Kandidatų į prezidentus apklausos Lietuvoje: metodai ir rezultatai

Artėjant prezidento rinkimams, sociologinės apklausos tampa svarbiu informacijos šaltiniu visuomenei ir politikams. Šios apklausos leidžia įvertinti kandidatų populiarumą ir rinkėjų nuotaikas. Lietuvoje apklausas atlieka kelios sociologinių tyrimų bendrovės, tokios kaip „Vilmorus“, „Baltijos tyrimai“ ir „Spinter tyrimai“. Kiekviena iš jų taiko skirtingus metodus, o tai gali turėti įtakos rezultatams.

Panagrinėkime, kaip vyksta kandidatų į prezidentus apklausos Lietuvoje ir kokie veiksniai gali lemti jų patikimumą.

Apklausų metodai

„Vilmorus“

„Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys aiškina, kad jų bendrovė neatlieka specialių prezidentinių apklausų. Jie vykdo reprezentatyvią apklausą, kurios metu siekiama, kad respondentų aibė atspindėtų visus Lietuvos gyventojus pagal lytį, amžių ir išsilavinimą. Esminis kriterijus ieškant apklausiamojo - gimimo data. Atsitiktine tvarka atrenkamas teritorinis taškas, gatvė, namas, nuo tam tikro buto pradedama eiti tam tikru žingsniu, pavyzdžiui, kas penktas butas. Skambinama į namus ir ten tikimybiškai atrenkamas žmogus.

Apklausa paprastai vyksta po darbo, nuo 18 iki 21 val., šeštadieniais ir sekmadieniais. Jei žmogaus nėra namuose, jo ieškoma kitą kartą. V.Gaidys pažymi, kad gana didelė dalis - apie 60 proc. - numatytos aibės gyventojų nėra apklausiami dėl to, kad jų nerandama namuose, jie nenori atsakinėti, serga ar būna neblaivūs. Vietoje neapklaustųjų ieškoma kitų respondentų, einama į kitą butą pagal tą patį žingsnį.

„Baltijos tyrimai“

„Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė teigia, kad jų apklausos yra nacionalinės reprezentatyvios, o imties formavimo principas - tikimybinė proporcinga vietovės dydžiui. Respondentų amžius - 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai, turintys teisę balsuoti. Piliečiai, esantys stacionariose gydymo įstaigose, kariuomenėje, įkalinimo įstaigose bei benamiai, neapklausiami. Taip pat neapklausiami tyrimo metu ne Lietuvoje esantys turintys teisę balsuoti Lietuvos piliečiai.

Apklausos, susijusios su rinkimais, atliekamos asmeninio interviu respondento namuose būdu. Respondentai namų ūkyje atrenkami pagal vadinamą gimtadienio taisyklę, o namų ūkiai - pagal maršrutinę atranką. Iš vieno namų ūkio klausiamas vienas respondentas, atrinktas pagal gimtadienio taisyklę. Jo neradus namuose, jį ar ją bandoma tyrimo metu pasiekti iki 3 kartų. Anot R.Ališauskienės, tokių, kurie atsisako dalyvauti tyrime, būna iki 7 proc. Juos esą bandoma įkalbėti. Kiekvienas pilietis apklausoje dalyvauja laisva valia.

„Spinter tyrimai“

„Spinter tyrimų“ direktorius Ignas Zokas pažymi, kad įmonė neatlieka specialių prezidentinių apklausų. Daromas reprezentatyvus „Omnibus“ tyrimas, apklausiami 18-75 metų amžiaus gyventojai. I.Zokas nurodo, kad tyrimas labiau orientuotas į verslą, kuriam įdomūs vartotojai. Svarbu atkreipti dėmesį, kad 75 metų ir vyresnių piliečių dalis paprastai yra viena aktyviausiai dalyvaujančių rinkimuose.

„Spinter tyrimai“ gyventojus apklausia ne tik namuose, ką daro kitos minėtos bendrovės, bet ir atlieka internetinę apklausą. Apklausa - kombinuota. „Face to face tyrimas atliekamas respondentų namuose. Atliekant apklausą internetu, registruotiems respondentams yra siunčiama unikalu nuoroda, kurią respondentas gali atsidaryti kelis kartus, bet negali jos persiųsti, dalintis“, - dėstė I.Zokas ir pažymėjo, kad apklausiamieji atrenkami pagal šalies gyventojų pasiskirstymą, pagrindines socialines demografijos charakteristikas - lytį, amžių, išsimokslinimą, gyvenamą vietą. Sudaromas mini Lietuvos modeliukas.

Apklausų rezultatų interpretavimas

Nors sociologinės apklausos suteikia vertingos informacijos apie rinkėjų nuotaikas, svarbu atkreipti dėmesį į kelis aspektus, kurie gali paveikti jų tikslumą:

• Rinkėjų aktyvumas: V.Gaidys pažymi, kad sudėtinga tiksliai nustatyti rodiklius, priklausančius nuo rinkėjų aktyvumo. Pavyzdžiui, Lenkų rinkimų akcijos elektoratas paprastai aktyvesnis nei Darbo partijos.
• Neapklaustų respondentų skaičius: Didelis neapklaustų respondentų skaičius gali iškreipti rezultatus, nes aktyvesnė gyventojų dalis, kuri domisi ir dalyvauja rinkimuose, labiau linkusi atsakyti į klausimus.
• Amžiaus ribojimai: „Spinter tyrimai“ apklausia tik 18-75 metų amžiaus gyventojus, nors 75 metų ir vyresni piliečiai paprastai yra viena aktyviausiai dalyvaujančių rinkimuose.
• Rinkimų kampanijos įtaka: R.Ališauskienė pažymi, kad rinkimų kampanija yra intensyvi, nemaža dalis rinkėjų iki pat rinkimų dienos nėra iki galo nusprendusi, už ką balsuos, tad iš apklausos rezultatų negalima daryti tikslių prognozių apie rinkimų baigtį. Ji priklausys nuo paskutinių dienų informacinio konteksto, kandidatų klaidų ar kokių nors naujų įvykių.

Apklausų rezultatų pavyzdžiai

Štai keletas apklausų rezultatų, paskelbtų prieš prezidento rinkimus:

• „Vilmorus“ (balandžio 4-13 d.): I.Šimonytė - 22,3 proc., G.Nausėda - 21,9 proc., S.Skvernelis - 16,7 proc.
• „Baltijos tyrimai“ (balandžio 12-26 d.): G.Nausėda - 21,1 proc., I.Šimonytė - 19,5 proc., S.Skvernelis - 18,4 proc.
• „Spinter tyrimai“ (balandžio 20-29 d.): I.Šimonytė - 26,2 proc., G.Nausėda - 24,6 proc., S.Skvernelis - 16,6 proc.

Šie duomenys rodo, kad kandidatų populiarumas skiriasi priklausomai nuo apklausos metodikos ir laiko.

Kandidatai į prezidentus

Štai keletas kandidatų, dalyvavusių prezidento rinkimuose:

• Kazimieras Juraitis
• Alfonsas Butė
• Vitas Gudiškis
• Petras Auštrevičius
• Aušra Maldeikienė
• Valentinas Mazuronis
• Gitanas Nausėda
• Naglis Puteikis
• Ingrida Šimonytė
• Saulius Skvernelis
• Arvydas Juozaitis

tags: #kandidatas #i #prezidentus #bute