad šiuo atveju yra perduodamas turtas. Tačiau panaudos gavėjas yra apribotas laisvai disponuoti perduodamu turtu. kaip matome, pagrindiniu naudos gavėju būna gaunanti turtą šalis. Manu, kad jeigu šalis turi tikslą patenkinti turtinius turto gaunančios šalies interesus, turi būti pasirenkama turto panaudos sutartis.

Palyginimas su nuomos sutartimi

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.477 str. Šia sutartimi yra siekiama patenkinti turto savininko finansinius interesus, turtas perduodamas kitam asmeniui už užmokestį naudotis ir valdyti. Tenkinami ir nuomininko ir nuomotojo interesai. Esminiu skirtumu nuo turto patikėjimo galime laikyti tai, kad nuomininkas negali disponuoti turtu taip kaip patikėtinis.

Palyginimas su pavedimo sutartimi

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.756 str.

Šalių Teisės, Pareigos ir Atsakomybė

Įstatymas numato bendrus reikalavimus sutarties šalims - elgtis sąžiningai, laikytis savo įsipareigojimų, kooperuotis ir bendradarbiauti su sutarties partneriais. Turto patikėjimo sutarties šalims įstatymas numato papildomas teises ir pareigas. Jų santykis tarp sutarties šalių yra labai nevienodas.

Svarbu! Patikėtinis nepriklausomai nuo kaltės visada privalo atlyginti nuostolius. Išimtį sudaro nenugalimos jėgos atvejis arba patikėto ar naudos gavėjo veiksmai.

tags: #kas #yra #turto #patikejimas