Lietuvoje dažnai susiduriama su situacijomis, kai reikia nustatyti, kokiai zonai priklauso žemės sklypas. Tai svarbu planuojant statybas, keičiant žemės paskirtį ar atidalinant sklypą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tai padaryti ir kokie teisiniai aspektai svarbūs.
Kaip Sužinoti Sklypo Zoną?
Norint sužinoti, kokiai zonai priklauso sklypas, pirmiausia reikėtų kreiptis į atitinkamą savivaldybę (Kauno m. arba Kauno raj.). Ten užsiregistruokite priėmimui pas architektą ir išsiaiškinkite galimybes. Taip pat galite kreiptis į savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyrių.
Kai žemės sklypas ir (ar) nekilnojamasis daiktas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams, pateikiamas visų bendraturčių prašymas ar vieno (kelių) iš bendraturčių prašymas, o kompensacija apskaičiuojama įvertinus kiekvieno bendraturčio turimą dalį ir kiekvieno jų patirtus ir (ar) patiriamus konkrečius prašyme nurodytus nuostolius, pagrįstus juos įrodančiais dokumentais.
Žemės Paskirties Keitimas
Jei norite keisti žemės paskirtį, pirmiausia turite nunešti prašymą dėl žemės paskirties keitimo į NV ar kitą į savo savivaldybę. Tada gausite po maždaug mėnesio atsakymą su sąlygomis - reikia koncepcijos ar ne. Tada su tuo laišku kreiptis į firmą. Nes taip bus paprasčiau ir jiems jau kažka tiksliau jums atsakyti, kai matys kokia Jūsų situacija su keitimu.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad Vilniaus rajone, su žemės paskirties keitimo koncepcija yra tam tikrų sunkumų. Architektė minėjo, jog jau padarytos kažkur 5-6 koncepcijos, bet nei viena iš jų dar nepatvirtinta. Ši "naujiena" apsunkina procesą, o ir koncepcijos kaina nėra maža.
PARDUODAMAS 3 HA PRAMONĖS IR SANDĖLIAVIMO PASKIRTIES ŽEMĖS SKLYPAS
Žemės Sklypo Padalijimas ir Atidalijimas
Žemės sklypų padalijimas - tai žemės sklypų pertvarkymo būdas, kuomet vienas žemės sklypas padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų. Reikia atkreipti dėmesį, kad žemės sklypai gali būti atidalijami.
Atidalijus žemės sklypą, naujai suformuoti sklypai bus valdomi kiekvieno savininko atskirai ir nebeliks bendros nuosavybės teise valdomų sklypų.
Sklypo Padalinimo Variantai:
- Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas: Pats paprasčiausias žemės sklypo dalijimas, kai nesuformuojant atskirų sklypų yra parengiamas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas.
- Žemės sklypo padalijimas į atskirus sklypus: Galima atlikti žemės sklypo padalijimą ir žemės sklypą padalinti į atskirus žemės sklypus, kurie sudarys atskirus nekilnojamojo turto vienetus ir turės atskirus kadastrinius numerius.
- Žemės sklypo atidalijimas: Kaip ir antruoju atveju, žemės sklypo atidalijimas vykdomas rengiant teritorijų planavimo dokumentus, tai yra detaliuoju planu arba žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu.
Pigiausias padalijimo būdas yra padalinti sklypą pas notarą. Tačiau tokiu būdu jūs su sūnumi taptumėte sklypo bendrasavininkais, o sklypas liktų su vienu kadastrinius adresu ir sklype būtų galima statyti tik vieną gyvenamąjį namą.
Kaip Pradėti Žemės Sklypo Padalijimo Ar Atidalijimo Eigą?
Nusprendus padalinti ar atidalinti žemės sklypą visų pirma reiktų išsiaiškinti ar sklypas gali būti dalomas. Vienas iš žemės sklypo savininkų, arba jo įgaliotas asmuo ar rengėjas, kreipiasi su prašymu į savivaldybės administracijos direktorių dėl galimybės pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą arba detalųjį planą.
Pažymėtina, kad jeigu žemės sklypas priklauso keliems bendrasavininkams, prašymą rengti detalųjį planą arba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą gali pateikti vienas iš savininkų, bet vėliau parengtą projektą turi suderinti visi žemės sklypo bendrasavininkai.
Kartu su prašymu yra pateikiami ir papildomi dokumentai: žemės sklypo planas, žemės sklypo nekilnojamo turto registro išrašas ir kitus aktualius dokumentus. Gavus leidimą rengti projektą, asmuo kreipiasi į projekto rengėjus dėl tolimesnius veiksmų vykdymo. Po to projektas teikiamas patikrinimui.
Žemės Sklypo Ribų Nustatymas
Lietuvoje dažna situacija, kad kaimynas neteisėtai naudoja daugiau žemės, nei jam priklauso - t.y. “atima” ar kitaip savo tikslais išnaudoja ir dalį kaimyninių sklypų žemės. Pirmiausia, su kaimynu verta pamėginti susitarti geruoju. Jei pavyks būtina pasirašyti sutartį (kitaip kaimynas galės sakyti, kad nieko nesitarė).
Nepavykus susitarti, galite kaimyną skųsti. Taip pat įmanoma mėginti situaciją spręsti pačiam - pavyzdžiui, perkelti tvorą, jei kaimynas ją pastatė ne vietoje. Tačiau čia yra pavojus, kad jums pačiam skirs baudą už savavaldžiavimą (ypač jei kaimynas žemę užėmęs jau seniai ir jūs ilgai nieko nedarėte).
Servitutas
Atkreiptinas dėmesį, kad, pavyzdžiui, jums pareiškus reikalavimą uždrausti neteisėtai naudotis jūsų sklypu, kaimynas gali reikšti reikalavimą (priešieškinį) leisti jam tam tikru būdu naudotis jūsų sklypu (t.y. nustatyti servitutą).
Viena dažniau pasitaikančių išimčių: atvejai, kai į kaimyno sklypą negalima patekti kitaip, kaip tik per aplinkinius sklypus (t.y. kaimyno sklypas iš visų pusių apsuptas sklypų ar vandens telkinių ir nėra šalia kelio). Tokiu atveju teismas ir turėtų nustatyti servitutą, leidžiantį kaimynui į savo sklypą važiuoti per svetimą (pvz. jūsų) žemę.
Statyba Bendros Nuosavybės Teise Valdomame Sklype
Kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios statytojas privalo gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus. Statybą leidžiančius dokumentus I ir II grupės nesudėtingųjų statinių statybai išduoda savivaldybių administracijos.
Konkrečiu atveju, parengus atitinkamą statinio projektą, aiškina Statybos inspekcija, dėl statybą leidžiančio dokumento reikėtų kreiptis į savivaldybės, kurios teritorijoje yra statinys, administraciją.
Kiek Kainuoja Žemės Sklypo Padalijimas Ar Atidalijimas?
Žemės sklypo padalijimo ar atidalijimo kaina priklauso nuo keleto pagrindinių aspektų, tokių kaip: koks teritorijų planavimo dokumentas tam bus pasirinktas, koks numatomas planuojamos teritorijos plotas, kiek sklypų dalyvauja padalijime ar atidalijime, bei kiek naujų žemės sklypų pagal projektą bus suformuota ir t.t.
Jei Jūsų sodo namas yra įformintas, kaip sodo namas, naują statinį galima projektuoti, kaip gyvenamąjį namą arba sodo namą, o esamą forminti, kaip ūkinį pastatą. Jei jums neturi reikšmės statinių statusas (kas iš tiesų nieko nekeičia, jei neplanuojate esamo statinio įkeisti bankui imant kreditą arba deklaruoti esamo statinio kaip nuolatinės gyvenamosios vietos), tuomet tai pigiausia ir paprasčiausia išeitis, kuriai nebūtų reikalingas ir sklypų padalijimas.
Tačiau, jei norite oficialiai dalinti sklypą į dvi dalis, tuomet reikia rengti detalųjį planą. Šio projekto rengimo trukmė nuo 5 iki 12 mėn, kaina apie 1500 Eur. Parengus detalųjį planą, reikės rengti būsimo namo projektą ir gauti reikiamus leidimus statybai. Namo projektas kainuotų nuo 1000 iki 1500 Eur.
Dažniausiai Užduodami Klausimai
Ar galima pakeisti žemės paskirtį? Taip, tačiau tam reikalingas detalusis planas ir savivaldybės leidimas.
Kada geriausia pirkti žemės sklypą? Žiemą ar vasarą? Jeigu norite sutaupyti pirkdami žemės sklypą, pirkite jį žiemą. Kainos atžvilgiu tai tikrai palankus metas.
Ką daryti, jei žemės sklypą kerta tvora, kuri neatitinka žemės sklypo ribų? Tokiu atveju turite būti itin budrūs ir išsiaiškinti situaciją.
Ar galima statyti namą rekreacinės teritorijos žemėje? Svarbu žinoti, kad žaliojoje zonoje negalima statytis namo, o geltonojoje zonoje - galima statyti statinius.
Įvairios užtvaros (tvoros, aptvarai, diendaržiai, taip pat ir voljerai), kurių aukštis 1-2 m, priskirtinos I grupės nesudėtingiesiems statiniams, o užtvaros, kurių aukštis 2-5 m (aukštesnių kaip 2 m dalių akytumas ne mažesnis kaip 80 proc.), priskirtinos II grupės nesudėtingiesiems statiniams. Ar konkrečiu atveju SLD aptvėrimas yra privalomas, reikėtų pasitarti su pagrindiniu savivaldybės architektu. SLD prašymus galima teikti nuotoliniu būdu Lietuvos Respublikos statybos leidimų informacinėje sistemoje arba atvykus į savivaldybės įstaigą.
Svarbu tai, kad tvoros su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti. Kai dėl cokolinės dalies įrengimo atsiranda didesnis kaip 0,2 m aukščio skirtumas tarp žemės paviršių, laikoma, kad tvora įrengiama ant atraminės sienutės. Norint statyti aukštesnę nei 1 m atraminę sienutę mieste taip pat būtina gauti SLD.
Žemės savininkas gali patikrinti, ar jam priklausančiame žemės sklype buvo įregistruota kelių apsaugos zona - adresu: Apsaugos zonų planai, žemėlapiai, schemos | Susisiekimo ministerija (lrv.lt). Minėtoje nuorodoje galima atsidaryti valstybinės reikšmės kelių apsaugos zonų brėžinį bei žemės sklypų sąrašą.
Pagal galiojantį įstatymą, AB „Via Lietuva“ turi pareigą registruoti jau esamų kelių apsaugos zonas Nekilnojamojo turto registre. Pagal kelio kategoriją, kelio apsaugos zona prie magistralinių kelių yra 70 m, prie krašto kelių - 50 m, prie rajoninių kelių - 20 m. Teisę į kompensaciją turi tie sklypų savininkai, kurie dėl konkrečių specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo patyrė ir (ar) patiria realius ir pagrįstus nuostolius, kuriuos gali būti prašoma kompensuoti. Kompensacijų nagrinėjimas prasidės tik tada, kai bus oficialiai įregistruotos apsaugos zonos. Norint gauti kompensaciją, reikia pateikti dokumentus, įrodančius patirtus nuostolius.