Būsto Nuomos Mokestis, Kambario Pagerinimai ir Teisiniai Aspektai Lietuvoje

Būsto nuoma Lietuvoje yra populiarus pasirinkimas tarp studentų, jaunų šeimų ir laikinai į kitus miestus atvykusių žmonių. Norint išvengti galimų problemų, svarbu žinoti pagrindinius teisinius aspektus, susijusius su nuomos mokesčiu ir kambario pagerinimais.

Nuomos Sutartis: Būtini Elementai ir Apsauga

Būsto (buto ar namo su sklypu) nuomos sutartis - tai dviejų šalių sandoris, kuomet viena šalis perduoda kitai šaliai valdyti ir naudoti nekilnojamojo turto objektą už sąlyginai nedidelį mokestį per mėnesį.

Sutarties sudarymas: Sutartys turi būti sudaromos raštiškai, nes rašytinė nuomos sutartis padės išvengti ginčų. Be to, teisės aktų tvarka ilgesnė nei 1 metų nuomos sutartis privalo būti rašytinė. Sutartis privalo būti sudaryta valstybine kalba, tačiau esant poreikiui, pavyzdžiui, nuomojant butą užsieniečiui, sutartis gali būti sudaroma ir kitomis kalbomis.

Jeigu susitariama dėl to, kada sutartis baigsis (pvz. “Nuoma vieneriems metams”), tai privaloma sutartį surašyti raštu. Tačiau jei dėl trukmės nesitariama ir nesinuomojama iš įmonės ar valstybės, galima susitarti ir žodžiu (nieko nepasirašant). Pasitaiko, kad nuomotojai nenori pasirašyti net ir konkrečiam laikui sudaromos sutarties, nes slepia mokesčius. Tokį butą nuomodamasis nuomininkas rizikuoja, kad gali būti bet kada “išprašytas”.

Pagrindiniai sutarties elementai:

• Adresas
• Kambarių/patalpų skaičius
• Plotas
• Inžinerinė/techninė įranga
• Naudojimosi bendro naudojimo patalpomis sąlygos
• Nuomos mokestis ir mokėjimo terminai
• Atsiskaitymų už komunalines paslaugas tvarka

Terminas: Nurodyti terminą, kuriam laikui turtas nuomojamas.

Kaina: Nurodyti nuomos kainą, kitus mokėjimus (mokesčius valstybei, komunalinius mokesčius), mokėjimo formą (grynais ar pavedimu) ir periodiškumą (paprastai tai mėnesinis mokestis).

Užstatas: Nurodyti nuomos užstatą (depozitą). Nuomos mokestis ir mokėjimo terminai, atsiskaitymų už komunalines paslaugas tvarka.

Apsauga nuo netikėtumų: Visgi net ir pasirašius sutartį galimas atvejis, kada galite būti “prieš laiką išprašytas”: jeigu nuomotojas parduos/padovanos kam nors butą. Tokiu atveju galėtumėte nebent reikalauti nuomotojo atlyginti nuostolius. Visgi yra vienas būdas apsidrausti: galite registruoti nuomos sutartį Nekilnojamojo turto registre - tada net ir naujasis buto šeimininkas privalės jums toliau nuomoti butą.

Priėmimo-perdavimo aktas: Prie sutarties įprastai pridedamas ir priėmimo-perdavimo aktas, kuriame raštiškai užfiksuojama perduodamo turto būklė, inventorius, užfiksuojami skaitliukų parodymai, aprašomi defektai ir kt.

Sutarties sąlygos, kurių negalima nustatyti: Kai kurių dalykų sutartyje nurodyti neprivaloma, o jei jie bus nenurodyti, bus privalu vadovautis įstatymų “rekomendacijomis”, pvz.: Atsakomybę be kaltės (pvz. kad nuomininkas atsakys, jei butas sudegs, nors gaisras kiltų nuo kaimynų) arba didesnę atsakomybę nei realūs nuostoliai (pvz. Nuomotojo vienašališką sąlygų keitimą (pvz. Keisti nuomininko teises pagal jo šeimos narių skaičių, jei butas nėra per mažas (pvz. Riboti nuomininko teisę rinktis iš ko pirkti daiktus/paslaugas (pvz.Taip pat atskira nuomos sutartimi negalima išnuomoti pereinamojo kambario ar negyvenamo kambario (tualeto, sandėliuko, virtuvės). Tai nuomojama tik kartu su kitomis patalpomis.

Atsakomybė ir Žala

Nuomodamasis butą nuomininkas (ir jo šeimos nariai) atsako už tai, dėl ko yra pats kaltas (arba kalti jo įsileisti žmonės), bet neatsako už žalą iš kitur (pvz.. Be savęs ir savo šeimos narių (dėl kurių sutarta) nuomininkas gali pakviesti kitų laikinų gyventojų (pvz. draugą), bet tik su nuomotojo sutikimu.

Jei kažką pablogino (pvz. Jei kažką pagerino, nuomininkas gali pagerinimus pasiimti sau, bet tik jeigu juos įmanoma pasiimti nieko nesugadinant; kitu atveju pagerinimai atitenka nuomotojui. Pvz. jei nuomininkas pakabino naują šviestuvą, gali jį nusiimti ir išsivežti (ir vėl užkabinti seną šviestuvą), bet jei uždažė atsilupusią sieną tai, aišku, dažų neatsiims.

Remonto darbai: Esant poreikiui, kapitalinį remontą turi atlikti savininkas. Paprastai tai apima esmines buto ar viso pastato konstrukcijas (stogą, sienas, pamatus, langus ar inžinerinius įrengimus). Smulkų remontą gali atlikti ir nuomininkas, ir nuomotojas, priklausomai nuo susitarimo ir nuo to, kodėl atsirado tokio remonto poreikis.

Jei buitinė technika sugedo dėl senumo, tuomet išlaidas kompensuoja nuomotojas, tačiau jei sugedo dėl netinkamo naudojimo - be abejo, kompensuoja nuomininkas.

Mokesčių Mokėjimo Būdai Nuomojant Būstą

Gyventojai, norintys legaliai nuomoti savo būstą, turi dvi galimybes:

• Verslo liudijimas: Įsigyti verslo liudijimą „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, neteikiant apgyvendinimo paslaugų“. Jų kainas tvirtina vietos savivaldybių tarybos, todėl įvairiuose miestuose mokestis už verslo liudijimą, skirtą gyvenamosios paskirties patalpų nuomai, gali skirtis. Pavyzdžiui, Vilniuje šiuo metu verslo liudijimas kainuoja 585 eurus metams. Fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestis (GPM) pasirinkus verslo liudijimą sumokamas jį įsigyjant ir nepriklauso nuo pajamų, kurias uždirbsite iš nuomos, dydžio.
• GPM nuo faktiškai gautų pajamų: Pasibaigus metams galite tiesiog deklaruoti iš nuomos faktiškai uždirbtas pajamas neatskaičius išlaidų ir sumokėti 15 % GPM. Nekilnojamojo turto nuoma nelaikoma individualia veikla, todėl šios veiklos negalima vykdyti pagal pažymą.

Jei gyventojas teikia gyvenamosios paskirties patalpų nuomos paslaugą juridiniam asmeniui (įmonei, įstaigai, organizacijai), verslo liudijimo nereikia, nes jo pajamos, gautos iš nekilnojamojo turto nuomos, priskiriamos A klasės pajamoms, nuo kurių apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti 15 % pajamų mokestį privalo jas išmokanti įmonė.

Pašnekovė priduria, kad nei įsigijus verslo liudijimą, nei nusprendus mokėti GPM nuo faktiškai gautų pajamų, VMI nereikia pranešti, kad sudaryta nuomos sutartis.

Kada apsimoka verslo liudijimas?

Nuspręsti, kurį mokesčių mokėjimo būdą pasirinkti, nesunku, o viskas priklauso nuo to, kiek uždirbsite iš nuomos. Ir aritmetika labai paprasta: jei per mėnesį Vilniuje iš nuomininkų gaunate 320 eurų, šiek tiek mažiau sumokėsite, pasirinkę mokėti 15 % GPM (576 eurai), jei gaunate 325 - jums jau tas pats, nes abiem atvejais mokėsite 585 eurus. O jei nuomininkas ar nuomininkai jums kas mėnesį sumoka daugiau nei 325 eurus, labiau apsimoka įsigyti verslo liudijimą. Ir kuo jūsų pajamos didesnės, tuo labiau apsimokės jį turėti.

Kita vertus, jei verslo liudijimą įsigijusio būsto nuomotojo pajamos iš šios veiklos kalendoriniais metais viršys 45 tūkst. eurų, tai sumą, kuri susidarys skaičiuojant nuo kito mėnesio iki tų metų pabaigos, gyventojas turi iki kitų metų gegužės 1 d. deklaruoti ir nuo šios sumos sumokėti 15 proc. GPM.

Beje, jei būsto nuomotojas niekur nedirba ir nėra apsidraudęs privalomuoju sveikatos draudimu, visais atvejais, net ir nuomodamas gyvenamąsias patalpas juridiniams asmenims, kas mėnesį jis turės papildomai mokėti 9 % minimalios algos (dabar 380 eurų) dydžio sveikatos draudimo įmokas.

Asmenims, įstatymų nustatyta tvarka nedeklaruojantiems iš nuomos gautų pajamų, gali būti pritaikytos trejopo pobūdžio sankcijos - nuobaudos pagal LR administracinių teisės pažeidimų kodeksą, bausmės pagal LR baudžiamąjį kodeksą arba baudos pagal LR mokesčių administravimo įstatymą.

Mokesčių palyginimas:

Perdavimo Aktas

Patalpų perdavimas Nuomininkui pažymimas abiejų Šalių pasirašomu Nuomotojo pateiktos formos Perdavimo Aktu. Nuomotojas turi teisę atsisakyti pasirašyti Perdavimo Aktą, iki tol, kol Nuomininkas nėra sumokėjęs visų sumų, kurias turėjo prievolę sumokėti.

Jeigu Nuomininkas atsisako priimti Patalpas Bendrųjų Sąlygų 8.4 punkte numatytu pagrindu, Šalys įsipareigoja nedelsiant užfiksuoti nustatytus esminius Patalpų trūkumus Patalpų defektų akte, kuris, pasirašytas abiejų Šalių, tampa neatskiriama Sutarties dalimi. Nuomotojas privalo pašalinti minėtame Patalpų defektų akte užfiksuotus esminius Patalpų trūkumus per protingą terminą ir, juos pašalinęs, informuoti apie tai Nuomininką.

Pavyzdys iš Praktikos

Būstą besinuomojantis vyriškis Karolis (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi) socialiniame tinkle pasidalino buto šeimininkų atsiųsta sąskaita. Jam kilo klausimas, ar už visus išvardintus punktus iš tiesų priklauso mokėti besinuomojančiam butą. Karolis rašė, kad, jo manymu, už paskutinius tris punktus, t.y. vandentiekio remonto darbus, stogo remonto darbus ir privalomąsias kaupiamąsias lėšas namo atnaujinimui priklauso mokėti savininkui, nes tai yra investiciniai tvarkymai.

Toks įrašas sulaukė nemažos pasipiktinimo bangos. Žmonės dalinosi, kad jie ar jų pažįstami buvo pakliuvę į panašią situaciją ir kad tokiu atveju arba reikia teisininko pagalbos, arba ieškoti kito būsto. Mat buto savininkai esą neturi teisės laikinai besinuomojančio asmens reikalauti investuoti į jų nekilnojamą turtą.

Apie savaitę laiko aiškinęsis su buto šeimininkais Karolis tv3.lt redakcijai papasakojo, kad vis tik susitarti su buto savininku nepavyko. Teisininkas pažymi, kad nuomininkas, kompensavęs nuomotojui išlaidas už bendrojo naudojimo objektų remonto darbus, vis dėlto netampa šių objektų bendrasavininku.

Teisiniai Aspektai

Nekilnojamojo turto projektus kuriančios ir valdančios įmonės „Citus“ teisininkas Silvestras Sušickis nurodo, kad, bendru atveju, abiejų pusių teisės ir įsipareigojimai yra numatomi sutartyje. Jo teigimu, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią: sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba teisės aktai, pagrindinis jų - Civilinis kodeksas.

Teisininkas pažymi, kad sutarties nutraukimo pagrindai ir tvarka taip pat turi būti numatomi sutartyje ir (arba) įstatymuose. Sutartis negali būti nutraukta nesant joje ar teisės aktuose numatyto teisėto pagrindo.

VVTAT nurodo, kad šiuo atveju tarp nuomininko ir nuomotojo susiklosto sutartiniai santykiai. Taigi, visas nuomos sąlygas abi pusės aptaria sutartyje. Tai apima ir įvairių mokesčių mokėjimą, sutarties nutraukimo sąlygas. Todėl, tarnybos teigimu, prieš pasirašant sutartį nuomininkui svarbu susipažinti su visomis numatytomis sąlygomis, klausti nuomotojo, jei kyla neaiškumų, aptarti joje nuomos terminą, kainą, kas į kainą įeina (pavyzdžiui, ar į kainą įeina komunaliniai mokesčiai, jei neįeina ir mokami papildomai, tai kokiu būdu mokami ir pan.).

VVTAT taip pat atkreipia dėmesį, kad siekiant atsakyti į vartotojo pateikiamus klausimus, būtina išanalizuoti šalių sudarytą sutartį, nuomotojo ir nuomininko teikiamus paaiškinimus dėl kilusio ginčo.

„Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad nuomotojui išnuomojus būstą šis netampa nuomininko nuosavybe. Tad, šalims nesutarus kitaip, lėšos ir mokesčiai, kuriais siekiama dabar ar ateityje pagerinti būsto kokybę, kad jis būtų tinkamas ir saugus gyventi, neturėtų būti perkeliami nuomininkui“, - aiškino VVTAT atstovai.

Tačiau jie pažymi, kad jei vartotojas mano, jog paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, pirmiausia jis privalo raštu kreiptis paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimą.

Dažniausiai Pasitaikančios Nuomos Apgavystės

Skelbimų portaluose ir socialinių tinklų grupėse rasite daugybę NT nuomos skelbimų, besiskiriančių kaina, kambarių skaičiumi, nuomos ir gyvenimo sąlygomis bei kitais aspektais. Dažnai pasitaiko atvejų, kai nuomininkai apgaule išvilioja pinigus iš nuomotojų arba palieka būstą netvarkingą.

Problemos, Susijusios Su Nuomininkais

• Būsto nusiaubimas: Nuomininkai gali sugadinti baldus, sienas, grindis ir kitą turtą.
• Nuomos nemokėjimas: Nuomininkai gali vėluoti su nuomos mokesčiais arba visai nemokėti.
• Netvarka ir nešvara: Nuomininkai gali gyventi netvarkingai, palikti šiukšles ir nesirūpinti būsto švara.
• Nekviesti svečiai ir triukšmas: Nuomininkai gali triukšmauti, kviesti daug svečių ir trukdyti kaimynams.
• Atsisakymas išsikraustyti: Nuomininkai gali atsisakyti išsikraustyti pasibaigus nuomos sutarčiai.

Kaip Apsisaugoti Nuo Nesąžiningų Nuomininkų ir Nuomotojų

Norint išvengti problemų su nuomininkais, rekomenduojama laikytis šių patarimų:

• Sudarykite raštišką nuomos sutartį: Sutartyje aiškiai nurodykite nuomos sąlygas, nuomos mokestį, mokėjimo terminus, nuomininko ir nuomotojo teises bei pareigas.
• Patikrinkite nuomininko patikimumą: Paprašykite pateikti asmens dokumentą, pasidomėkite jo ankstesne nuomos istorija, jei įmanoma, susisiekite su ankstesniais nuomotojais.
• Paimkite depozitą: Depozitas apsaugos jus nuo galimų nuostolių, jei nuomininkas sugadins turtą arba nemokės nuomos.
• Reguliariai tikrinkite būklę: Susitarkite su nuomininku dėl periodinių patikrinimų, kad galėtumėte įsitikinti, jog būstas yra tvarkingas.
• Bendraukite su nuomininkais: Palaikykite gerus santykius su nuomininkais, operatyviai reaguokite į jų prašymus ir problemas.

Svarbūs Aspektai Prieš Išnuomojant Būstą

Prieš išnuomojant būstą, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

• Draudimas: Pirmiausia prieš išnuomojant būstą svarbu jį apdrausti. Taip išvengsite nemalonumų, pavyzdžiui, užliejus kaimynus, esant nenumatytiems kitiems gedimams ar nelaimės atvejams.
• Nuomininko patikimumas: Galite prašyti rekomendacijų iš buvusių nuomotojų, tikrinti potencialaus nuomininko kredito istoriją, patikrinti mokumui. Paklausti, kiek žmonių gyvens bute ir, žinoma, tikrinti dokumentus.
• Nuomotojo dokumentai: Paprašykite nuomotojo buto Registrų centro išrašo, kad tikrai žinotumėte, kad tai yra savininkas.

Ką Daryti, Jei Prireikia Teismo?

Jei jau neveikia civilizuoti būdai, tokie kaip nuomininko informavimas apie iškeldinimą, vadovaujantis punktais, aptartais nuomos sutartyje, kreipiatės į teismą, prašydami nuomininkus iškeldinti iš jūsų patalpų. Jei nepavyksta susitarti dėl išsikėlimo geranoriškai, lieka tas pats kelias - teismas. Su vaikais nuomininkus iškeldinti galima, tik tai užtrunka kiek ilgiau nei nuomininkus be vaikų.

tags: #nuomos #mokestis #kambario #pagerinimu