Paliepiai - kaimas Raseinių rajono savivaldybėje, įsikūręs 11 km į šiaurės rytus nuo Ariogalos, prie kelio 3519 Ariogala-Paliepiai-Ilgižiai. Tai seniūnaitijos centras, kuriame stovi Paliepių Šv. Kryžiaus bažnyčia, kapinių koplyčia, veikia biblioteka ir paštas (LT-60013). Pirmą kartą Paliepiai minimi 1580 m.
Raseinių rajono žemėlapis, kuriame matoma Paliepių kaimo vieta.
Šiame straipsnyje panagrinėsime Paliepių kaimo istoriją, remiantis įvairiais istoriniais šaltiniais.
Ankstyvoji istorija
Paliepių dvaras gavo vardą nuo žodžio "liepti, liepia, dvaras paliepė". Nuo to ir kilo Paliepių pavadinimas.
XVI amžius
XVI amž. 1528 m. Seimo buvo nutarta, kad ,,Jasvoinsky dvor“ turi reikale duoti 47 apginkluotus raitelius ir tas įpareigojama bajorams, kurių net ir pavardės suminėtose: Dovainovič, Petraševič, Stegvilovič, Mostovič, Bilevič, Stanevič, Sutno - Romanovič Baltramiejus (Akty Vilenskij komisiji t. XXIV, 67). Karalius Zigmantas Augustas 1569 metais Josvainių karališką dvarą atidavė iki gyvos galvos Lietuvos raštininkui Jeronimui Kliveckui. Jam mirus dvaras atiteko 1571 m. Stasiui Mališauskui.
Magdeburgo teisės ir XVII-XVIII amžiai
1626 metais Josvainius gavo Lietuvos maršalas Stasys Sapiega. Vėliau Sapiega savo šias teises perleido Kauno maršalui Aleksandrui Masalskiui. Masalskis 1643 metais perleido Aleksandrui Judickiui, kurio sūnus Jurgis Konstantinas mirdamas paliko Josvainius žmonai Katrei. Katrė antrą kart ištekėjo už Smolensko Kaiklūno Christoforo Ščito, tad ir Josvainiai perėjo Ščitų nuosavybėn.
Vėliau Josvainiai tapo svarbiu apskrities miestu, gavo karaliaus Stanislovo Augusto laikais 1792 m. kovo 29 d. Magdeburgo teises ir miestas tada mokėjo valdžiai mokesčius, sumoje 3,248 lenkų auksinų.
Prancūzmetis
Prancūzmety Josvainiai matė daug prancūzų ir rusų kareivių, sako čia įvykęs mūšis, kuriame daug prancūzų žuvę. 1880 m. pakalnėje Pašušvy ties valsčiaus valdyba daug radę žmonių kaulų ir prancūzų karo pabūklų liekanų.
XIX amžius
Kai rusų caras Mykolas I - asis 1837 m. davė teisę savivaldybėms su renkama vyriausybe, Josvainiai nuo tada ėmė vėl gyventi ir tvarkytis savarankiškai.
Paliepių bažnyčia
Pirmąkart minimi 1580 m. Pirmoji bažnyčia Paliepiuose pastatyta 1754 m., tai buvo medinė kapų koplyčia. Apie 1840 m. ji padidinta ir paskirtas kunigas. Tapo Betygalos parapijos filija. Tai vienanavė, liaudies architektūros stiliaus, medinė (pušinių rastų), stačiakampio plano bažnyčia su bokšteliu. Turi darnų barokinį interjerą. Jame išsiskiria keturių kolonų Šventojo Kryžiaus didysis altorius su Nukryžiuotoju. Šventoriuje stovi trijų aukštų medinė varpinė. Joje pakabintas Antano Zvolinskio dirbtuvėse Varšuvoje 1852 m. nulietas varpas.
Paliepių Šv. Kryžiaus bažnyčia
XX amžius
Sušvitus Lietuvos laisvei, 1918 metais spalių mėn. 20 d. buvo sušauktas Josvainių valsč. steigiamasis susirinkimas. Prieš karą šis valsčius buvo žymiai didesnis. Jį sušaukė šie 4 iniciatoriai: Vaclovas Vaidotas, Mikalojus Grigaliūnas, Stasys Gulbinas ir kun. Gudavičius. Susirinkime dalyvavo 42 kaimų atstovai, pirmininkavo V. Эл.