Šiame straipsnyje apžvelgsime komercinių patalpų nuomos galimybes įvairiose Lietuvos vietovėse, įskaitant Vilnių, Kauną, Klaipėdą ir kitus miestus. Taip pat pateiksime informaciją apie konkrečius nuomos skelbimus ir kainas. Be to, trumpai apžvelgsime istorinę informaciją apie pastatus Kaune, kuriuose anksčiau veikė įvairios įstaigos ir įmonės.
Nuomos skelbimai įvairiose Lietuvos vietovėse
Žemiau pateikiami nuomos skelbimai iš įvairių Lietuvos miestų ir rajonų:
- Vilnius, Aukštieji Paneriai, Juodšilių g.
- Kaunas, Eiguliai, Sukilėlių pr.
- Vilniaus r. sav., Mažieji Lygainiai, Balaičių g.
- Kaunas, Vilijampolė, Neries krant. 500 €/mėn.
- Vilnius, Žirmūnai (Žirmūnų sen.), Kareivių g.
- Vilnius, Fabijoniškės, S. Stanevičiaus g.
- Klaipėda, Melnragė, Audros g.
- Vilnius, Šeškinė, Gelvonų g. 3k.b.
- Vilnius, Justiniškės, Rygos g.
- Klaipėda, Mažojo kaimelio, Žolynų g.
- Trakų r. sav., Lentvaris, Pakalnės g. 400 €/mėn.
- Švenčionių r. sav., Švenčionys, Miško g. 200 €/mėn.
- Vilnius, Justiniškės, Justiniškių g. 600 €/mėn.
- Nuomojamas butas Trakuose, Trakų g. Trakų r. sav., Trakai, Trakų g. 450 €/mėn.
- Kaunas, Dainava, Partizanų g. 490 €/mėn.
- Mažeikių r. sav.
- Klaipėda, Bandužiai, Mogiliovo g. 450 €/mėn.
- Kretingos r. sav., Kretinga, J. Jablonskio g. 270 €/mėn.
- NUOMOJAMAS VIENO KAMBARIO BUTAS ŽIRMŪNUOSE. Vilnius, Žirmūnai (Žirmūnų sen.), Tuskulėnų g. 450 €/mėn.
- Nuomojamos gamybinės-sandėliavimo-administracinės patalpos Rokiškyje - greitas startas Jūsų verslui! Rokiškio r. sav., Rokiškis, Pramonės g.
- Nuomojamas butas su vaizdu Kaune! Kaunas, Aleksotas, H. ir O. Minkovskių g. 750 €/mėn.
- Vilniaus centrinėje dalyje (!), Smolensko g. Vilnius, Naujamiestis, Smolensko g.
- Kretingos r. sav., Kretinga, J. Jablonskio g.
- Nuomojamas Butas Juozapavičiaus Pr. 49kv.m. Kaunas, Žemieji Šančiai, A. Juozapavičiaus pr. 490 €/mėn.
Šie skelbimai rodo, kad nuomos kainos ir vietos yra labai įvairios, todėl kiekvienas gali rasti sau tinkamą variantą.
Istorinė informacija apie pastatus Kaune
Kauno Laisvės alėja turi turtingą istoriją, o joje esantys pastatai mena įvairius laikotarpius ir įvykius. Panagrinėkime keletą įdomių faktų apie pastatus Laisvės alėjoje:
- Tiesa, jau 1861 m. šioje vietoje buvo statomas miestiečio Noselio Bentovičiaus dviejų aukštų mūrinis namas (leidimas jį statyti gautas 1861 01 07. KRVA, f. I-473, ap. 1, b. 2820, l. 5).
- Trijų aukštų namo statyba prie esamo dviejų aukštų namo pagal N. Andrejevo projektą tuometiniame Soboro ir Nikolajaus prospekto kampe faktiškai rūpinosi O. Presienės vyras, teismo valdininkas, G. Presas (KRVA, f. I-61, ap. 2, b. 6246, l. 1-2).
- Dar statant namą planuota, kad jo trečiame aukšte įsikurs viešbutis, o pirmame - įvairios įstaigos.
- Pasak N. Lukšionytės-Tolvaišienės, gubernijos architektas N. 1908 m. A. Press gavo leidimą pertvarkyti pirmo aukšto langus ir duris pastate įsikuriančioms krautuvėms ir įstaigoms (KRVA, f. I-61, ap. 3, b. 545, l. 63-64).
- Dar kartą pastato langai ir durys krautuvėms O. Presienės prašymu pertvarkyti 1928 m. pagal inž. S. Olendskio projektą (KRVA, f. 218, ap. 2, b. 3883, l. 1-3).
- Ketvirtajame dešimtmetyje pastato pertvarkymais ir pastatais sklypo kieme rūpinosi paveldėtojų įgaliotinis I.
- 1931 m. pastato langai ir durys dar kartą pertvarkyti pagal inž. L. Soloveičiko projektą (KRVA, f. 218, ap. 2, b. 3882, l. 1-3), o 1932-1933 m. pagal inž. N. Mačiulskio projektus bandyta pastatyti priestatus iš kiemo pusės išvietėms ir skalbyklai (KRVA, f. 218, ap. 2, b. 3882, l. 5-10).
- 1933-1934 m. leista atlikti pastato kapitalinį remontą, techninė priežiūra - inž. L. Soloveičiko (KRVA, f. 218, ap. 2, b. 3882, l.
Viešbutis "Centralinis"
Jau trečiajame dešimtmetyje „Centralinis“ viešbutis buvo gretimo pastato Laisvės al. 11 (dabar Laisvės al. Viešbutį po O. Presienės perėmė atsargos kapitonas Vladas Kavaliauskas, pats gyvenęs bute namo pastogėje. Jo viešbutis pradėjo veikti 1930 11 24, iš pradžių kartu su Vaclovu Sakalausku, nuo 1936 m. vadovaujant tik V. Viešbutyje buvo keturiolika kambarių, bet esant reikalui svečiai galėjo būti apgyvendinti devyniolikoje kambarių, 1939 m. jau oficialiai buvo devyniolika kambarių, 1940 m. Kambarių padaugėjo sumažinus V. Kavaliausko buto ir viešbučio valgyklos plotą (KRVA, f. 209, ap. 2, b. 4202, l. 1-61).
XX a. ketvirtajame dešimtmetyje viešbučio reklamose buvo pabrėžiama, kad viešbutis yra prie Soboro, greta autobusų sustojimo vietos, jo kambariai patogūs, šviesūs, su praustuvais, šiltu ir šaltu vandeniu, yra atskiri kambariai su voniomis ir centriniu šildymu (Diena. - 1933, lapkr. 19, p. Lovos viešbutyje, kaip buvo skelbiama reklamoje, visada švariai paklotos, kambariuose buvo sofos, spintos ir kiti baldai. Viešbutyje buvo galima gauti pigius pusryčius ir vakarienę, skaityti spaudos leidinius viešbučio skaitykloje. Viena lova trečiame aukšte parai kainavo 6-8 litus, ketvirtame aukšte - 5-6 litus, o antra lova kainavo papildomus 2 litus. Parodžius knygutę „Vykstantiems į Lietuvą žinotina!“ (Kaunas, 1933, p.
E. Kavaliauskienės „Centralinė“ valgykla užėmė tris kambarius, joje dirbo nuo penkiolikos iki devyniolikos tarnautojų. 1940 m. Valgyklos salė 1939-1940 m. buvo sumažinta, įrengus papildomus viešbučio kambarius, nes valgykla neveikė tokia apimtimi, kaip iš pradžių (KRVA, f. 209, ap. 2, b. 4200, l. Viešbučio „Centralinis“ savininkas V. Kavaliauskas nacionalizaciją 1940 m. pasitiko labai sunkios būklės - paralyžiuotomis kojomis, be pajamų, nes jo asmeninė sąskaita Lietuvos kredito banke buvo nacionalizuota. Gydytis Kauno klinikų Nervų ligų skyriuje jis galėjo tik padedant vaikams (KRVA, f. 209, ap. 2, b. 4202, l.
Kitos įstaigos pastate Laisvės al. 9 (dabar Laisvės al. 21)
Pastato Laisvės al. 9 (dabar Laisvės al. 21) kampe įvairiu laiku veikė kelios miestiečiams gerai žinomos krautuvės, bendrovės ir įstaigos. Šio pastato pirmo aukšto kampe 1920-1928 m. veikė Onos Vitkauskytės knygynas. O. Vitkauskytė garsėjo atvirukų ir muzikos kūrinių leidyba. Leidybai reikėjo nemažai pinigų, o knygyno veikla nebuvo labai pelninga, tad O. Šio knygyno veiklą išsamiai aprašė Aldona Zimnachaitė knygoje „Sugrįžimai: Onos Vitkauskytės leidinių katalogas“ (Kaunas, 2001). Ji taip pat išleido keturių puslapių lankstinuką su O. Vitkauskytės portretu ir biografija (Ona Vitkauskytė, 1865-1928 / Aldona Zimnachaitė.
1928 m. O. Vitkauskytės knygyno Laisvės al. 9 patalpas iš D. „Tulpės“ bendrovės knygynas veikė 1928-1933 m. (pastate Laisvės al. 11 buvo „Tulpės“ bendrovės patalpos, kieme - jos sandėliai). „Tulpės“ bendrovės knygoms leisti ir prekiauti savininkai buvo Jonas Jablonskis ir Adolfas Sruoga. Pasak bendrovės veiklą knygoje „Bendrovės knygoms leisti ir platinti, 1918-1940“ aprašiusio Vlado Žuko (Vilnius, 1998, p. 263-275), „Tulpės“ prekybos reikalais rūpinosi A. Sruoga, o leidybos (tiksliau - leidybos planų) - J. Jablonskis, iš bendrovės išstojęs 1929 m. lapkričio pradžioje. Pašto valdybos direktorius A. V. Žukas mini, kad „Tulpės“ bendrovė išleido daugiau kaip 30 knygų. Tai buvo pedagoginė, grožinė ir šviečiamoji literatura.
Vladas Žukas išskiria „Tulpės“ išleistą biografinę apybraižą „Kipras Petrauskas“, kurią parašė Viktoras Žadeika, o iliustravo dailininkas Mstislavas Dobužinskis, knygos viršelį piešė dailininkas Vilius Jomantas. Ši 1930 m. „Žiedo“ cinkografijoje tūkstančiu numeruotų egzempliorių išleista knyga, pasak V. Pirmasis „Tulpės“ bendrovės leidinys buvo Augustino Griciaus feljetonų knyga „Pamokslas idėjos broliams“, kurią iliustravo dailininkas Telesforas Kulakauskas. Gražiai išleistos ir Knuto Hamsuno novelės „Aistrų kova“ (1928), iliustruotos dailininko Rimto Kalpoko, bei Liudo Giros poezijos rinkinys „Amžių žingsniai“ (1929). „Tulpės“ bendrovės knygyno reklamoje taip pat buvo girtasi, kad knygyne galima gauti naujausių prancūziškų atvirukų (Naujas žodis. - 1928, Nr. 9, virš. p.).
1932 m. pabaigoje „Tulpės“ knygynui bankrutavus, nuo 1934 m. Laisvės al. 9 įsikūrė Marijos Šilerytės ir Elenos Nikiforienės knygynas „Mintis“, jau nuo 1935 m. turėjęs skolų ir veikęs iki 1937 m. (KRVA, f. 209, ap. 2, b. 3080, l. Nuo 1922 m. kovo Laisvės al. 9 (dabar Laisvės al. 21) veikė skandalingai pagarsėjusio Kastanto Norkaus, Amerikos valdžios laivyno „United states lines“ generalinio atstovo, emigracijos biuras (įkurtas 1921 01 22, kaip Lietuvos emigracijos biuras). 1926 m. „United states lines“ atsiribojo nuo blogą reputaciją turinčio K. Norkaus, pabėgusio į užsienį, ir įsikūrė kitu adresu - Laisvės al.
Nuo 1927 m. gruodžio Laisvės al. 9 (dabar Laisvės al. 21) veikė Prancūzijos linijos „Compagne Generale Transatlantique“ atstovybės Lietuvai emigracijos biuras (įėjimas iš Nepriklausomybės aikštės pusės), 1932 m. persikėlęs į Laisvės al. 56 (dabar Laisvės al. 80). Šis emigracijos biuras padėjo lietuviams išplaukti prancūzų kompanijos laivais iš Klaipėdos per Havro uostą (Prancūzija) į Argentiną, Australiją, Braziliją, Kubą, Meksiką, Urugvajų, kitas Pietų Amerikos šalis, 1929 m. šios linijos laivai iš Klaipėdos plaukė du kartus per savaitę. 1927 m., prieš generalinei atstovybei atsikeliant į Laisvės al. 9, buvo laikinai nutrauktas susisiekimas su Brazilija.
Nuo 1928 m. kovo iki 1940 m. pastate Laisvės al. 11 (dabar Laisvės al. Ši vieta garsėjo ir galanterijos prekyba. 1927 m. čia buvo R. Kaselienės ir D. Pukės galanterijos prekyba, o ketvirtajame dešimtmetyje Laisvės al. 9 įsikūrė Elijaus Gero galanterijos parduotuvė ir dirbtuvės „Bonitas“. Nors parduotuvė buvo populiari (Reklamos: Sekmadienis. - 1931, lapkr. 8, p. 8; Lietuvos žinios. - 1937, saus. 23, p. 10 ir kt.), jos savininkas vertėsi sunkiai. 1937 m. iš varžytinių parduota jo odai siūti skirta mašina, o 1939 m. iš varžytinių parduoti Elijaus Gero šeši rudos spalvos lagaminai po 10 litų, mašina lagaminams gaminti, įvertinta 700 litų, kasa ir rudos spalvos bufetas, įvertinti po 100 litų (KRVA, f. 209, ap. 2, b. 1041, l.
1933 m. iš Gedimino g. 23 į Laisvės al. 9 persikėlė Kazio Urbono cukrainė, ten veikusi iki 1936 m. Cukrainė garsėjo bandelėmis, kurios šviežios buvo pristatomos 7 val. ryte ir 16 val. popiet. K. Urbonas taip pat turėjo restoraną A. Mickevičiaus gatvėje, o cukrainę 1936 m. Skoloms padengti pinigų neužteko, 1936 m. iš varžytinių parduota ir dalis restorano bei cukrainės baldų: stalai, kėdės, bufetas, kabyklos (viso 910 litų), taip pat sieninis laikrodis (20 litų), „National“ mašina pinigams skaičiuoti (200 litų) ir radijo aparatas „Saba“ (140 litų) (KRVA, f. 209, ap. 2, b. 4528, l.
Laisvės al. 11 / 13 (dabar Laisvės al. 23) nuo 1929 m. iki 1940 m. taip pat veikė Chaimo Dembovičiaus kepurių ir skrybėlių parduotuvė bei dirbtuvė, kurioje iki 1936 m. buvo samdomi du darbuotojai. Po 1936 m. įvykusių Chaimo Dembovičiaus kepurių siuvimo mašinos varžytinių, parduotuvėje ir dirbtuvėje kurį laiką dirbo tik savininkas, ir tik 1939-1940 m. vėl buvo keturi darbuotojai (KRVA, f. 209, ap. 2, b. 673, l. 1-36 ; f. 209, ap. 2, b. 5144, l.
Nuo 1927 m. gruodžio Laisvės al. 9 (dabar Laisvės al. Trijų aukštų mūrinis pastatas Laisvės al. 11 / 13 statytas 1927-1928 m. pagal inž., architekto Aleksandro Gordevičiaus projektą. Leidimas statyti išduotas Kaziui Pociui, po to perėjo medicinos daktaro Efimo Paulausko nuosavybėn, o 1931 12 18 pusę savo nekilnojamojo turto pastarasis pardavė už skolas. Tą nuosavybę įsigijo Hinda Kliačkienė ir Dovydas Gurvičius, kurie turėjo padengti dalį E. Paulausko skolų, o likusi skolų dalis vėliau teko Kastei Bražėnienei (KRVA, f. 209, ap. 3, b. 2737, l.
Šiame name, pagal 1929 06 21 nekilnojamojo turto Laisvės al. 11 žinionešę, šešis kambarius antrame aukšte buvo užėmęs Valstybės Radiofonas (ten veikė 1928-1933 m.), trečiame aukšte dvylika kambarių priklausė „Centraliniam“ viešbučiui, pirmame aukšte buvo Ch. Dembovičiaus kepurių dirbtuvė ir krautuvė, po vieną kambarį užėmė „Tulpės“ bendrovė, A. Gadeikio kirpykla ir bendrovės „Susisiekimas“ išeivybės biuras, du kambarius nuomavo Rozalijos Rimkevičienės „Bon Marche“ siuvykla (KRVA, f. 209, ap. 3, b. 2737, l. 1).
XX a. trečiajame dešimtmetyje Laisvės al. 11 (dabar Laisvės al. XX a. ketvirtajame dešimtmetyje Laisvės al. 11 (dabar Laisvės al.
Sovietmečiu Laisvės al. 21 buvo įsikūręs Valstybinės automobilių inspekcijos Kauno skyrius, vėliau kelių policija, nuo XX a. septintojo dešimtmečio iki 2013 m. veikė garsi valgykla „Lietuviški patiekalai“, išregistruota iš šios vietos tik 2022 m. 1962 m. Kauno miesto telefono abonentų knygoje ši valgykla įvardyta „Valgykla Nr. XX a. devintajame dešimtmetyje ši valgykla buvo pakeitusi pavadinimą „Prie akmenų“, tačiau XXI a. vėl pasitiko senu pavadinimu.
Laisvės al. 21 2-3 aukštuose iš Nepriklausomybės aikštės pusės nuo 2018 m. taip pat yra įsikūręs naktinis šokių klubas, kokteilių baras „Anna Mesha Viešbutis“. Klubas „Anna Mesha Viešbutis“ iš pradžių atsirado Vilniuje, po to įsikūrė ir istoriniame pastate Kaune. Klubo interjeras turėjo priminti čia buvusį prabangų viešbutį. Laisvės al. 21 iš Laisvės alėjos pusės taip pat yra alaus svetainė, prekiaujanti „Genio“ alaus daryklos alumi „Genys Taproom“.
Laisvės al. 23, buvusiose Radiofono patalpose nuo 1961 m. Šio pastato pirmame aukšte kurį laiką buvo kavinė „Spurgos“ (Laisvės alėjoje buvo dar viena spurginė, apie kurią labai mažai žinome). Garsioji antro aukšto valgykla ne visuomet buvo be pavadinimo. XX a. septintajame dešimtmetyje ji vadinosi „Pieniški patiekalai“, aštuntajame dešimtmetyje - „Žuvies patiekalai“, dar vėliau „Sultiniai“, o šiais laikais tiesiog valgykla su sovietinei valgyklai būdingu asortimentu ir pigiomis patiekalų kainomis. 2015 m. Neseniai šio pastato pirmame aukšte įsikūrė tatuiruočių ir auskarų vėrimo salonas „Ve An Tatoo and Piercing“.
Ši istorinė informacija leidžia geriau suprasti, kaip keitėsi Kauno Laisvės alėjos pastatai ir kokias funkcijas jie atliko įvairiais laikotarpiais.
Papildoma informacija
Miesto parkų apsuptyje, tad nereikės specialiai kur nors skubėti norint atsiradusią laisvą valandėlę praleisti pamiškėje; Mykolo Romerio universiteto parkas - pritaikytas aktyviam poilsiui, jame įrengti bėgimo takai, apšvietimas, suoliukai. Bus siekiama įgyvendinti tik nuo 2018 m gruodžio 31 d. - ne intensyvios eksploatacijos išorinės pastato dalys, bus apšiltintos panaudojant itin aukštomis šilumos izoliacinėmis savybėmis pasižyminčiu putų polistirenu „Neopor“. - Visos teritorijos prieigos, t. y. įvažiavimai/ išvažiavimai iš teritorijos, požeminių automobilių saugyklų, įėjimai į pastatų kompleksą, bus prižiūrimi visiems gerai žinomo pasaulinio vaizdo įrangos gamintojo „Samsung“ IP kamerų.
Gyvenamosios paskirties prieigų erdvės orientuotos į pietus, todėl ilgą dienos dalį bus apšviestos tiesioginių saulės spindulių, o dėl tinkamo patalpų išplanavimo, atribotos nuo intensyviųjų Ateities ir L. Visos pastato bendro naudojimo dalys, laiptinės - šviesios ir erdvios. - vakariniame fasade numatytos lodžijos bus įstiklintos moderniomis paulinio koncerno „Sapa Group“ įmonių grupės berėmio profilio stiklinimo sistemomis. - didžioji dalis administracinės paskirties patalpų bus šviesios, turės daug langų, tačiau dėl stiklo atitvarų orientacijos į šiaurę, per juos patalpos „neprikais“.
Netrukus statomame korpuse bus įrengta kavinė, kurios „šefams“ bus svarbi kiekvieno čia pat dirbančio žmogaus nuomonė apie gaminamus pietus arba greta gyvenančio kaimyno požiūris į gaminamus užkandžius, vakaro meniu.
tags: #nuomojamos #patalpos #liudo #giros