Vėdinimo įrengimas nuosavame name: etapai, patarimai ir sprendimai

Vėdinimo sistema yra būtina kiekviename name, siekiant užtikrinti sveiką ir komfortišką gyvenimo aplinką. Tinkama vėdinimo sistema padeda pašalinti drėgmės perteklių, kvapus ir teršalus, taip pat užtikrina pastovią oro apykaitą. Šiame straipsnyje aptarsime vėdinimo įrengimo etapus, dažniausiai pasitaikančias problemas ir jų sprendimus, taip pat pateiksime naudingų patarimų.

Vėdinimo svarba ir tipai

Žinoma, kad žmogus išskiria nuo 100 iki 240 g drėgmės per valandą. T.y. per naktį 4 asmenų šeima išskirs 3,2 litro drėgmės į, tarkim, 130 m3 oro, kuris užpildo miegamuosius. Jei padaryti prielaidą, kad nėra vėdinimo ir oras patalpose nesikeičia, į vieną m3 oro turėtu "tilpti" po 25g papildomos drėgmės. Deja, į kambario temperatūros orą gali "tilpti" tik 7g papildomos drėgmės, po to oro drėgnumas pasiektų 100%, o drėgmės perteklius (2,3l) kondensato pavidalu iškristu ant langų, susigertu į sienas, kas kaip minėjau, yra labai pavojinga.

Taigi, kalbant apie drėgmės perteklių, patalpose, kur yra žmonių turi būti organizuotas vėdinimas, kuris užtikrintu pastovią oro apykaitą ne mažiau kaip 36 m3/val. vienam žmogui. Jei vėdinimas nebus pastovus, arba bus nepakankama oro kaita - drėgmė susigers į sienas ir gali prireikti kelių mėnesiu kad jas išdžiovinti.

Yra du pagrindiniai vėdinimo tipai:

• Natūrali vėdinimo sistema: Sistema kurioje nenaudojami ventiliatoriai išrasta prieš daugelį metų ir vadinasi natūrali vėdinimo sistema. Natūralios traukos vėdinimas pasižymi būtent tuo, kad yra nekontroliuojamas. Be to, spėju, kad jūs pažeidinėjate pagrindinę natūralaus vėdinimo taisyklę: tam kad oras galėtų pritekėti į pastatą - kiekviename kambaryje turi būti atidaryta orlaidė (arba bent vienas langas kambaryje neuždarytas iki galo, o paliktas mikroventiliacijos režime).
• Mechaninė vėdinimo sistema (rekuperacija): O jei jūsų apskritai netenkina, kad vienokiu ar kitokiu būdu į patalpą patenka šaltas oras, vienintelė išeitis - įrengti rekuperacinę vėdinimo sistemą, kuri paduoda bei ištraukia orą ventiliatorių pagalba bei pašildo paduodamą orą, panaudojant išmetamo oro šilumą.

Rekuperacinės sistemos skirstomos į kelis tipus:

• Rotoriniai rekuperatoriai: Namui geriausia naudoti rotorinį rekuperatorių, kadangi jis žiemą išsaugo drėgmę ir tokių būdu išsprendžia per sauso oro problemą. Antra, jis turi aukštą vidutinį šilumos efektyvumo koeficientą, (svarbi yra ne maksimali, o būtent vidutinė reikšmė realiose sąlygose). Be to, jei plokšteliniame modelyje dėl užšalimo pavojaus rekuperacija stabdoma, kai lauko temperatūra krenta žemiau 0ºC - rotorinis rekuperatorius „gamina" šilumą be sustojimo.
• Plokšteliniai rekuperatoriai: Jei minusinės temperatūros orą pašildytume iki kambario temperatūros (pvz. plokštelinio rekuperatoriaus pagalba), tai jo drėgnumas sieks vos 10%.

Taip vadinamo „pasyvaus" namo vėdinimui naudojamos tokios pačios rekuperacinės sistemos, kaip paprastiems namams, ir reikalavimai rekukperacinėms sistemoms - rekuperacijos efektyvumo koeficientas, oro drėgnumo išsaugojimas - tokie pat aukšti. Tačiau, projektuojant bei eksploatuojant „pasyvų" namą svarbu yra kad visos inžinerinės sistemos būtu apjungtos į vieną visumą ir bendrai naudotų energetinius išteklius. Pvz. jei yra įrengtas požeminis kontūras geoterminiam šilumos siurbliui, tai vasarą šį kontūrą galima naudoti ne tik vandens pašildymui, bet ir lygiagrečiai - oro vėsinimui.

Vėdinimo sistemos projektavimas ir įrengimas

Prieš pradedant vėdinimo sistemos įrengimą, būtina atlikti projektavimo darbus. Manau, apsimoka sumokėti keletą šimtų litų patyrusiam projektuotojui už projekto parengimą, nes kaip rodo praktika, po to laimėsite du kartus - bus minimalios sistemos įrengimo išlaidos ir turėsite tikrai efektyviai veikiančią, kokybišką vėdinimo sistemą. Projektuojant vėdinimo sistemą, svarbu atsižvelgti į šiuos aspektus:

• Namo plotą ir patalpų išdėstymą
• Gyventojų skaičių
• Patalpų paskirtį (virtuvė, vonia, miegamasis ir kt.)
• Šildymo ir vėdinimo sistemos tipą

Įrengiant mechaninę vėdinimo sistemą, būtina pasirinkti tinkamą rekuperatorių. Rekuperatoriaus paduodamo oro temperatūra priklauso ne tik nuo patalpos bei lauko temperatūros, bet ir nuo oro drėgnumo, rekuperatoriaus tipo bei modelio, taip pat nuo oro greičio rekuperatoriuje. Ypač tai priklauso nuo patalpos oro drėgnumo: kuo žemesnė oro temperatūra lauke, tuo mažiau jame drėgmės.

Vėdinimo įrenginys šilumos rekuperacijai elektros energijos nenaudoja, tačiau turi du ventiliatorius oro padavimui bei ištraukimui. Ventiliatorių elektros sąnaudos priklauso nuo našumo bei variklio tipo. Pavyzdžiui, 400 m3/h našumo Amalvos gamybos rekuperatoriaus EC tipo variklis naudoja 79 Wt, įprastas AC tipo - 135 Wt (palyginimui: šio rekuperatoriaus šilumos grąža prie -23/+20ºC yra 4,6kW).

Svarbu! Jei yra įrengtas požeminis kontūras geoterminiam šilumos siurbliui, tai vasarą šį kontūrą galima naudoti ne tik vandens pašildymui, bet ir lygiagrečiai - oro vėsinimui.

Dažniausiai pasitaikančios problemos ir jų sprendimai

Įrengiant ir eksploatuojant vėdinimo sistemą, gali kilti įvairių problemų. Aptarkime dažniausias iš jų:

1. Kondensato kaupimasis vėdinimo ortakiuose: Vanduo kondensuojasi, kai oras atvėsta žemiau rasos taško temperatūros. Rasos taško temperatūra nėra pastovi, ji priklauso nuo oro drėgnumo, tačiau apytiksliai galima skaičiuoti, kad kondensatas atsiranda, kai oras atvėsta daugiau kaip 8 C, arba - kai prisiliečia prie ortakio paviršiaus, kurio temperatūra yra 8 C mažesnė už patalpos. Jei išmetimo kaminėlis nėra tinkamai izoliuotas ten iš ryto turėtų susidarinėti kondensatas, tol kol lauko temperatūra nepriartės prie patalpos temperatūros. Jei patalpos temperatūra yra ~10 C ir yra padidėjęs drėgnumas (pvz. dėl to kad džiūsta tinkas), tai kondensatas gali atsirasti kai temperatūrų skirtumas sudarys vos 3 C.
2. Šalto oro patekimas per ventiliacijos angas: Natūralios traukos vėdinimas pasižymi būtent tuo, kad yra nekontroliuojamas. Be to, spėju, kad jūs pažeidinėjate pagrindinę natūralaus vėdinimo taisyklę: tam kad oras galėtų pritekėti į pastatą - kiekviename kambaryje turi būti atidaryta orlaidė (arba bent vienas langas kambaryje neuždarytas iki galo, o paliktas mikroventiliacijos režime). O jei jūsų apskritai netenkina, kad vienokiu ar kitokiu būdu į patalpą patenka šaltas oras, vienintelė išeitis - įrengti rekuperacinę vėdinimo sistemą, kuri paduoda bei ištraukia orą ventiliatorių pagalba bei pašildo paduodamą orą, panaudojant išmetamo oro šilumą.
3. Pelėsio atsiradimas ant sienų: Darau prielaidą, kad vis dėl to kambariai nėra tinkamai vėdinami. Turite užtikrinti du dalykus: pirma - pastovią oro apykaitą, ne mažesnė kaip 1 kartas/val. Pvz. 30 m2 kambariui reikia ~ 80 m3/h (jei langas nėra sandariai uždarytas, tai per visą perimetrą susidaro ~ 2 mm plyšys. Jo plotas ~ 0.004m2. Vadinasi per jį į kambarį gali patekti 30-50 m3/h oro, t.y. kambaryje turi būti mažiausia du pradaryti langai). Be to šį sistema neveikia, jei bute nėra pakankamo kiekio gerai veikiančių natūralios traukos kanalų. Tiesa, jei pradaryti langai išeina į priešingas pastato puses ir vejas pučia į kuria nors iš jų, tai susidaro skersvėjis ir kambariai vėdinasi ir be natūralios traukos kanalų. Antra sąlyga: šiltas oras (pvz. nuo radiatorių) patalpose turi pastoviai judėti taip kad "apiplautų" visus šaltus sienų bei lubų paviršius ir sušildyti jas. Kitaip tose vietose kurios atvėsta žemiau ~14"C susidaro kondensatas, po to pradeda veistis pelėsiai.

Priešgaisriniai reikalavimai

Pagrindinis dokumentas pagal kurį nustatomi priešgaisrinės saugos reikalavimai vėdinimo sistemoms yra STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas.“ Kokias priemonės naudoti priklauso nuo to, kokias patalpas kerta ortakiai. Kai reikia užtikrinti tam tikrą atsparumą ugniai, skaičiuojamas ne izoliacijos sluoksnių kiekis, o suminis visų atitvarų atsparumas ugniai (įskaitant ne tik ortakio izoliaciją, bet ir g/k, kurio apsiūta šachta).

Dažniausias variantas, kad ventiliacijos įrenginys stovi rūsyje, oro paėmimo grotos yra pirmame aukšte, pastato fasade, o oro išmetimas yra ant pastato stogo. Oro išmetimas yra suprojektuotas atskiru ortakiu arba prisijungia į plytinį seną vedinimo kanalą, kuris tiesiogiai eina ant stogo. Pastatas yra dviejų aukštų. Kitas variantas - vėdinimo įrenginys yra tame pačiame aukšte, kaip ir oro paėmimas, t.y. pirmame, o oro išmetimas yra virš stogo.

Patarimai ir rekomendacijos

• Reguliariai valykite vėdinimo sistemos filtrus, kad užtikrintumėte jos efektyvų veikimą.
• Įsitikinkite, kad vėdinimo ortakiai yra tinkamai izoliuoti, kad išvengtumėte kondensato susidarymo.
• Jei turite abejonių dėl vėdinimo sistemos įrengimo, kreipkitės į specialistus.

Svarbu

Svarbu atkreipti dėmesį perkant kotedžą, kad nebūtų vidurinis, nes įėjimas iš atskirų pusių nėra patogu, o kraštinio kotedžo atveju galima laisvai įeiti per kur nori, nereikia eiti aplink kaimynus ir tt.

tags: #ventiliacijos #irengimas #nuosavame #name