Senovinės Sodybos Nespalvotos Nuotraukos: Žvilgsnis į Praeitį

Nespalvotos nuotraukos turi savybę sustabdyti laiką ir perkelti mus į praeitį. Jos atskleidžia ne tik vaizdus, bet ir emocijas, istorijas, kurios slypi už kiekvieno kadro. Senovinės sodybos, įamžintos tokiose nuotraukose, tampa langais į Lietuvos kaimo gyvenimą, jo tradicijas ir žmones.

Senovinė Lietuvos sodyba. Šaltinis: Wikipedia

Jono Meko Įtaka

Tas savas žagres daugelis intelektualių menininkų linkę slėpti, o Jonas Mekas niekad nesigėdijo kaimo, atvirkščiai, net pabrėždavo savo kilmę. Iš pradžių net specialiai rašė „Valstiečių laikraščiui“, ne kokiam „Literatūrai ir menui“. Ant sienų - nespalvotos nuotraukos. lės medžiai... Bet kai visa tai sieja J.Meko vardas, tie paprastučiai reginiai įgauna gerokai svaresnę prasmę.

Anot A.Balbieriaus, tie dienoraščiai jį labiausiai ir nustebino. Už J.Meko sako „užsikabinęs“ 2003 metais, kai su draugu važinėjo po Biržų kraštą ir pirmą kartą užklydo į Semeniškius. Jam pirmiausia į rankas pakliuvo trys J.Meko poezijos knygos, išleistos užsienyje ant prasto popieriaus - lapus reikėjo pačiam susipjaustyti. Perskaitė. Už kai kurių tekstų užsikabino, jie jį paveikė.

„Kuo J.Mekas mane asmeniškai stebino? Savo renesansiniu universalumu, savo požiūriu į gimtąją žemę. Atrodytų, juk po gyvenimo Niujorke turėtų būti dzin kažkoks užkampio kaimas, Semeniškiai, kur viskas griūva, nyksta. Dar stebino ir tuo, kaip pas jį viskas susiderino: iš vienos kišenės ryškiai išlindusi žagrė, o kitoje kišenėje - fliuxus. Tas savas žagres daugelis intelektualių menininkų linkę slėpti, o jis niekad nesigėdijo kaimo, atvirkščiai, net pabrėždavo savo kilmę. Iš pradžių net specialiai rašė „Valstiečių laikraščiui“, ne kokiam „Literatūrai ir menui“.

Šios nuotraukos, nors ir paprastos, įgauna didesnę prasmę, kai jas siejame su Jono Meko vardu. Jo universalumas ir požiūris į gimtąją žemę stebina, ypač po gyvenimo Niujorke. Mekas niekada nesigėdijo savo kaimiškos kilmės, atvirkščiai, ją pabrėždavo.

Kaimo Žavesys ir Jo Atspindžiai Meno Kūriniuose

Neįmanoma ir nesinori pamiršti susitikimo su Sigute Džiaugiene. Į savo senelių namus Vencloviškių kaime Sigutė Džiaugienė su šeima atsikraustė prieš keletą metų. 1900-aisiais statytą namą - ko gero, seniausią kaime - šeima tvarko ir puošia. „Štai čia niekada nebuvo gyvenamojo kambario, tik ant sienos, nežinia kada ir kieno pakabintas, kabojo didžiulis kryžius“, - kviesdama vidun sušilti pasakoja Sigutė.

„Senas ir mūsų kaimas. Pirmą kartą Vencloviškiai paminėti 1597 metais, o 1820-aisiais čia buvo 29 kiemai, - Sigutė pasakoja tai, ką sužinojo domėdamasi šio krašto praeitimi, o nuo savęs prideda, - gražus nedidelis mūsų kaimelis: įspūdingi kalneliai, o ant jų viršūnių - sodybos, senos ir naujai pastatytos. Ir turtingas - turime mokytojų ir žemdirbių, gyvena kalvis ir paštininkas, visi kaimynai labai šaunūs, susibėgam, bendraujam. Netoli Vencloviškių - Kartupėnų piliakalnis, ant kurio stovėjo senovės lietuvių Bisenės pilis, sudeginta kryžiuočių. Ir Kartupėnų mokyklos, kurią lankė Sigutė, tik nuodėguliai likę.

Senelių namai tebesaugo moters vaikiškus džiaugsmus, o seni daikteliai primena gerąją močiutę. „Prie šio ratelio sėdėjo verpdama mano močiutė Bronislava Veronika Jocienė, ir mane verpti mokė. Toms klumpėms jau apie 60 metų. Tai - palėpėje rasti lobiai, močiutės dovanos man“, - rodo Sigutė atnaujintus ir pagarbiai namuose saugomus daiktelius. O iš skrynelės išima pluoštą nuotraukų: čia ir jos protėviai, ir tėveliai, ir ji pati, mažytė. Tos nespalvotos senos nuotraukos - brangi šeimos istorija. „Kaip skurdžiai ir sunkiai tie žmonės gyveno. Kiek negandų pakėlė. Bet kokie buvo stiprūs! - sako dėliodama nuotraukas.

Sigutės istorija atspindi daugelio Lietuvos kaimo žmonių gyvenimus, kuriuose senovinės sodybos ir jose saugomos nuotraukos yra neįkainojami šeimos istorijos artefaktai. Tos nespalvotos nuotraukos - tai ne tik prisiminimai, bet ir įkvėpimas stiprybei ir optimizmui.

Nespalvota Fotografija: Ilgo Išlaikymo Meistriškumas

Stephen McNally yra įvaldęs nespalvotą fotografiją nustačius ilgą išlaikymą, yra surengęs ne vieną parodą, o jo potraukis šiam žanrui bėgant metams tik didėjo. Daugelis pasirenka nespalvotą fotografiją, nes ji gali pabrėžti dramatizmą per kontrastą ir atspalvius. Spalvų nebuvimas priverčia pažvelgti į nuotrauką kitaip ir sutelkti dėmesį į kompoziciją, objektą ir formą. Sujunkite juodą ir baltą spalvas su ilgu išlaikymu ir atsiras intriga.

Stephen teigia: „Mane įtraukia nuotraukos nežemiškumo jausmas. Ilgas išlaikymas suplokština jūrą, nors akis mato didžiules atsiritančias ir nusiritančias bangas. Visa tai galite pristabdyti ilgai išlaikytoje nuotraukoje - tai ir yra šios fotografijos magija.“

Idealios vietos Nespalvotos nuotraukos sėkmės paslaptis, pasak Stephen, yra susijusi su įvairiais atspalviais. „Dirbu vadovaudamasis principu, kad nespalvotoje nuotraukoje yra nuo grynai baltos iki grynai juodos spalvos, tada skirtingi atspalviai ir grūdėtumas.

Stephen nuotraukose vyrauja melancholiška nuotaika, kurią iš dalies lemia tema. Jis dažniausiai fotografuoja pramoninius objektus arba apleistus pastatus - dabar apleistas vietas, kurios kadaise buvo kupinos gyvybės. „Mane traukia seni pastatus, - prisipažįsta jis. - Kai neseniai buvau Anglesyje (Velse), aptikau seną sodybą (žr. vaizdą dešinėje aukščiau) ir pamaniau, kiek laiko šis ūkis jau griūva. Ir kodėl jie jo nebeprižiūrėjo? Šie praeities priminimai taip pat puikiai tinka vienspalviam vaizdui. „Nespalvotoje nuotraukoje kompozicija tampa dėmesio centru, todėl ji turi būti stipri“, - priduria jis.

Stephen McNally nespalvota nuotrauka. Šaltinis: Efoto.lt

Ilgo išlaikymo technika, kartu su nespalvota fotografija, suteikia galimybę pabrėžti dramatizmą, kontrastus ir formą. Tai leidžia menininkui išreikšti savo viziją ir sukurti nuotraukas, kurios palieka gilų įspūdį žiūrovui.

Parodos ir Menininkų Darbai

Šiuo metu Lietuvoje vyksta įvairių parodų, kuriose eksponuojami menininkų darbai, įkvėpti gamtos, istorijos ir žmogaus patirties. Šios parodos atskleidžia skirtingus požiūrius ir technikas, tačiau visos jos jungiasi per meilę kūrybai ir norą pasidalinti savo vizija su pasauliu.

Štai keletas pavyzdžių:

• Kauno kino centre „Romuva“ eksponuojama Žiedūnės Aleknaitės abstrakčios tapybos darbų paroda „Apie tai, ko nemato akys“.
• Kauno kultūros centro I aukšto fojė veikia tapytojos, architektės Lauros Aitmanės personalinė tapybos darbų paroda „Šlapi peizažai“.
• Verslo Parke AUŠRA veikia fotomenininkės Laimos Perkauskienės antroji personalinė fotografijų paroda “ŠVENTIEJI VANDENYS. VASARA”.

Parodų Sąrašas

Šiuo metu Lietuvoje veikia daug įdomių parodų, kurios kviečia lankytojus pažvelgti į pasaulį per menininko akis. Žemiau pateikiama lentelė su kai kuriomis iš jų:

Šios parodos yra puiki galimybė susipažinti su įvairių menininkų kūryba ir patirti įvairių emocijų bei įžvalgų.

tags: #senovine #sodyba #nespalvota #foto