Šis straipsnis parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu ir statybos techniniu reglamentu STR 2.02.03:2003 „Gaisrinė sauga“ Nr. (Žin., 2003, Nr. 124-5627).
Reglamente išdėstyti pagrindiniai statinių gaisrinės saugos reikalavimai. Šiame straipsnyje aptarsime gyvenamosios paskirties laiptinėms keliamus reikalavimus.
Pagrindiniai Dokumentai ir Standartai
Gaisrinės saugos reikalavimai yra nustatyti remiantis šiais dokumentais:
- Lietuvos Respublikos statybos įstatymu.
- Statybos techniniu reglamentu STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“.
- Statybos techniniu reglamentu STR. 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“.
- Statybos techniniu reglamentu STR 1.03.02:2002 „Statybos produktų atitikties deklaravimas“.
- Respublikines statybos normas RSN 138-92* „Pastatų ir statinių priešgaisrinė automatika“.
- Lietuvos standartą LST EN ISO 13943:2002 „Priešgaisrinė sauga. Žodynas“.
- Lietuvos standartą LST EN 1363-1:2002 „Atsparumo ugniai bandymai. 1 dalis. Bendrieji reikalavimai“.
- Lietuvos standartą LST EN 13501-1:2002 „Statybos gaminių ir konstrukcinių elementų degumo klasifikacija. 1 dalis. Klasifikavimas naudojant bandymų duomenis apie reakciją į ugnį“.
- Statybos techninį reglamentą STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“.
- Lietuvos standartą LST L ENV 1991-2-2 „Eurokodas 1. Projektavimo pagrindai ir poveikiai konstrukcijoms. 2-2 dalis. Poveikiai konstrukcijoms. Poveikiai konstrukcijoms gaisro metu“.
- Lietuvos standartą LST L ENV 1992-1-2+AC „Eurokodas 2. Gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas. 1-2 dalis. Bendrosios taisyklės. Konstrukcijų projektavimas gaisro sąlygomis“.
- Lietuvos standartą LST L ENV 1993-1-2 „Eurokodas 3. Plieninių konstrukcijų projektavimas. 1-2 dalis. Bendrosios taisyklės. Konstrukcijų projektavimas gaisro sąlygomis“.
- Lietuvos standartą LST L ENV 1994-1-2+AC1 „Eurokodas 4. Kompleksinių plieninių ir betoninių konstrukcijų projektavimas. 1-2 dalis. Bendrosios taisyklės. Konstrukcijų projektavimas gaisro sąlygomis“.
- Lietuvos standartą LST L ENV 1995-1-2 „Eurokodas 5. Medinių konstrukcijų projektavimas. 1-2 dalis. Bendrosios taisyklės. Konstrukcijų projektavimas gaisro sąlygomis“.
- Lietuvos standartą LST L ENV 1996-1-2 „Eurokodas 6. Mūrinių konstrukcijų projektavimas. 1-2 dalis. Bendrosios taisyklės. Konstrukcijų projektavimas gaisro sąlygomis“.
- Statybos produktų degumo klasių bei atsparumo ugniai sąvadą (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. gruodžio 12 d. įsakymas Nr. 1V-466).
Statybos Produktų Klasifikacija
Statybos produktai (išskyrus grindų dangas) pagal degumą skirstomi į šias klases: A1, A2; B, C, D, E, F; pagal dūmų susidarymą - į s1, s2, s3 klases; pagal degančių dalelių susidarymą - į d0, d1, d2 klases. A1 ir F klasės visuomet žymimos be papildomo (s ir d) klasifikavimo. Jei E klasė žymima be papildomo (s ir d) klasifikavimo, tai reiškia, kad medžiaga neišskiria jokių degančių dalelių.
Statinio konstrukcijos pagal gaisrinį pavojingumą skirstomos į 4 klases: K0, K1, K2 ir K3. Statinio gaisrinio pavojingumo klasė priklauso nuo statinio konstrukcijų gaisrinio pavojingumo klasių.
Gaisro Plitimo Ribojimas
Gaisro plitimas statiniuose ribojamas degančio ploto, degimo intensyvumo ir trukmės mažinimo priemonėmis. I atsparumo ugniai pastatams išorinių sienų apdailai iš lauko draudžiama naudoti žemesnės kaip B-s1, d0 degumo klasės statybos produktus. I atsparumo ugniai P2-P5 grupės pastatų iki 17 m aukščio ir I atsparumo ugniai P1 grupės pastatų iki 25 m aukščio (išskyrus P.1.1 grupės pastatus) išorės sienas (fasadus) galima šiltinti D-s2, d2 degumo klasės statybos produktais, padengiant jas ne plonesniu kaip 6 mm (angokraščiuose - 10 mm) ne žemesnės kaip A1 degumo klasės dangos sluoksniu.
Gaisriniai Skyriai ir Priešgaisrinės Užtvaros
Siekiant apriboti gaisro plitimą bei pavojingus gaisro veiksnius, užtikrinti saugų žmonių išėjimą iš gaisro apimto pastato, palengvinti ugniagesių atliekamus gelbėjimo ir gesinimo veiksmus bei sumažinti gaisro padaromą žalą, pastatai bendruoju atveju turi būti suskirstyti į gaisrinius skyrius. Skirtingos paskirties statinių (pastatų) dalys ir patalpos tarpusavyje turi būti atskirtos nustatyto atsparumo ugniai ir konstrukcijų degumo klasės atitvarinėmis konstrukcijomis arba priešgaisrinėmis užtvaromis.
Priešgaisrinėms užtvaroms priskiriamos priešgaisrinės sienos, pertvaros, perdangos, denginiai. Priešgaisrinės užtvaros konstrukcijos turi būti K0 tipo.
Priešgaisrinės sienos turi iškilti ne mažiau kaip 60 cm virš stogo, jeigu bent vienas (išskyrus stogo dangą) denginio ar stogo konstrukcijos elementas yra D-s2, d2 ar žemesnės degumo klasės ir 30 cm - C-s2, d1 ar žemesnės degumo klasės. Jeigu pastato išorinės sienos yra iš žemesnės kaip B-s1, d0 degumo klasės statybos produktų, priešgaisrinė siena turi perkirsti ir šias sienas bei išsikišti ne mažiau kaip 30 cm už kertamos sienos išorinės plokštumos.
Gaisro metu angos priešgaisrinėse užtvarose turi būti uždarytos. Langai turi būti neatidaromi, o durys, vartai, liukai ir vožtuvai - turėti savaiminio uždarymo mechanizmus bei sandarinančius tarpiklius.
Evakuacijos Keliai ir Išėjimai
Evakuacijos keliai pastate turi užtikrinti saugią žmonių evakuaciją (evakavimą) iš patalpų.
Žmonės turi turėti galimybę evakuotis:
- tiesiai į lauką;
- bet kuriame aukšte (išskyrus pirmą) koridoriumi, eksploatuojamu stogu į laiptinę arba tiesiai į ją (tarp jų per holą).
Iš kiekvieno pastato aukšto turi būti ne mažiau dviejų evakuacinių išėjimų. Iš antro bei aukštesnių aukštų evakuaciniai išėjimai įrengiami per dvi atskirose šachtose esančias laiptines. Evakuaciniai išėjimai turi būti atitolę vienas nuo kito. Įrengiant du evakuacinius išėjimus, kiekvienas iš jų turi užtikrinti saugią visų patalpoje, aukšte ar pastate esančių žmonių evakuaciją.
Leidžiama įrengti vieną išėjimą iš patalpos, įrengtos rūsyje ar cokoliniame aukšte, kai jos plotas neviršija 300 m2 ir joje nuolat būna ne daugiau kaip 5 žmonės.
Evakuacijos keliuose grindys turi būti lygios, o slenksčiai gali būti tik durų angose. Durų angoje esančio slenksčio aukštis turi būti ne didesnis kaip 15 cm. Leidžiamas grindų aukščių skirtumas - ne mažesnis kaip 45 cm, įrengiant ne mažiau kaip 3 pakopas.
Laiptinėse draudžiama įrengti bet kokios kitos paskirties patalpas, pramoninį dujotiekį ir garotiekį, vamzdžius degiems skysčiams, elektros kabelius ir laidus (išskyrus elektros instaliaciją laiptinėms ir koridoriams apšviesti), išėjimus iš keltuvų ir krovininių liftų, vamzdžius šiukšlėms pašalinti, taip pat įrenginius, išsikišančius už sienos plokštumos žemiau kaip 2,2 m nuo laiptų aikštelių ir jų pakopų. Laiptinėse, kurių aukštis nuo žemės paviršiaus iki viršutinio aukšto grindų mažesnis kaip 26,5 m, leidžiama įrengti vamzdžius šiukšlėms pašalinti ir elektros instaliaciją butams apšviesti bei ne daugiau kaip 2 keleivinius liftus, nusileidžiančius ne žemiau pirmo aukšto.
Durys evakuaciniuose išėjimuose turi atsidaryti evakuacijos kryptimi. Evakuaciniuose keliuose durys turi būti ne žemesnės kaip 2 m.
Laiptinių durys į bendro naudojimo koridorius, liftų, holų ir tambūrų durys privalo turėti sandarinančius tarpiklius ir savaiminio užsidarymo mechanizmus. Daugiau kaip 4 aukštų pastatuose šios durys turi būti ištisinės arba įstiklintos armuotu stiklu. Laiptinių ir vestibiulių išorinės durys turi būti ne siauresnės už laiptų plotį.
Laiptų aikštelių plotis turi būti ne mažesnis už laiptų plotį, o aikštelių prieš liftus - ne siauresnis kaip 1,6 m.
3 tipo laiptinės turi būti įrengiamos iš ne žemesnės kaip A2 degumo grupės statybos produktų ir blokuojamos prie aklinų (be langų) pastato sienų, kurių atsparumas ugniai ne mažesnis kaip REI 30. Nuo šių laiptinių iki pastato langų turi būti ne mažesnis kaip 1 m atstumas. Šios laiptinės turi turėti aikšteles evakuacinių išėjimų lygyje, ne mažesnio kaip 1,2 m aukščio apsauginius turėklus. Laiptų nuolydis turi būti ne didesnis kaip 1:1, plotis - ne mažesnis kaip 0,7 m.
Laiptinių vidinėse sienose draudžiama įrengti angas (išskyrus duris).
Pastatuose su neuždūmijamomis laiptinėmis liftų šachtose reikia numatyti 20-50 Pa papildomą oro slėgį. Neuždūmijamos laiptinės pirmame aukšte turi turėti tiesioginį išėjimą į lauką. Pastatuose su neuždūmijamomis laiptinėmis būtina numatyti dūmų pašalinimą iš kiekvieno aukšto koridorių, jei pastatas daugiau kaip 30 m aukščio. Pastato koridoriai turi būti kas 60 metrų suskirstyti EI 15 atsparumo ugniai priešgaisrinėmis pertvaromis, nenormuojant durų atsparumo ugniai.
Balkonai, koridoriai ar galerijos, vedančios į neuždūmijamas laiptines, privalo būti ne siauresni 1,2 m ir turėti 1,2 m aukščio apsauginę tvorelę.
Į liftus ir kitas mechanizuotas priemones žmonėms pervežti projektuojant evakuacijos kelius neatsižvelgiama. Keleivinius liftus, įrengtus laiptinėse, leidžiama atitverti vielos tinklu, armuotu stiklu arba kt., nenormuojant jų atsparumo ugniai.
Visuomeninės bei gamybinės paskirties pastatuose ir statiniuose, kai juose vienu metu būna daugiau nei 100 žmonių, turi būti įrengta įspėjimo apie gaisrą ir evakuacijos valdymo sistema.
Kiti Reikalavimai
Jei statybos produktų gaisrinis pavojingumas yra mažinamas, panaudojant papildomas atsparumą ugniai didinančias ar degumo grupę aukštinančias dangas ar antipirenus, minėtų dangų ir antipirenų techniniuose reikalavimuose turi būti nurodytas jų keitimo arba atnaujinimo periodiškumas, atsižvelgiant į eksploatavimo sąlygas, bei, joms netekus savo savybių, turi būti nedelsiant keičiamos arba atnaujinamos.
Pakabinamosios lubos, naudojamos perdangų ir denginio atsparumui ugniai padidinti, turi atitikti perdangoms ir denginiams keliamus reikalavimus jų atsparumui ugniai. Priešgaisrinės pertvaros, skiriančios patalpas su pakabinamosiomis lubomis, turi atskirti erdvę tarp jų ir perdangos (denginio).
Reikalavimai priešgaisrinėms sienoms (ekranams) tarp atskirų ir sublokuotų pastatų pateikti 9 lentelėje. Šių ekranų matmenys turi būti ne mažesni už didesniojo pastato išorinius matmenis.
Galimo gaisro gesinimas ir gelbėjimo darbai užtikrinami konstrukcinėmis, tūrinio suplanavimo, inžinerinėmis techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis.
Techniniuose aukštuose, techniniuose pogrindžiuose ir techninėse pastogėse praėjimo aukštis turi būti ne žemesnis kaip 1,8 m, pastogėse išilgai pastato - ne žemesnis kaip 1,6 m. Praėjimo plotis turi būti ne mažesnis kaip 1,2 m.
Jei stogų aukščiai skiriasi daugiau kaip 1 m, perėjimui nuo vieno stogo ant kito būtina įrengti gaisrines kopėčias.
tags: #gyvenamosios #paskirties #laiptine