Kaimo turizmas Lietuvoje kasmet populiarėja, o tai atspindi augantis susidomėjimas poilsiu kaimo turizmo sodybose. Šis straipsnis skirtas išanalizuoti kaimo turizmo sodybų lankomumo statistiką Lietuvoje, siekiant suprasti šios turizmo rūšies populiarumą ir tendencijas.
Lietuva, kaip naujas tarptautinio turizmo regionas, formuojasi Vidurio Europos ir pietryčių Baltijos jūros šalių geografinėje ir ekonominėje erdvėje, išsidėsčiusioje strategiškai patogioje vietoje. Lietuvą kertantys tarptautiniai transporto srautai bei didžiulės artimos turizmo rinkos yra svarbūs veiksniai tarptautinio turizmo vystymui. Lietuvos gamtiniai ir kultūriniai turizmo ištekliai sudaro palankias sąlygas kurti patrauklius turistinius produktus. Vienas iš tokių produktų yra kaimo turizmas.
Apie Akmenės rajono turizmo plėtrą dalinai galima spręsti iš Akmenės rajono turizmo ir verslo informacijos centro darbo. Akmenės rajono turizmo ir verslo informacijos centre 2005 m. apsilankiusių turistų skaičius su 2004 metų analogiškais rezultatais, 1,57 karto išaugo. Pagrindiniai rajono lankytojai, kaip rodo statistika yra Lietuvos gyventojai. Užsieniečių skaičius 2005 m. su 2004 metais išaugo net 117 proc. (2004 - 91 žm., 2005 m. - 198 žm.).
Daugiausia užsienio lankytojų yra iš Rytų ir vidurio Europos valstybių: Latvijos, Lenkijos, Estijos, Čekijos, Rusijos. Iš vakarų Europos daugiausia lankytojų yra iš Vokietijos, Olandijos, Prancūzijos, Belgijos, Austrijos. Iš Šiaurės Europos daugiausia lankytojų yra iš Suomijos, Švedijos, Danijos, Didžiosios Britanijos. Iš Pietų Europos valstybių - Ispanijos, Italijos, Portugalijos. Didelis turistų srautas stebimas vasaros sezono metu.
Tiesioginiai konkurentai yra kitos kaimo turizmo sodybos įsikūrusios Šiaulių ir Telšių apskrityse. Šiuo metu čia veikia 29 kaimo turizmo sodybos.
Populiarios veiklos: žvejyba, grybavimas, uogavimas.
Iš pateikto kaimo turizmo sodybų sąrašo bei jų apibūdinimų matyti, kad kaimo turizmo sodybų tinklas nėra labai platus. Konkurencija vyksta tarp daugelio nedidelių sodybų. Atkaklios konkurencinės kovos nėra. Didžiąja dalimi tai lemia pasyvus šios veiklos vykdymas, aiškios rinkodaros strategijos nebuvimas. Pagrindinės teikiamos paslaugos yra apgyvendinimas, maitinimas, konferencijų ir pobūvių salių nuoma, pirtis, vandens inventoriaus nuoma, žvejyba, uogavimas, grybavimas. Įdomesnių atrakcijų galima patirti tik kai kuriose sodybose, pavyzdžiui, pajodinėti žirgais galima tik R. Gutkauskienės sodyboje, pasivažinėti sniego motociklais - sodyboje "Po ąžuolais", susipažinti su naminiais gyvūnais, juos pašerti, pasiskinti sodybos šeimininks užaugintų vaisių ir gėlių - R. J. Dailidonio kaimo turizmo sodyboje.
Išanalizavus konkurentų teikiamas paslaugas galima teigti, kad dauguma sodybų šeimininkų parduoda pagrindinę paslaugą t.y. apgyvendinimą. Šiomis paslaugomis, tokiomis kaip aktyvaus poilsio organizavimas, ekskursijų rengimas ir kt. Poilsiautojams turėtų būti siūlomas visas paslaugų paketas, užtikrinantis įdomų poilsį kaimo turizmo sodyboje. Tai padėtų geriau patenkinti poilsiautojų poreikius, o tai savo ruožtu didintų paklausą kaimo turizmo paslaugoms.
Pagrindiniai kaimo turizmo segmentai
- Savaitgalio poilsiautojai
- Šeimos
- Specialių interesų žmonės
- Verslo arba dalykiniai turistai
Kuriama kaimo turizmo sodyba orientuosis į du stambius segmentus - šeimas ir verslo klientus. Taip pat bus atsižvelgiama į savaitgalio poilsiautojus bei specialių interesų žmones.
Šiuos atskirus rinkos segmentus yra sunku išmatuoti dėl nepakankamai išsamiai pateikiamų regioninių statistinių duomenų.
Kaimo turizmo poilsiautojais dažniausiai būna 20-60 m. amžiaus žmonės. Šiaulių ir Telšių apskrityse 2008 m. pradžioje iš viso gyveno 523 259 žmonės, iš kurių 15-60 m. amžiaus yra 332 653 gyventojai (222 235 Šiaulių apskrityje, 110 418 Telšių apskrityje). Šiaulių apskrityje 20-60 m. amžiaus mieste gyvena 117 577, o Telšių apskrityje - 54 273 žmonės. Kuriamo kaimo turizmo sodybos klientų tikslinę grupę sudaro 172 250 gyventojai.
Statistikos departamento duomenimis vidutinės vartojimo išlaidos poilsiui ir kultūrai vienam namų ūkio nariui per mėnesį Šiaulių apskrityje siekia 25,4 Lt., o Telšių apskrityje - 17,2 Lt. Šios amžiaus kategorijos miesto gyventojų išlaidos poilsiui ir kultūrai per metus sudaro 47 039 417 Lt. Užėmus bent vieną procentą poilsio ir kultūros rinkos būtų gautos virš 470 tūkst. Lt. pajamos per metus.
Toliau nustatysime verslo klientų segmento rinkos dydį. Šiaulių apskrityje veikia 4457 įmonės, Telšių apskrityje 2293 įmonės. Išskirsime didesnes pajamas, t.y. įmones, kurių pajamos viršija bent 100 000 Lt. Įmonių, kurių pajamos per metus viršija 100 000 Lt., Šiaulių apskrityje yra 2343, Telšių - 1094. Verslo klientų tikslinę rinką sudaro 3437 įmonės. Tikslias pajamas iš šio segmento nustatyti yra sunku, kadangi nežinomas jų poreikis seminarams ar konferencijoms ir darbuotojų motyvavimo politika.
Išskirtiems segmentams bus taikoma diferencijuoto marketingo strategija, t.y. atskiroms tikslinėms rinkoms valgyti bus naudojami skirtingi specialiai šioms rinkoms pritaikyti marketingo kompleksai. Efektyviam klientų poreikių tenkinimui reikalinga integruota marketingo strategija.
Praėjusiais metais šalies kaimo turizmo sodybose apsilankė 252,8 tūkst. poilsiautojų, iš jų - per 20 tūkst., arba 8 proc., užsieniečių. 92 proc. visų poilsiautojų buvo Lietuvos gyventojai. Daugiausia užsieniečių atvyko iš Lenkijos, Rusijos, Vokietijos ir Latvijos. Vidutinė nakvynės kaimo turizmo sodyboje kaina vienam asmeniui apskrityje svyravo nuo 31 iki 48 litų. Lietuvos gyventojas už nakvynę kaimo turizmo sodyboje vidutiniškai mokėjo 36 litus, užsienietis - 53 litus. Dauguma poilsiautojų atvykdavo tik savaitgaliais. 2011 m. apgyvendinimo paslaugas teikė 615 kaimo turizmo sodybų - tai 25 sodybomis, arba 4,2 proc., daugiau nei 2010 m., vietų skaičius jose padidėjo 7,3 proc.
Kol kaimo turizmas dar nėra pakankamai išvystytas, poilsiautojams tenka ieškotis pramogų patiems. Tiems, kas mėgsta aktyvias pramogas, bet nenori žmonių šurmulio, galima tiesiog išsinuomoti baidarę ar užsukti į buriuotojų klubą. Na, o jeigu įsigijote savo burlentę, jėgos aitvarą ar valtį, tai pramogų tikrai nepritrūksite. Juk vilkaviškiečiai turi puikius Vištyčio ir Paežerių ežerus, prie kurių priėjimas - nemokamas. Taip pat smagu tiesiog minti dviračio pedalus savo pasirinktu maršrutu vienam ar su draugais. Vilkaviškio rajone yra tiek daug įdomių ir vertų aplankyti vietų, tad į kelionę dviračiu, baidare ar su palapine galima išsiruošti tiesiog savaitgalį.
Norint pritraukti daugiau lankytojų į kaimo turizmo sodybas, svarbu atsižvelgti į kelis aspektus:
- Paslaugų paketo vystymas: Sukurtoje kaimo turizmo sodyboje bus siekiama plėtoti paslaugų paketą, orientuotą į įvairius klientų poreikius.
- Rinkodara ir reklama: Efektyvi reklama ir rinkodara yra būtinos norint pritraukti daugiau klientų.
- Infrastruktūros gerinimas: Investicijos į infrastruktūrą, pavyzdžiui, kelių būklę ir susisiekimo galimybes, gali padidinti kaimo turizmo patrauklumą.
Apibendrinant, kaimo turizmas Lietuvoje turi didelį potencialą, tačiau sėkmingam vystymuisi būtina atsižvelgti į klientų poreikius, rinkodaros strategijas ir infrastruktūros plėtrą. Tik tokiu būdu galima užtikrinti, kad kaimo turizmo sodybos pritrauktų daugiau lankytojų ir prisidėtų prie regiono ekonomikos augimo.
Kaimo turizmo sodyba Lietuvoje
Lietuvos kaimo turizmo asociacija
1 lentelė. Apgyvendinimo paslaugų kainos kaimo turizmo sodybose
| Poilsiautojų tipas | Vidutinė nakvynės kaina (LTL) |
|---|---|
| Lietuvos gyventojai | 36 |
| Užsieniečiai | 53 |