Būsto nuomos užstatas Lietuvoje: ką svarbu žinoti?

Būsto nuoma yra populiarus pasirinkimas Lietuvoje, ypač tarp studentų ir jaunų specialistų. Tačiau, norint išvengti nesklandumų, svarbu žinoti savo teises ir pareigas, sudaryti tinkamą nuomos sutartį ir apsidrausti nuo galimų rizikų.

Nuomos sutartis: svarbiausi aspektai

Rašytinė būsto nuomos sutartis leidžia išvengti galimų ginčų tarp nuomotojo ir nuomininko, arba, jiems kilus - juos išspręsti žymiai paprasčiau. Būsto nuomos sutartis nėra būtinybė, t.y. esant tam tikroms įstatyme nurodytoms sąlygoms, gyvenamasis būstas gali būti išnuomojamas ir žodžiu.

Pagrindiniai sutarties punktai:

• Sutarties šalių identifikavimas: Nuomos sutartyje būtina nurodyti nuomotojo ir nuomininko vardus, pavardes, asmens kodus ir kontaktinius duomenis. Atkreiptinas dėmesys, kad sudarant nuomos sutartį nuomininkui yra svarbu įsitikinti, kad nuomotojas yra tikrasis nuomojamo būsto savininkas, kadangi įstatymas numato, kad sudaryti būsto nuomos sutartį gali tik nekilnojamojo turto savininkas.
• Nuomos mokesčio dydis ir mokėjimo tvarka: Ši sutarties sąlyga nuomotojui ir nuomininkui iš esmės yra pati svarbiausia, todėl nuomos sutartyje būtina aiškiai nurodyti:
  • Nuomos mokesčio dydį (pinigų sumą).
  • Mokėjimo formą - (mokama grynais pinigais, ar banko pavedimu (tokiu atveju būtina nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervedamas nuomos mokestis)).
  • Mokėjimo periodiškumą, t.y. kas kiek laiko ir iki kada turi būti sumokėtas nuomos mokestis, pavyzdžiui, kas mėnesį, iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.
  Šioje vietoje būtina papildomai pažymėti, kad įstatymas numato, jog nuomos mokestis sutarties galiojimo metu gali būti perskaičiuojamas ne daugiau kaip kartą per metus.
• Komunalinių mokesčių mokėjimo tvarka: Nuomos sutartyje būtina nurodyti kas bus atsakingas už komunalinių mokesčių sumokėjimą, t.y. pats nuomininkas, ar nuomotojas.
• Užstato (depozito) sumokėjimas: Sudarant nuomos sutartį nuomotojas gali pareikalauti, kad nuomininkas sumokėtų užstatą (depozitą), kuris yra kaip garantija nuomotojui, kad nuomininkui padarius žalą nuomojamame būste, ar laiku nesumokėjus nuomos mokesčio, nuomotojas galėtų visiškai ar iš dalies padengti savo patirtus nuostolius.
• Nuomos sutarties terminas: Nuomos sutartis gali būti terminuota, kuomet būstas nuomojamas tam tikrą sutartyje apibrėžtą laiko tarpą, pavyzdžiui, 1 metus, ir neterminuota, kuomet būstas yra nuomojamas neterminuotą laiko tarpą. Šalys yra laisvos pasirinkti nuomojamo būsto sutarties terminą. Visgi, yra rekomenduotina sudaryti terminuotą nuomos sutartį, kadangi aiškus nuomos sutarties termino pabaigos žinojimas yra naudingas tiek nuomotojui, tiek nuomininkui, nes tai leidžia sutarties šalims iš anksto planuoti savo būsimus veiksmus ateityje, susijusius su gyvenamuoju būstu.
• Būsto perdavimo-priėmimo sąlygos: Sudarant būsto nuomos sutartį būtina sudaryti būsto perdavimo-priėmimo aktą, kuris gali būti surašomas kaip atskiras dokumentas, arba įtraukiamas į sudaromą nuomos sutartį.
  • Kartu su būstu perduodamus baldus, buitinę techniką ir kitus daiktus.
  • Skaitliukų rodmenis, pavyzdžiui, elektros, šilto ir karšto vandens parodymus.
  Būsto būklę ir visų jame esančių daiktų defektus rekomenduotina užfiksuoti nuotraukomis ir jas pridėti prie perdavimo-priėmimo akto. Esamų defektų aprašymas ir jų fotofiksacija leidžia išvengti ginčų ir įvairių interpretacijų nuomos sutarties pabaigoje dėl buvusios daiktų būklės jų perdavimo metu.

Sutarties šalims siekiant didesnės teisių garantijos, yra rekomenduotina sudarytą nuomos sutartį išviešinti, ją įregistruojant viešame registre. Pavyzdžiui, nuomos sutarties išviešinimas garantuoja nuomininkui, kad keičiantis išnuomoto būsto savininkui nuomos sutartis liks galioti, t.y., kad naujasis būsto savininkas neturės teisės nutraukti nuomos sutarties, teigdamas, kad jo ir nuomininko nesieja jokia sutartis. Tuo tarpu nuomotojui nuomos sutarties įregistravimas gali būti naudingas išvengiant atsakomybės dėl žalos atlyginimo, kurią sukėlė nuomininkas.

Užstatas (depozitas): garantija nuomotojui

Pelėdaitė priduria, jog nuomotojai užsitikrina galimos žalos kompensaciją imdami iš nuomininkų užstatą. Užstatas padeda nuomotojui išvengti galimų nuostolių. Specialistė atkreipia dėmesį, jog kai kurios sutartys užstato ir neprašo - tačiau tai reti atvejai, paprastai užtikrintumo norintys nuomotojai sutaria dėl vieno mėnesio nuomos kainos užstato.

Dažnai pasitaiko atveju, kad žmonės nori išsikraustyti anksčiau, nei baigiasi nuomos sutartis. Tai yra suprantama, nes gyvenime atsitinka įvairiausių situacijų. Tačiau nuomininkas turi suprasti, kad pranešti apie nuomos sutarties nutraukimą, norint išvengti finansinių nuostolių, reikia per tiek laiko kiek yra nurodytą nuomos sutartyje.

Užstatas - tai viena svarbiausių sąlygų, su kuria susiduria daugelis žmonių imdami paskolas ar sudarydami didesnius finansinius susitarimus. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kas yra užstatas, kodėl kreditoriai jo prašo ir kokią apsauginę funkciją jis atlieka.

Skirtingi užstato tipai

Priklausomai nuo poreikio ir suteikiamos paslaugos, užstatu gali būti pinigai, įvairūs daiktai ar nekilnojamas turtas. Pažvelkime, kokie yra dažniausiai taikomi užstato tipai Lietuvoje:

1. Nekilnojamojo turto užstatas - Tai vienas iš dažniausiai naudojamų užstato tipų, kuomet garantijai už paskolą ar kitą finansinį įsipareigojimą pateikiamas būstas, žemės sklypas, komercinės patalpos ar kitas nekilnojamasis turtas.
2. Transporto priemonės užstatas - Kaip užstatas gali būti naudojamas ir automobilis, motociklas, sunkvežimis ar net žemės ūkio technika. Tokia užtikrinimo priemonė dažniausiai taikoma, kai reikalinga vidutinė paskolos suma, tačiau skolininkas neturi kito vertingo turto.
3. Pinigų užstatas taupomojoje sąskaitoje - Pinigų užstatas taupomojoje sąskaitoje yra saugus būdas užtikrinti, kad visada turėsite lėšų netikėtoms išlaidoms ar planuojamiems pirkiniams. Pinigai laikomi banke ir dažnai yra apdrausti valstybės garantija iki tam tikros sumos.
4. Vertybinių popierių užstatas - Tai užstatas, kuomet garantijai naudojami finansiniai instrumentai - akcijos, obligacijos, investiciniai fondai ar kiti vertybiniai popieriai. Tokį užstatą dažniausiai taiko žmonės ar įmonės, kurios aktyviai investuoja ir turi sukaupę vertingą portfelį.

Užstatas dažniausiai yra garantija, kurią galima susigrąžinti, jei sutartis vykdoma tinkamai. Avansas yra išankstinis mokėjimas už prekę ar paslaugą ir dažnai nėra grąžinamas, jei pirkimas neįvyksta.

Nelaimingi atsitikimai ir žalos atlyginimas

Nelaimingi atsitikimai nuomojame būste paprastai perauga į nemalonias, sudėtingai sprendžiamas situacijas. Užliejimas vandeniu - tai viena dažniausiai pasitaikančių, be to, viena nuostolingiausių nelaimių, galinčių padaryti žalą būstui. Patirtą žalą seka diskusijos ir ginčai - kas turėtų atsakyti už nuostolį ir kam reikėtų atlyginti žalą?

Draudimo bendrovės ERGO atstovė, turto draudimo vyriausioji ekspertė Inga Žvirblytė pateikia pavyzdį - nuomininkas užliejo butą ir kaimynus apačioje. Jeigu nelaimė įvyko ne dėl nuomininko veiksmų, draudikai, dėl kaimyno patirtos žalos kompensavimo kreipsis į buto savininką. Kitu atveju, jeigu dėl nelaimės kaltas nuomininkas - bus kreipiamasi tiesiogiai į jį.

Reikėtų įsidėmėti, jog jeigu dėl savininko nepastabumo apgadinamas nuomininko turtas - remiantis teisės normomis, nuomotojas privalo kompensuoti nuomininko patirtą žalą.

Rekomendacijos:

• Specialistė norintiems išnuomoti būstą rekomenduoja įsivertinti esamą objekto būklę.
• Taip pat, pravartu būtų susitarti, jog nuomininkai, pastebėję galimą gedimą, apie tai kuo greičiau informuotų savininką.
• Ginčų dėl padarytos žalos galima išvengti išsamiai pasirašyta nuomos sutartis, apibrėžianti abiejų pusių atsakomybes.
• Specialistė pataria sudarant sutartį dokumentuoti būste esančius objektus, įvardyti baldų ir buitinės technikos būklę ir vertę, apibrėžti defektus ir trūkumus. Geriausia tai pateikti kartu su nuotraukomis, kurios nurodo kaip objektas atrodė sutarties pasirašymo dieną.

Būsto draudimas: apsauga nuo rizikų

Draudikų atstovė I. Žvirblytė priduria, jog draudimo bendrovės būstą, kuriame gyvena nuomininkai laiko padidintos rizikos objektu. Į VU Teisės kliniką neretai kreipiasi asmenys, kurie arba kuriems užliejo butą. Deja, labai retai gyvenamasis būstas būna apdraustas. Tai padaryti galima dviem būdais: civilinės atsakomybės draudimu arba būsto draudimu. Abiem atvejais kompensuojama gaisro, vagystės, vandalizmo, gamtinių jėgų ar užliejimo padaryta žala. Civilinės atsakomybės draudimo sutartis turėtų būti sudaryta nuomininko vardu, būsto draudimo atveju - būsto savininko. Savininkas, sudarydamas tokią sutartį, turi nurodyti, jog bute gyvens nuomininkai, priešingu atveju tai tampa rizikos klausimu, o draudimo bendrovė įgyja teisę atsisakyti atlyginti nuostolius.

Atvejai, kai per trumpą nuomos laikotarpį suniokotas butas, sulaužyta sofa, yra dažnas pavyzdys. Pasitaiko, kad nuomininkai išplėšia elektros įvadus, tyčia sugadina būsto apdailą ir kt. Būsto draudimas galioja ir trumpalaikės nuomos atveju.

Daugelis žino, kad būsto draudimas padeda padengti didelius nuostolius dėl tokių nelaimių kaip gaisras, vagystė, stichinė nelaimė ar vandentiekio avarija. Tačiau ne visi žino apie kasdieniškus atvejus, kai būsto draudimas taip pat pasitarnauja.

Praktika rodo, kad vandentiekio gedimų atvejais vidutinė žala siekia nuo 300 iki 7 900 eurų. Vandentiekio avarijos vis dar išlieka dažniausiai pasitaikanti žala, jos sudaro apie 30 proc. būsto draudimo įvykių.

Statistika rodo, kad dažniausiai gaisrai kyla ne tik nuo netvarkingų židinių ar krosnių. Praktika rodo, kad prireikus registruoti žalą nuomininkai paprastai užtrunka ilgiau. O dėl to žalos valdymas tampa gerokai sudėtingesnis. Be to, jeigu apdraustas būstas yra išnuomojamas be draudimo kompanijos žinios, tai gali būti laikoma draudimo sutarties pažeidimu.

Jei nuomojate būstą su daliniu ar visišku apstatymu, natūralu, kad norite pasirūpinti ir jame paliktų daiktų saugumu. Tačiau svarbu nepamiršti, kad į turto draudimo apsaugą įeina tik jūsų turtas.

Nesvarbu ar užsiimate trumpalaike ar ilgalaike būsto nuoma, jūsų turtas jums rūpi kiekvieną dieną. Siekiant išvengti finansinių nuostolių, kurie dažnai sukelia nemažai streso, kviečiame nepamiršti pasirūpinti būsto draudimu nuomojamam būstui.

Atkreipkite dėmesį, kad kiekvienoje draudimo bendrovėje draudimas skiriasi. Renkantis būsto draudimą, pasidomėkite, kokios yra sąlygos ir galimos draudimo apimtys.

Būsto draudimas yra tarsi finansinis apsauginis tinklas, padedantis tada, kai namams nutinka kažkas netikėto. Nesvarbu, gyvenate bute ar name, esate nuomininkas ar savininkas, apdraudę savo turtą būsite ramūs. Būsto draudimas Jums padės pačiais įvairiausiais atvejais.

Būsto draudimas padės išvengti finansinių nuostolių tiek gaisro, tiek vandentiekio avarijos atveju, tačiau geriausia tokių nelaimių išvengti. Norėdami pasirūpinti namo saugumu ir priežiūra, susidursite su savais sunkumais, ypač jei jame gyvenate ne nuolatos. Nesvarbu, ar tai atostogų būstas, nuomojamas butas, ar antra gyvenamoji vieta - tik pasirūpinę turto saugumu ir tvarka apsaugosite savo investicijas ir užsitikrinsite ramybę.

Kompensacijos už būsto nuomą

Būsto nuomos kompensacija - viena iš paramos būstu formų. Mažesnes pajamas gaunantys asmenys gali gauti paramą būstui išsinuomoti - pasinaudoti būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, kuri mokama vadovaujantis LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu. Šios būsto nuomos kompensacijos dydis negali viršyti nuomos mokesčio dydžio.

Taip pat Vilniaus miesto savivaldybės taryba prie mokamos LR Vyriausybės nustatyto dydžio nuomos mokesčio dalies kompensacijos nusprendė skirti ir kompensacijas tam tikroms asmenų grupėms iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto: 200 Eur skiriama likusiems be tėvų globos vienišiems asmenims, kurie yra įrašyti į Asmenų ar šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą. 300 Eur skiriama asmenims su negalia, kurie turi teisę socialinį būstą išsinuomoti ne eilės tvarka.

Vyriausybė numato kompensuoti pajamų dėl karantino netekusiam verslui dalį nuomos išlaidų, sako premjeras Saulius Skvernelis.

Socialinis būstas yra svarbi socialinės politikos dalis, užtikrinanti būstą asmenims ir šeimoms, kuriems to labiausiai reikia. Pastaruoju metu įvyko tam tikrų pakeitimų, susijusių su socialinio būsto įstatymu ir būsto nuomos kompensacijomis. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius pakeitimus ir jų įtaką asmenims, pretenduojantiems į paramą būstui.

Nuo 2024 m. sausio 2 d. baigia galioti anksčiau priimti sprendimai dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijų mokėjimo. Asmenys ir šeimos, dėl kurių sprendimai buvo priimti iki 2023 m. gruodžio 31 d., turės iš naujo pateikti prašymus dėl būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijų.

Pagal naująją Įstatymo 10 str. 1 d. 3 p., kompensacija nebus skiriama, jei asmuo išsinuomojo būstą, priklausantį jų ar jų šeimos narių artimiesiems giminaičiams (tėvams, vaikams, seneliams, vaikaičiams, broliams, seserims). Todėl, norint gauti kompensaciją, prie visų reikalingų dokumentų reikės pridėti ir pažymą apie artimo giminystės ryšio tarp nuomininko ir nuomotojo nebuvimą (ją išduoda VĮ „Registrų centras“). Teikiant prašymą dėl pažymos išdavimo, reikės pateikti nuomotojo sutikimą dėl giminystės ryšio tikrinimo.

Kompensacija taip pat nebus skiriama, jei išsinuomoto būsto metinė nuomos kaina viršija 60 proc., kurių 40 proc. pajamų dalis per mėnesį lygi arba didesnė už nuomos kainą (pagal naująją Įstatymo 18 str. 2 d.Bus taikomos „lubos“ kompensacijos dydžiui - ji negalės būti didesnė nei 1 VRP vienam asmeniui (176 Eur).

Pagal Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies pakeitimą, asmenims ir šeimoms būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis nustatomas pagal būsto nuomos sutartyje nurodytą būsto nuomos mokesčio dydį ir vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančias pajamas pagal deklaruotas asmens ar šeimos pajamas, atskaičius nurodytus atskaitymus (gyventojų pajamų mokestį, valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo įmokas ir alimentus vaikui (įvaikiui) iš jas mokančio asmens pajamų.

Asmenys ar šeimos, norėdami gauti Kompensaciją, kreipiasi į Neringos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių (Taikos g.

Išnuomotų patalpų naudingas plotas (kv. m) Neringos savivaldybėje

Kruopščiai sudaryta sutartis „Delfi Būstas“ skaitytojas Andrius ketina nuomotis būstą, tačiau jam kyla ne klausimų, kokia turi būti nuomos sutartis, ko nepamiršti į ją įtraukti, kokias atsakomybes, išsinuomojęs butą, prisiima jis ir kokias buto savininkas. Nuomininko ir nuomotojo santykius dažnai lydi įvairūs nesutarimai, kyla klausimų, kas yra atsakingas už buitinės technikos gedimus, natūralų baldų ir kitos įrangos bute nusidėvėjimą. Teisininkai pažymi, kad jeigu abiem pusėms netinka žodiniai susitarimai, tokie klausimai būtinai turi būti įtraukti į nuomos sutartį.

Advokato Arūno Bertulio teigimu, pagrindinės asmens teisės ir pareigos bei atsakomybė yra numatytos Civiliniame kodekse, o papildomai šalys galėtų aptarti tik specifines, su konkrečiu turtu ar nuomos aplinkybėmis susijusias atsakomybės sąlygas. Taip pat šalys galėtų aptarti tas sąlygas, dėl kurių šalis gali apsispręsti pagal įstatymą pačios, o jų neaptarus nuomos sutartyje, galiotų Civiliniame kodekse numatytos sąlygos.

Šiuo laikotarpiu kai kuriems gyventojams gali būti ypač aktualūs nuomos mokesčio keitimo klausimai. Advokato A. Bertulio teigimu, šalys galėtų susitarti dėl nuomos mokesčio keitimo jų suderintais terminais, tačiau ne dažniau kaip du kartus per metus. Pašnekovas priduria, kad nuomos sutartyje būtina aptarti ir subnuomos galimybę ir sąlygas, priešingu atveju subnuoma būtų įmanoma tik gavus rašytinį nuomotojo sutikimą.

Vienas aktualiausių klausimų ir nuomotojams, ir nuomininkams, yra atsakomybė už nuomos metu sugedusius ar sulūžusius daiktus. Pasak advokato A. Bertulio, šiais klausimais įprastai galioja įstatymo nustatytas bendras principas, kad jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės.

Pataria į teisminius ginčus nesivelti Nors atrodytų, kad nuomos sutartis turėtų išgelbėti nuomininką ir nuomotoją nuo konfliktų, deja, tai ne visada yra raktas į sutarimą. Tačiau net kilus dideliems ginčams, A. Bertulio teigimu, teisminis jų sprendimo būdas nėra pats geriausias, nes atima daug laiko ir finansų.

Automobilių nuomos paslaugos šiandien plačiai naudojamos ne tik kelionių metu, bet ir kasdienėse situacijose, kai laikinai nėra galimybės naudotis nuosavu automobiliu. Ilgą laiką užstatas buvo laikomas savaime suprantama automobilių nuomos dalimi. Jis atliko apsauginę funkciją, leidžiančią nuomos bendrovei sumažinti riziką, susijusią su galimais automobilio pažeidimais, vėlavimu grąžinti transporto priemonę ar papildomais mokesčiais. Klientui tai reiškė laikinai „įšaldytas“ lėšas banko kortelėje, kurios grąžinamos tik po automobilio patikrinimo. Nors tokia sistema yra logiška verslo požiūriu, praktikoje ji dažnai sukelia nepatogumų. Ne visi vairuotojai nori ar gali rezervuoti kelis šimtus eurų užstatui, ypač jei automobilis nuomojamas trumpam laikui.

Nuomos modelis be užstato grindžiamas kitais rizikos valdymo principais. Vietoje piniginio užstato dažniausiai naudojamas išplėstinis draudimas, aiškiai apibrėžtos sutarties sąlygos ir griežtesnė automobilio būklės fiksavimo tvarka. Klientas moka šiek tiek didesnę nuomos kainą arba papildomą mokestį už draudimą, tačiau išvengia būtinybės palikti didelę pinigų sumą kaip garantiją.

Svarbu suprasti, kad draudimas nėra formalumas. Nuoma be užstato ypač patraukli tiems, kurie vertina finansinį lankstumą ir nori išvengti papildomų įsipareigojimų. Ji dažnai pasirenkama trumpoms kelionėms, miesto naudojimui ar tais atvejais, kai automobilis reikalingas skubiai. Taip pat tai patogus sprendimas užsienio svečiams, kurie nenori rizikuoti didelėmis sumomis savo kortelėse.

Vis dėlto ilgalaikės nuomos atveju verta atidžiau įvertinti sąlygas ir palyginti bendrą kainą su tradicine nuoma su užstatu.

tags: #nuomos #uzstatu #dengiami #mokejimai