Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas - tai seniausias sporto renginys Lietuvoje, turintis gilias tradicijas ir svarbų vaidmenį šalies sporto istorijoje.
Nuo pat pirmojo čempionato 1921 m. iki šių dienų, šis renginys išugdė daugybę talentingų sportininkų, garsinančių Lietuvą tarptautinėje arenoje.
Šiame straipsnyje panagrinėsime čempionato istoriją, raidą, svarbiausius įvykius ir šiuolaikines tendencijas.
Andrius Gudžius disko metimo varžybose. Šaltinis: sportas.lt
Istorijos Pradžia: Pirmasis Lietuvos Lengvosios Atletikos Čempionatas
Pirmasis Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas įvyko 1921 m. liepos 30 d. Kaune, Žaliakalnyje, ant Vytauto kalno.
Ši vieta yra ypatingai svarbi Lietuvos sportui, nes būtent čia vėliau buvo įrengtas S. Dariaus ir S. Girėno stadionas (1925 m.) ir pastatyta pirmoji krepšiniui skirta salė - Kauno sporto halė (1939 m.).
Čempionatas truko dvi dienas - liepos 30-31 d. Jo organizatore tapo tais pačiais metais įkurta Lietuvos lengvosios atletikos federacija (LLAF).
Iki šių dienų LLAF prižiūri šalies lengvosios atletikos veiklą, fiksuoja nacionalinius rekordus, rengia Lietuvos lengvosios atletikos čempionatus bei LLAF taurės varžybas.
Dovilė Kilty. Šaltinis: delfi.lt
Dalyviai ir Rungtys
Pirmojo čempionato varžybose galėjo dalyvauti tik vyrai. Moterų varžybos pradėtos rengti metais vėliau - 1922-aisiais.
Čempionate varžėsi sportininkai iš Kauno sporto klubo (KSK) ir Kauno vokiečių sporto klubo. Pastarieji buvo laikomi čempionato favoritais.
Taip pat dalyvavo Šaulių sąjungos, žydų sporto klubo „Makabi“, Karo mokyklos sportininkai bei keletas užsienio svečių. Iš viso buvo maždaug 30 dalyvių.
Varžybų dalyviai buvo suskirstyti į dvi grupes - senjorų ir jaunųjų (juniorų).
Pirmieji Čempionai ir Žiūrovų Susidomėjimas
Pirmaisiais Lietuvos lengvosios atletikos čempionais tapo Steponas Garbačiauskas, Egonas Fersteris, Leonas Juozapaitis, Kęstutis Bulota, Ignas Teišerskis, Vytautas Vokietaitis.
Čempionate dalyvavo ir lakūnas bei daugelio sporto šakų pradininkas Lietuvoje Steponas Darius. Jis varžėsi ieties metimo rungtyje ir iškovojo sidabrą.
Į sporto šventę buvo susirinkę daug žiūrovų, tarp jų - politikų, visuomeninių organizacijų atstovų, žurnalistų ir t. t. Čempionatą stebėję žiūrovai susipažino su įvairiomis sporto šakomis, o tai padėjo skleisti žinią apie sportą bei jo naudą sveikatai.
Renginio vedėju buvo Lietuvos telegramų agentūros (ELTA) steigėjas dr. Juozas Eretas. To meto spauda rašė: „Jis buvo tos šventės siela.“ (Pirmoji Sporto Šventė, Trimitas, 1921 m. Nr. 31 (51), p. 24)
Tradicijos Gimimas ir Tęstinumas
Būtent pirmasis čempionatas padėjo pagrindus tradicijai kasmet organizuoti Lietuvos lengvosios atletikos čempionatą, kuris iki šių dienų vyksta įvairiuose Lietuvos miestuose.
Šis renginys tapo neatsiejama Lietuvos sporto kalendoriaus dalimi, pritraukiančia tiek sportininkus, tiek žiūrovus.
Liveta Jasiūnaitė. Šaltinis: lzinios.lt
Lietuvos Lengvosios Atletikos Federacijos (LLAF) vaidmuo
Lietuvos lengvosios atletikos federacija (LLAF), įkurta 1921 m., atlieka pagrindinį vaidmenį prižiūrint ir plėtojant lengvąją atletiką Lietuvoje.
- Šalies lengvosios atletikos veiklos priežiūra: LLAF užtikrina, kad visos varžybos ir treniruotės atitiktų tarptautinius standartus.
- Nacionalinių rekordų fiksavimas: Federacija oficialiai registruoja ir pripažįsta naujus Lietuvos lengvosios atletikos rekordus.
- Lietuvos lengvosios atletikos čempionatų rengimas: LLAF organizuoja pagrindinį šalies lengvosios atletikos renginį - Lietuvos čempionatą.
- LLAF taurės varžybų organizavimas: Federacija taip pat rengia LLAF taurės varžybas, kurios suteikia galimybę sportininkams varžytis ir tobulėti.
Lietuvos Lengvaatlečių Pasiekimai Pasaulio Čempionatuose
Lietuvos lengvaatlečiai yra pasiekę reikšmingų rezultatų pasaulio čempionatuose. Iki šiol jie yra iškovoję tris aukso, penkis sidabro ir tris bronzos medalius. Šie pasiekimai rodo Lietuvos lengvosios atletikos stiprumą ir sportininkų atsidavimą.
Lietuvos lengvaatlečiai Europoje matomi - tuo neabejoja Didžiosios Britanijos lengvosios atletikos ekspertas Stevenas Millsas.
Visuose svarbiausiuose planetos čempionatuose dirbantis specialistas Tokijo olimpinėse žaidynėse ant prizininkų pakylos regi Andrių Gudžių, o jei lietuvis išliks sveikas, jis bus pagrindinis kandidatas mesti iššūkį pernai dominavusiam švedui Danieliui Stahliui.
„Manau, lietuvių sportininkai gali laimėti 3, galbūt 4 medalius Tokijo olimpinėse žaidynėse, iš kurių vienas - Andriaus Gudžiaus disko metime.
Apskritai Lietuvos lengvaatlečiai gana pajėgūs, komandiniuose čempionatuose jūs balansuojat tarp pirmos ir antros lygų, jei iškrentate, kitais metais vėl patenkate į pirmą lygą“, - lengvaatlečių lygį įvertino S.Millsas.
Nors pasaulio čempionate nė vienas mūsiškis neprasibrovė į geriausiųjų dešimtuką, žiniasklaidos srityje dirbantis britas 2019-ųjų nelaiko prastais.
„Praėję metai Lietuvos lengvajai atletikai buvo gana geri - laimėjote Europos iki 23 metų čempionato auksą, Airinė Palšytė pelnė medalį Europos uždarų patalpų čempionate Glazge, o ieties metime proveržiu tapo naujas vaikinas (Edis Matusevičius - lengvoji.lt), - vardijo S.Millsas.
Vis dėlto akivaizdus komandos lyderis, pasak S.Millso, yra A.Gudžius, o be disko metimo jis išskiria dar vieną lietuviams stiprią rungtį.
„Pastaraisiais metais sėkmingiausiu Lietuvos sportininku buvo A.Gudžius.
Pernai jis buvo traumuotas ir nepasiekė geriausios sportinės formos.
Bet jei jis išliks sveikas, tai neabejotinai dėl aukso mes iššūkį Danieliui Stahliui tiek Tokijo olimpinėse žaidynėse, tiek Europos čempionate Paryžiuje, - sakė S.Millsas.
- Žiūrint į lietuvių rezultatus istoriškai, disko metimas yra stipriausia jūsų rungtis.
Du olimpiniai čempionai nuo 1992-ųjų, o V.Aleknos ilgaamžiškumas - 20 metų didžiajame sporte - neįtikėtinas.
Taip pat išskirčiau moterų trišuolį, nes nedaug Europos šalių turi dvi trišuolininkes, šokinėjančias už 14 metrų.
Jų medalis Tokijuje gal nėra labai tikėtinas, bet Europos čempionate šalia viršūnės gali būti ir Diana Zagainova, ir Dovilė Kilty.“ Specialistui įspūdį daro ir abiejų Virgilijaus Aleknos sūnų rezultatai: vyresnysis Martynas pernai prasibrovė į pasaulio jaunimo čempionato finalą, o jaunėlis Mykolas diską mėtė Europos jaunimo olimpinio festivalio finale.
„Jie abu gali pratęsti Aleknos šeimos tradicijas ir, tuo pačiu, Lietuvos disko metikų tradicijas.
Būtų šaunu, kad jie dalyvautų olimpinėse žaidynėse“, - Aleknos šeima žavėjosi S.Millsas.
2018 metais britas su kūrybine komanda treniruočių stovykloje Turkijoje kalbino įvairių šalių sportininkus prieš Europos čempionatą Berlyne.
Tarp kalbintų lengvaatlečių atsidūrė ir dvi lietuvės - A.Palšytė bei Eglė Balčiūnaitė.
„Esame filmavę keletą lietuvių prieš porą metų Antalijoje - Airinę ir Eglę.
Jos buvo tikros profesionalės.
Dalyvavimas Pasaulio Čempionate Tokijuje 2025 m.
2025 m. pasaulio lengvosios atletikos čempionatas vyko Tokijuje (Japonija).
Lietuvai atstovavo 11 lengvaatlečių rinktinė, kurią sudarė:
- Gediminas Truskauskas (200 m, 47 vieta)
- Gabija Galvydytė (800 m - 12 vieta, 1500 m - 15 vieta)
- Juozas Baikštys (šuolis į aukštį, 22 vieta)
- Dovilė Kilty (trišuolis, 13 vieta)
- Beatričė Juškevičiūtė (septynkovė, 14 vieta)
- Edis Matusevičius (ieties metimas, 13 vieta)
- Liveta Jasiūnaitė (ieties metimas, 20 vieta)
- Ieva Gumbs (disko metimas, 22 vieta)
- Martynas Alekna (disko metimas, 7 vieta)
- Andrius Gudžius (disko metimas, 6 vieta)
- Mykolas Alekna (disko metimas, 2 vieta)
Šis dalyvavimas pasaulio čempionate rodo Lietuvos lengvosios atletikos konkurencingumą ir siekį tobulėti.
Svarbūs Įvykiai ir Varžybos
Be Lietuvos lengvosios atletikos čempionato, Lietuvoje vyksta ir kitos svarbios lengvosios atletikos varžybos, tokios kaip:
- Panevėžio jaunučių, jaunių ir jaunimo Kalėdinės varžybos
- LSU studentų atviras žiemos čempionatas Z.Šveikausko ir A.Stanislovaičio taurėms laimėti
- Panevėžio sporto centro vaikų kalėdinės varžybos
- SK „Nemunas” 1000 m bėgimo taurės varžybos
- Lietuvos vaikų ir jaunučių, Šiaulių jaunių daugiakovių taurės varžybos
- LLAF taurės šuolių su kartimi varžybos
- Šiaulių vaikų (2014-2015 m., 2016 m. ir jaun.) kalėdinės varžybos
- Atviros Klaipėdos LAM sezono atidarymo varžybos
- Kalėdinės sportinio ėjimo varžybos „Kėdainiai 2026”
- Šiaulių miesto atviros sprinto varžybos
- Tarptautinės varžybos „Maniežo taurė”
- Sostinės sporto centro jaunių kvalifikacinės varžybos
- Šiaulių miesto ir rajono taurės varžybos „Visu greičiu pirmyn !”
- Kauno SM „Startas” vaikų (2015-2017 m.) dvikovių čempionatas
- XXIV bėgimas dr. Jonui Basanavičiui atminti
- Atviros Klaipėdos LAM vaikų varžybos
- Kauno SM „Startas” vaikų (2013-2014 m.) dvikovių čempionatas
- Vilniaus miesto taurės varžybos
- Klaipėdos LAM vaikų (2015 m.
Pasaulio Čempionatų Istorija ir Ateitis
Pasaulio lengvosios atletikos čempionatai vyksta kas dvejus metus.
Pirmasis čempionatas buvo surengtas 1983 m. Helsinkyje (Suomija).
Artimiausias pasaulio čempionatas vyks 2027 m. rugsėjo 11-19 d. Pekine.
Dauguma lengvosios atletikos treniruočių ir varžybų gali vykti uždarose patalpose (lengvosios atletikos manieže), tačiau pavasarį ir vasarą paprastai organizuojama lauke (pvz., stadionuose).
Tokiame stadione, kuriame rengiamos oficialios varžybos, turi būti 400 m ilgio bėgimo trekas, suskirstytas į 6 arba 8 takelius, vietos šokinėjimo ir mėtymo rungtims stadiono viduryje bei vandens kliūtis kliūtiniam bėgimui.
Bėgimo rungtyse bėgama prieš laikrodžio rodyklę taip, kad atletų kairė ranka būtu nuolat nukreipta į vidinę tako pusę.
Kad stadioną būtų galima naudoti ištisus metus, šiuolaikiniam trekui iškloti naudojama sintetinė guma arba poliuretanas, išskyrus žole ir specialiais milteliais dengiamas vietas.
Maniežo arba uždarų patalpų stadionas lengvojoje atletikoje nuo lauko stadiono skiriasi specialiais 60 m bėgimo takeliais.
Tokios trumpos distancijos bėgikai išvysto didelį greitį, bet neturi laiko sustoti, todėl už bėgimo takelių turi būti įrengta speciali minkšta dalis, jog atletai galėtų į ją lengvai atsitrenkti ir sustoti.
Bėgikai iš pradžių neturėjo startavimo atsparų, todėl tiesiog suformuodavo atsparą žemėje patys.
Vėliau jos buvo pradėtos gaminti iš medžio, o šiomis dienomis tai portatyvinis metalinis įtaisas. Nuo 1928 atsparos naudojamos distancijose iki 400 m, kad atletas tvirčiau atsispirtų ir nepaslystų starto metu.
Tarptautinėse varžybose jos jungiamos prie įrenginio, nustatančio netikrus startus.
Bėgimo lenktynės prasideda starto teisėjui iššovus iš pistoleto.
Starto šūvis įjungia elektroninį laikmatį arba kitą patvirtintą įrenginį, kuris nustato oficialius rezultatus.
| Distancija | Laiko matavimo tikslumas |
|---|---|
| Iki 10 000 m | Šimtosios sekundės dalys |
| Virš 10 000 m | Dešimtosios ar sekundės |
Ties stadiono finišo linija yra įrengiama kamera, kuri fiksuoja kertančius liniją.
Šuolio į tolį, trišuolio ir sprinto iki 200 m rungtyse anemometru yra matuojamas vėjo greitis.
Metimo rungtyse trys teisėjai matuoja atstumą sertifikuota plienine rulete.
Matavimai atliekami nuo apskritimo, kuriame buvo atletas metimo metu centro arba apskritimo lanko iki projekcijos, kur mestas įrankis pasiekė žemę.
Oficialiai fiksuojamas atstumas, priklausomai nuo rungties, yra 1 ar 2 cm trumpesnis už tikrąjį.
Klasikinės rungtys, kurios įtrauktos į olimpinių žaidynių programą: vyrams - 100, 200, 400, 800, 1500, 5000, 10 000 m bėgimas, maratonas (42 km 195 m bėgimas), 110 ir 400 m kliūtinis bėgimas, 3000 m kliūtinis bėgimas, estafečių 4 × 100 ir 4 × 400 m bėgimas, šuoliai: į aukštį, į tolį, su kartimi, trišuolis, rutulio stūmimas, disko, ieties, kūjo metimas, dešimtkovė, 20, 50 km sportinis ėjimas; moterims - 100, 200, 400, 800, 1500, 5000, 10 000 m bėgimas, maratonas, 100 ir 400 m kliūtinis bėgimas, 3000 m kliūtinis bėgimas, estafečių 4 × 100 ir 4 × 400 m bėgimas, šuoliai: į aukštį, į tolį, su kartimi, trišuolis, rutulio stūmimas, disko, ieties, kūjo metimas, septynkovė, 20 km sportinis ėjimas.
Labai populiari bėgimo rungtis - krosas.
Nuo 20 a. 7 dešimtmečio vis populiaresnės tampa varžybos patalpose (maniežuose).