Karlo Markso ir Friedricho Engelso parašytas Komunistų manifestas yra vienas įtakingiausių politinių dokumentų istorijoje. Jame nusakomi komunistinio judėjimo įsitikinimai ir tikslai, o darbininkų klasė raginama nuversti engiančią kapitalistinę sistemą.
Manifestas pradedamas nubrėžiant klasių kovos istoriją nuo primityvių praeities bendruomenių iki šiuolaikinės kapitalistinės sistemos. Toliau aiškinama „proletariato diktatūros“ samprata, kuri yra idėja, kad darbininkų klasė turėtų perimti gamybos priemonių kontrolę ir sukurti beklasę visuomenę.
Manifeste taip pat išdėstyti komunistinio judėjimo tikslai, tokie kaip privačios nuosavybės panaikinimas, didelio progresinio pajamų mokesčio nustatymas, kredito centralizavimas valstybės rankose. Galiausiai Manifeste raginama suformuoti revoliucinę partiją, kuri vadovautų darbininkų klasei kovoje su kapitalistine sistema.
Karlas Marksas
Pagrindinės mintys
- Klasių kova: Visų visuomenių istorija yra klasių kovos tarp valdančiųjų ir engiamų klasių istorija. Ši kova yra valdančiosios klasės ekonominės ir politinės galios rezultatas.
- Buržuazija ir proletariatas: Buržuazija arba valdančioji klasė išnaudoja proletariatą arba darbininkų klasę, atimdama jų darbo vaisius. Tai sukuria konfliktą tarp dviejų klasių, kuris galiausiai prives prie buržuazijos nuvertimo.
- Kapitalizmas: Kapitalizmas yra ekonominė sistema, leidžianti buržuazijai kaupti turtus ir galią proletariato sąskaita. Ši sistema iš prigimties yra išnaudojama ir turi būti sugriauta, kad proletariatas pasiektų laisvę.
- Revoliucija: Proletariatas turi pakilti ir nuversti buržuaziją, kad pasiektų laisvę ir lygybę. Ši revoliucija bus klasių kovos tarp dviejų klasių rezultatas.
- Komunizmas: Komunizmas yra valdymo sistema, kuri pakeis kapitalizmą ir sukurs beklasę visuomenę. Ši sistema bus pagrįsta principu „kiekvienam pagal galimybes, kiekvienam pagal poreikį“.
- Privati nuosavybė: Privati nuosavybė yra visos nelygybės ir išnaudojimo kapitalistinėje visuomenėje šaltinis. Jis turi būti panaikintas, kad proletariatas pasiektų laisvę ir lygybę.
- Valstybė: Valstybė yra valdančiosios klasės instrumentas ir turi būti panaikintas, kad proletariatas pasiektų laisvę ir lygybę.
- Religija: Religija yra masių opiatas ir turi būti panaikinta, kad proletariatas pasiektų laisvę ir lygybę.
- Švietimas: Švietimas turi būti prieinamas visiems, kad proletariatas pasiektų laisvę ir lygybę.
- Internacionalizmas: Proletariatas turi susivienyti per nacionalines sienas, kad pasiektų laisvę ir lygybę.
Marksizmo teorijos atsiradimo socialinės-ekonominės prielaidos
Marksizmui atsirasti turėjo įtakos A. Smitho ir D. Ricardo klasikinė politinė ekonomija, 19 a. Marksizmo pagrindinės idėjos išdėstytos Karlo Marxo veikaluose Komunistų partijos manifestas (su F. Engelsu, 1848), Politinės ekonomijos kritika (Zur Kritik der Politischen Ökonomie 1859), Kapitalas (Das Kapital 4 tomai, išleistas 1867-1902, antrąjį ir trečiąjį tomus parengė ir išleido Friedrichas Engelsas).
XIX a. Marksizmo atsiradimas yra dėsningas istorinio vystymosi rezultatas. Jam atsirasti reikėjo tam tikrų socialinių-ekonominių sąlygų ir tam tikrų gamtamokslinių bei filosofinių prielaidų. Jis atsirado XIX a. penktame dešimtmetyje.
Iki XIX amžiaus vidurio kapitalizmas visoje eilėje šalių jau buvo pakeitęs feodalizmą. Kapitalizmo ir kultūros formavimasis sužadino didelį gamybos pakilimą, spartų technikos vystymąsi. Kapitalizmas ir pagimdė klasę, kuri turėjo sunaikinti kapitalistinę santvarką ir kartu įgyvendinti socialistinius pertvarkymus. Tokia klasė yra proletariatas.
Buržuazijos išnaudojamas, neturėdamas elementarių žmogaus teisių, proletariatas stoja į inirtingą kovą su savo pavergėjais. Klasiniai prieštaravimai kapitalizmo sąlygomis žymiai paaštrėja, o tai reiškiasi visa eile atvirų proletariato išstojimų prieš buržuaziją. Darbininkai reikalauja pagerinti savo darbo sąlygas, padidinti darbo užmokestį, sutrumpinti darbo dieną ir t.t. Tačiau jų kova tuo metu buvo neorganizuota, gaivališko pobūdžio.
Darbininkai dar nebuvo aiškiai įsisamoninę savo galutinių tikslų, už kuriuos reikia kovoti, nežinojo tikrų, efektyvių būdų ir priemonių kovai su klasiniais priešais. Ir visa tai trukdė proletariato judėjimui ir neleido jam tikėtis pasisekimo. Taigi pats proletariatinio judėjimo vystymasis iškėlė mokslui labai svarbų uždavinį - sukurti revoliucinę teoriją, nukalti proletariatui idėjinį ginklą kovai prieš kapitalizmą, už socializmą. Marksizmas - daugiausia Karlo Markso ir F.Engelso darbuose iškeltų politinių idėjų rinkinys. Jų koncepcijos pagrindas yra idėja, jog istorija tai nuolatinė turtingųjų ir neturtingųjų kova. Pagrindinis kovos variklis - turtas, nuosavybė, nelygybė.
Karlo Markso teorija
Istorijos raidą Karlas Marxas aiškino istorinio materializmo metodu teigdamas, kad visus istorinius, socialinius, kultūrinius, politinius reiškinius nulemia materialus pasaulis - visuomenės ekonominė plėtra ir joje vyraujantis gamybos būdas (gamybinių jėgų ir gamybinių santykių visuma). Visuomenę sudaro klasės - socialinės grupės, kurių santykis su gamybos priemonėmis lemia jų ekonominę ir politinę padėtį, sąmonę ir mąstymą.
Valdančioji klasė turi ekonominę ir politinę galią dėl gamybos priemonių nuosavybės, bet jos šešėlyje auga ir stiprėja naujoji engiamųjų klasė, kurios poreikiai susikerta su viešpataujančios klasės interesais. Kyla naujų gamybinių jėgų ir pasenusių gamybinių santykių konfliktas - klasių kova. Pagaliau naujoji klasė nuverčia senąją ir iškyla kaip nauja viešpataujanti jėga, taip 17-19 a. buržuazinės revoliucijos sunaikino feodalinę santvarką, kuri trukdė pramonės ir prekybos plėtrai. Visuomenės istorija yra klasių kovos ir revoliucijų istorija.
Šiai teorijai patvirtinti Karlas Marxas tyrinėjo vergų sukilimus senovės Romoje, valstiečių, vėliau ir buržuazijos kovą su feodalizmu, darbininkų judėjimo užuomazgas. Karlas Marxas išskyrė visuomenės ir gamybinių santykių plėtros šešias stadijas (visuomenines ekonomines formacijas): pirmykštę santvarką, vergvaldystę, feodalizmą, kapitalizmą, ateityje įsigalėsiantį socializmą ir galutinę istorijos fazę - komunizmą.
Kapitalistiniame pasaulyje visuomenės pagrindinės klasės yra buržuazija ir proletariatas, kurį sukūrė kapitalizmas ir kuris ateityje jį sunaikins. Analizuodamas ekonominius procesus Karlas Marxas rėmėsi 19 a. industrinių Europos šalių, pirmiausia Anglijos ir Vokietijos, patirtimi.
Kas yra marksizmas? | Marksizmo paaiškinimas | Kas buvo Karlas Marksas ir Frydrichas Engelsas? Komunistų manifestas
Karlas Marksas ir Friedrichas Engelsas
XIX a. Marksizmo atsiradimas yra dėsningas istorinio vystymosi rezultatas. Jam atsirasti reikėjo tam tikrų socialinių-ekonominių sąlygų ir tam tikrų gamtamokslinių bei filosofinių prielaidų. Jis atsirado XIX a. penktame dešimtmetyje.
Marksizmas - daugiausia Karlo Markso ir F.Engelso darbuose iškeltų politinių idėjų rinkinys. Jų koncepcijos pagrindas yra idėja, jog istorija tai nuolatinė turtingųjų ir neturtingųjų kova. Pagrindinis kovos variklis - turtas, nuosavybė, nelygybė.
Karlas Marksas ir Friedrichas Engelsas
Marksizmo suskilimas
19 a. pabaigoje marksizmas suskilo. Ortodoksalusis marksizmas (G. Plechanovas, A. Labriola ir kiti) perėmė Karlo Marxo idėjas be jokių pakeitimų. Reformistinio (vadinamojo revizionistinio) marksizmo atstovai (K. Kautsky, E. Bernsteinas ir kiti) atmetė prievartinės revoliucijos idėją ir siekė taikios visuomenės evoliucijos socializmo link per demokratinius procesus.
Marksizmo įtaka
19 a.-20 a. pradžioje marksizmas turėjo reikšmės kuriant darbininkų judėjimą, vykdant politines, ekonomines ir socialines reformas, kovojant su skurdu ir nedemokratiniais režimais. Tolesnė istorijos raida paneigė daugelį marksistų prognozių. Socialistinės revoliucijos įvyko atsilikusiose agrarinės ekonomikos šalyse (Rusijoje, Azijoje, Lotynų Amerikoje, Afrikoje), o išsivysčiusiose valstybėse jos žlugo (pvz., 1918-19 Vokietijoje).
Revoliucijas ir tolesnį socializmo kūrimą lydėjo organizuota teroristinė veikla, pilietiniai karai, badas (Rusijoje, Ukrainoje, Kinijoje), represijos prieš politinius oponentus (t. p. ir pačių komunistų partijų viduje), religiją, vadinamųjų išnaudotojų klasių atstovus. Vidurio ir Rytų Europoje, išskyrus Balkanų šalis, komunistų partijos atėjo į valdžią ne dėl revoliucijos, bet per Antrąjį pasaulinį karą į šias valstybes įžengus SSRS kariuomenei.
tags: #nuosavybes #formos #karl #marksas