Akcijos: Rūšys, Privalumai ir Dividendų Išmokėjimo Prioritetai

„Kas neturi akcijų, kai jų kursas krenta, tas jų neturi ir kai kursas kyla.“ (André Kostolany 1906-1999). Vertybinių popierių rinka glaudžiai susijusi su visos šalies ūkio pajėgumu, todėl jos vystimosi ryšys su ekonominiu šalies vystymusi yra abipusis: gerėjant bendrai ekonominei situacijai, kartu tampa aktyvesnė ir vertybinių popierių rinka; savo ruožtu, plėtojantis vertybinių popierių rinkai, spartėja šalies ekonominis augimas.

Pramoninėse šalyse vertybinių popierių rrikos turi gilias vystymosi tradicijas ir užima ypatingą padėtį finansavimo procese bei šalies ekonomikoje. Viena iš priežasčių , kodėl lietuviai nepalankiai nusiteikę vertybinių popierių atžvilgiu, gali būti ta, kad Lietuvoje trūksta informacijos apie investavimo į vertybinius popierius būdus ir galimybes ((gauti patikimą informaciją apie įmonių, išleidusių akcijas, finansinę padėtį ir jos pokyčius yra labai sudėtinga), mažai nagrinėta Lietuvos vertybinių popierių rinka bendrame šalies ekonominiame kontekste.

Kas yra Akcija?

Akcijos - tai nuosavybės vertybiniai popieriai, kuriuos įsigijęs asmuo įgyja tam tikrų teisių, pavyzdžiui, teisę dalyvauti bendrovės valdyme, t.y. balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, teisę gauti dividendus, teisę į bendrovės turto dalį, likusią po bendrovės likvidavimo, ir kt. Priklausomai nuo to, kiek akcijų asmuo įsigijo, jis tampa bendrovės bendrasavininkiu ar vieninteliu savininku. Kiekviena akcija yra maža bendrovės dalelė ir asmuo jų gali įsigyti mažesnį ar didesnį skaičių - priklauso nuo to, kiek jis gali skirti tam pinigų.

Įsigijęs akcijų, asmuo tampa įmonės bedraturčiu. Kokia įmonės dalis yra valdoma, priklauso nuo to, kiek turima akcijų, ir nuo to, kiek iš viso yra tos įmonės akcijų. Tapdamas bendraturčiu, akcininkas savo lėšomis prisideda prie įmonės veiklos, tad jei įmonė veikia sėkmingai, akcininkai gauna pajamų iš dividendu ir padidėjusios akcijų vertės. Akcijos istoriškai yra daug pelningesnės nei obligacijos, tačiau ir daug rizikingesnės.

Svarbiausias akcijų privalumas - investuodami į jas, tuo pačiu investuojate ir į įmonių pelną bei sėkmę. Pirkdami akcijas, perkate nuosavybę; tam tikra prasme tampate verslo dalininku, ir įsigyjate geriausias idėjas įmonėje, daugelio žmonių sunkų darbą ir jų planus uždirbti įmonei pinigų. Suprantama, akcijų rinka taip pat svyruoja.

Viena iš šio svyravimo priežasčių - įmonės akcija kainuoja tiek, kiek, investuotojų nuomone, ji yra verta, įskaitant šios įmonės pelningumą ateityje. Žinoma, investuotojų nuomonę veikia be galo daug veiksnių. Trumpalaikiu laikotarpiu investuotojų nuomonę apie bendrovę, taigi ir bendrovės akcijos kainą, galima „koreguoti“ nepriklausomai nuo įmonės veiklos rezultatų. Akcijų rinka yra daugiau lūkesčių, o ne praeities rezultatų rinka. Tai reiškia, kad akcijų kaina atspindi investuotojų nuomonę apie tai, kokia bus šios įmonės akcijos kaina ateityje.

Investuotojai perka akcijas tikėdami, kad parduos jas aukštesne kaina. Deja, tai įmanoma tik tuomet, jeigu bendrovės pelnas augs. O jeigu pelnas neaugs, tai net patys geriausi pasaulyje praeities rezultatai nepadės akcijų kainai kilti. Ne veltui visose ataskaitose ir reklamoje prie istorinių veiklos rezultatų privaloma užrašyti, kad praeities rezultatai negarantuoja pelno ateityje. Jokiu būdu negalima pervertinti praeities rezultatų įtakos ateičiai. Kai praeities rezultatai labai pervertinami, akcijų rinkoje kyla „burbulai“.

Vienas iš akcijų rinkos „burbulo“ požymių - kiekvienas Jūsų pažįstamas žmogus yra linkęs pirkti akcijų, o jūsų kaimynas ar netgi taksi vairuotojas patarinėja, į kokias akcijas geriausia investuoti. Žinokite, kad toks metas nėra geriausias investuoti į akcijas. Tačiau jei niekas nenori net girdėti apie akcijų rinką, finansų makleriai neturi klientų ir visi nusivylę - Jūsų valanda išmušė. Investavę tokiu metu, tikrai netapsite paskutiniu pirkėju akcijų rinkoje prieš tai, kai burbulas sprogs. Nors akcijų rinka ir labai ssvyruoja, jos ilgalaikius pokyčius įmanoma prognozuoti.

Visų pirma, akcijų rinka labai priklauso nuo ekonomikos. Jeigu šalies ekonomika yra gera, tuomet akcijų rinka anksčiau arba vėliau kils. Kai šalyje yra palankus verslui klimatas, maži mokesčiai, didelė investicijų grąža ir nedaug biurokratinių trukdžių, tuomet šalyje akcijų rinka sparčiai kyla. Jos augimą skatina didėjantis įmonių pelnas, taigi ir gausesni dividendai.

Gana dažnai žmonės įsivaizduoja, kad akcija - tai materialus daiktas, t.y. tam tikras popieriaus lakštas su vandens ženklais ir atitinkamais įrašais jame. Labai svarbu žinoti, kad taip būna ne visais atvejais. Įsigydami akcinės bendrovės akcijų, tokių materialių akcijų akcininkai negauna, nes akcinių bendrovių akcijos gali būti tik nematerialios.

Įsigijus akcinės bendrovės akcijų, finansų maklerio įmonėje (t.y. pas sąskaitų tvarkytoją) yra atidaroma asmens vertybinių popierių sąskaita, kurioje fiksuojama, kiek ir kokių akcijų jis turi. Šiek tiek kitaip yra su uždarųjų akcinių bendrovių akcijomis, nes jos gali būti ir nematerialios, t.y. nuosavybė fiksuojama asmens vertybinių popierių sąskaitoje, ir materialios, t.y. Kokios akcijos yra leidžiamos. yra vardinės, o pagal akcijų savininkams suteikiamas teises jos skirstomos į klases.

Akcijų Rūšys

Akcijos skirstomos į dvi pagrindines rūšis: paprastąsias ir privilegijuotąsias. Šios rūšys suteikia skirtingas teises ir pareigas akcininkams.

Paprastosios Vardinės Akcijos (PVA)

Paprastosios vardinės akcijos sudaro pagrindinę bendrovės akcijų dalį. Visos paprastosios vardinės akcijos suteikia balsavimo teisę, t.y viena akcija suteikia vieną balsą. Akcininkai balsuoja susirinkimuose įvairiais bendrovei svarbiais klausimais (tvirtina finansinę atskaitomybę, auditorių išvadas bei ataskaitas, renka bendrovės valdymo organus ir kt.). Akcininkai taip pat turi teisę gauti dividendus, jeigu bendrovė dirba pelningai, tačiau dividendai jiems nėra garantuoti.

Paprastųjų aakcijų savininkai dividendus gali gauti tik po to, kai jie išmokami privilegijuotųjų akcijų savininkams, o jiems išmokėjus, dar lieka pelno paprastųjų akcijų savininkų dividendams. Nors dividendai ir nėra garantuoti, bet bendrovės klestėjimo laikotarpiu paprastųjų akcijų savininkai gali gauti didesnius dividendus nei privilegijuotųjų akcijų savininkai, kurių dividendai yra nustatyti bendrovės įstatuose.

Bendrovei bankrutavus ar priėmus sprendimą likviduotis, paprastųjų akcijų savininkai yra paskutiniai tarp pretenduojančiųjų į likviduojamos bendrovės turtą. Tai reiškia, kad pirmiau bus tenkinamos kitų, teisę į bendrovės turtą turinčiųjų pretenzijos ((valstybės, kreditorių, obligacijų savininkų, privilegijuotųjų akcijų savininkų) ir tik su jais atsiskaičius, jei dar lieka turto, jis proporcingai padalijamas paprastųjų akcijų savininkams.

Privilegijuotosios Vardinės Akcijos (PrVA)

Privilegijuotosios vardinės akcijos yra vertybiniai popieriai, garantuojantys investuotojams tam tikrus dividendus, bet paprastai nesuteikiantys balsavimo teisės. Bendrovės, išleidusios privilegijuotąsias akcijas, įstatuose turi būti nustatytas konkretus privilegijuotųjų akcijų dividendo dydis procentais, skaičiuojant nuo akcijos nominalios vertės.

Privilegijuotosios akcijos gali būti su kaupiamuoju arba su nekaupiamuoju dividendu. Privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu savininkui garantuojama teisė į nustatyto dydžio dividendą, tačiau jeigu dividendams skirtos pelno dalies neužtenka visam nustatytam dividendui išmokėti, išmokama proporcingai sumažinta suma, o neišmokėta suma perkeliama į kitus finansinius metus. Tuo tarpu privilegijuotųjų akcijų su nekaupiamuoju dividendu savininkams neišmokėta suma į kitus metus neperkeliama.

Akcininkams nusprendus, privilegijuotosios akcijos gali būti konvertuotos (pakeistos) į paprastąsias akcijas.

Paprastųjų ir Privilegijuotųjų Akcijų Privalumai ir Trūkumai

Paprastosios akcijos:

• Balsavimo teisė visuotiniuose akcininkų susirinkimuose.
• Teisė į dividendus, jeigu bendrovė dirba pelningai.
• Galimybė bendrovės klestėjimo laikotarpiu gauti didesnius dividendus, negu privilegijuotųjų akcijų savininkai, kurių dividendai yra nustatyti bendrovės įstatuose.
• Dividendai nėra garantuoti. Galimybė gauti dividendus atsiranda tik po to, kai jie išmokami privilegijuotųjų akcijų savininkams.
• Paprastųjų akcijų savininkai yra paskutiniai tarp pretenduojančiųjų į likviduojamos bendrovės turtą.

Privilegijuotosios akcijos:

• Teisė gauti nustatyto dydžio dividendus prieš išmokant juos paprastųjų akcijų savininkams.
• Pirmenybė prieš paprastųjų akcijų savininkus gauti likviduojamos bendrovės turto dalį.
• Privilegijuotosios akcijos gali būti konvertuojamos į paprastąsias akcijas.
• Nesuteikia balsavimo teisės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose.

Bendrovės gali išleisti ir darbuotojų akcijas, jeigu tai nustatyta jų įstatuose. Tai yra paprastosios vardinės akcijos, turinčios darbuotojų akcijų statusą. Šių akcijų įsigyti gali tik jas išleidusios bendrovės darbuotojai.

Kodėl Bendrovės Leidžia Akcijas?

Bendrovės, išleisdamos akcijas, gauna lėšų (pinigų ar turto), kurios padeda joms plėtoti įmonės veiklą nesiskolinant tų reikiamų lėšų iš kitų šaltinių, pvz., bankų.

Akcijų Įsigijimo Rizika

Prieš investuojant pinigus į akcijas, nereikėtų pamiršti, kad visada egzistuoja su šiuo investavimo būdu susijusi rizika. Jeigu bendrovė dirba sėkmingai ir uždirba pelno, iš to naudos turi ir akcininkai. Visuotiniame akcininkų susirinkime akcininkai balsuodami patys nusprendžia, kaip paskirstyti uždirbtą pelną - ar jį skirti veiklos plėtrai, ar išmokėti dividendus.

Jeigu bendrovės akcininkams pastoviai yra mokami dividendai, akcijų vertė gali kilti. Tačiau jeigu bendrovė dirba nuostolingai ar netgi bankrutuoja, jos akcijų vertė krinta, akcininkams dividendai nebemokami, investuotojas, investavęs į tokią bendrovę, tiesiog praranda savo pinigus.

Nereikia pamiršti, kad dėl nenusisekusio bendrovės likimo ne visada reikėtų kaltinti vien tik vadovybę ar nesėkmingai susiklosčiusias tam tikras aplinkybes. Egzistuoja ir tokie rizikos faktoriai kaip bendra vertybinių popierių rinkos būklė ar šalies ekonominė situacija, kuri gali labai stipriai paveikti akcijų kainą. Be to, yra ir tokių bendrovių akcijų, kurias sunku parduoti, nes visiškai nėra paklausos, t.y. tiesiog nėra kam jų parduoti. Dėl to be galo svarbu teisingai pasirinkti, į kurią bendrovę investuoti savo pinigus.

Pasirenkant savo investicijų objektą, visada reikėtų atsižvelgti į tokius veiksnius kaip bendrovės vadovybė, finansinė būklė, pardavimai ir pajamos, dividendų mokėjimas, perspektyvos, konkurencingumas ir t.t.

Kaip Pirkti Akcijas?

Yra du būdai - biržoje arba ne biržoje. Prekyba biržoje yra skaidresnė - akcijų ir kitų vertybinių popierių kotiruotes (kainas) galima lengvai stebėti. Be to, birža atidžiai vertina akcijas išleidžiančias bendroves. Sandoriams biržoje sudaryti reikia profesionalaus tarpininko - brokerio arba patikėtinio.

Be to, pradedantieji investuotojai gali investuoti į pirmaujančių kitų šalių bendrovių akcijas, net jei jos nėra įtrauktos į šalies biržos prekybos sąrašus. Sandoriams su akcijomis, kurios nėra įtrauktos nei į kotiruojamuosius sąrašus, nei į pasaulinius akcijų indeksus, reikia atlikti specialų testavimą.

Investavimo Rizikos ir Patarimai

Investavimas visada susijęs su rizika. Ji proporcinga tikėtinai vertybinių popierių grąžai: kuo daugiau galite uždirbti, tuo daugiau rizikuojate. Rinkos rizika reiškia, kad vertybinių popierių vertė gali padidėti arba sumažėti. Likvidumo rizika reiškia, kad įsigytus vertybinius popierius vėliau gali būti sunku parduoti. Kredito rizika - tai rizika, kad vertybinius popierius išleidusi bendrovė bankrutuos.

Patarimai:

• Neinvestuokite paskutinių pinigų į akcijų rinką.
• Nepamirškite tiesioginio ryšio tarp rizikos ir grąžos.
• Nedėkite visų kiaušinių į vieną krepšį.
• Stebėkite įvykius.

Jei jums per sunku ar varginga patiems sekti vertybinių popierių rinką, galite pasinaudoti kitomis galimybėmis. Pavyzdžiui, sudarykite sutartį su patikėtiniu arba įsigykite investicinio fondo, kuris investuoja į vertybinius popierius, vienetą.

Obligacijos

Obligacija - tai skolos vertybinis popierius, arba, paprasčiau tariant, tai yra tarsi investuotojo paskola bendrovei. Investuotojas skolina bendrovei tam tikrą pinigų sumą iš anksto nustatytomis sąlygomis ir sutartam laikotarpiui. Pasibaigus nustatytam laikui, bendrovė grąžina investuotojui pasiskolintą pinigų sumą (išperka obligaciją) ir už leidimą naudotis pinigais sumoka investuotojui.

Palūkanos, priklausomai nuo nustatytų sąlygų, gali būti mokamos skirtingai. Jos gali būti sumokamos visos iš karto tuo metu, kai grąžinama paskola (išperkama obligacija), arba, jeigu obligacijos terminas yra ilgas, palūkanos gali būti mokamos keletą kartų priklausomai nuo nustatytų sąlygų.

• Nominali obligacijos vertė - iš anksto nustatyta suma, kurią investuotojas skolina bendrovei, pirkdamas vieną obligaciją.
• Palūkanų norma - tai bendrovės mokamos palūkanos už pasiskolintas lėšas.

Tačiau net ir tuo atveju, kai jeigu tokia teisė investuotojui nenustatyta, jam nebūtina laukti išpirkimo termino. Investuotojas kada panorėjęs gali parduoti savo kitam investuotojui. Savo ruožtu bendrovė gali skolintis ne iš vieno, o iš daugelio investuotojų tokiomis pat ssąlygomis, tokiu būdu po truputį susirinkdama būtiną pinigų kiekį verslui plėtoti. Obligacijas gali leisti bendrovės arba - valstybės vardu - Vyriausybė.

Obligacijų Tipai

• Obligacija su fiksuota palūkanų norma - tai obligacija, kurią įsigydamas investuotojas tiksliai žžino, kokio dydžio palūkanos jam bus sumokėtos.
• Diskontuota obligacija - tai taip pat obligacija su fiksuota palūkanų norma, bet parduodama ji žemesne kaina nei nominali vertė, o išperkama, sumokant sumą lygią nominaliai vertei, tokiu būdu išpirkimo momentu sumokamos ir visos palūkanos.
• Obligacija su kintama palūkanų norma - tai obligacija, kurią įsigydamas investuotojas negali tiksliai apskaičiuoti būsimos palūkanų sumos, tačiau jam yra nurodyta taisyklė (formulė), kuria remiantis, suėjus palūkanų mokėjimo terminui, bus aapskaičiuojamos jo gautinos palūkanos.

Apibendrinant, investavimas į akcijas reikalauja atidumo, informuotumo ir rizikos įvertinimo. Sėkmingas investavimas priklauso nuo gebėjimo suprasti rinkos dinamiką, įmonių finansinę būklę ir pasirinkti tinkamą investavimo strategiją.

tags: #nuosavybes #forma #suteikianti #pirmenybe #ismokant #dividendus