Ankstyva ligų diagnostika gali padėti užkirsti kelią sunkioms komplikacijoms, paskirti tinkamą gydymą. Kraujo rodikliai parodo mūsų kūno sutrikimus ir turėtų būti atliekami kas vienerius ar dvejus metus, priklausomai nuo amžiaus, arba dažniau, jei žmogus serga lėtinėmis ligomis, kurias būtina stebėti. Kraujo tyrimai pirmiausia parodo nukrypimus nuo normų. Kai kurios jų gali indikuoti svarbius sveikatos sistemos sutrikimus. Pavyzdžiui, kraujo tyrimai labai svarbūs norint diagnozuoti mažakraujystę, cukrinį diabetą, virusines infekcijas, skydliaukės, kepenų sutrikimus ir kitas ligas.
Įprastai kraujo tyrimus paskiria šeimos gydytojas, kartais - ginekologas, endokrinologas ar kitos srities specialistas. Šeimos planuojančios susilaukti kūdikio taip pat turėtų išsitirti kraują. Kiekvienas tyrimas turi normas, jos yra nurodomos tyrimų išraše. Nukrypimai nuo normų gali rodyti negalavimus, infekcijas, lėtines ligas. Taip pat vitaminų ir mineralų stoką arba perteklių, skydliaukės ar kitas su hormonais susijusias problemas, priklausomai nuo to, kas buvo tirta.
Labai svarbu, kad Jūsų tyrimo rezultatus vertintų specialistas, kuris turi prieigą prie jūsų sveikatos istorijos. Žinoma, tyrimų atsakyme galite matyti laboratorinės diagnostikos rezultatus bei greta nurodytas normos ribas, tačiau tik žinant konkretaus žmogaus sveikatos istoriją galima vertinti vieno ar kelių rodiklių nuokrypių nuo normų pavojingumą. Net jei atlikote gydytojo nepaskirtus kraujo tyrimus savarankiškai - aptarkite rezultatus su Jus gydančiu gydytoju.
Pagrindiniai kraujo tyrimo rodikliai
Pats svarbiausias ir dažniausiai atliekamas yra bendrasis kraujo tyrimas (kartai dar vadinamas BKT). Jo metu tiriamos trys pagrindinės kraujo dalys: raudonųjų kraujo ląstelių ir jų rodiklių nustatymas, baltųjų kraujo ląstelių ir jų klasių nustatymas ir trombocitų ir jų rodiklių nustatymas. Ką rodo kiekvienas rodiklis ir padeda nustatyti?
- Eritrocitai (RBC): padeda diagnozuoti mažakraujystę (jei aptinkamas sumažėjęs jų kiekis).
- Leukocitai (WBC): gali parodyti imunines problemas, lėtinį arba ūminį uždegimą. Jie skirstomi į penkias grupes: limfocitus, neutrofilus, monocitus, bazofilus ir eozinofilus ir kiekvienas turi savo atskirą funkciją. Sergant virusinėmis infekcijomis, dažniausiai padidėja limfocitų ir sumažėja neutrofilų skaičius. Esant bakterinei infekcijai, nustatome padidėjusį neutrofilų skaičių. Eozinofilai ir bazofilai gali padidėti esant alerginėms reakcijoms.
- Trombocitai (PLT): rodo kraujo krešėjimą. Šis rodiklis itin svarbus ruošiantis operacijoms.
Svarbu žinoti, kad kraujo tyrimais viso organizmo ištyrimo atlikti neįmanoma. Bendras kraujo tyrimas neparodo vėžinių susirgimų - tai vienas gajausių mitų tarp pacientų.
Nepamirškite, atlikę kraujo tyrimus užsiregistruokite nuotolinei konsultacijai dėl tyrimų aptarimo pas šeimos gydytoją. Jis padės tinkamai įvertinti rezultatus ir, jei reikės, paskirs gydymą arba nukreips pas kitus specialistus tolesniam ištyrimui.
Mityba ir kraujo rodikliai
Tad įdomu, ar ir, pavyzdžiui, sergantiems vėžiu galima su maistu kiek nors atstatyti imunitetą, kraujo plokštelių bei kūnelių kiekį. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad nėra „onkologinio ligonio dietos“. Vėžio lokalizacijos yra įvairios (krūtys, skrandis, burna, žarnynas ir kt.), o gydymui, kad ir tos pačios lokalizacijos navikams, gali būti taikomi skirtingi būdai (operacija, chemoterapija ir kt.)“, - kalbėjo gydytoja.
Todėl, pasak jos, onkologinio ligonio dieta turi būti individualizuota. Taip pat nereikia pamiršti, kad onkologine liga sergantis pacientas gali sirgti ir kitomis, maitinimąsi įtakojančiomis ligomis, tokiomis kaip cukrinis diabetas, gastritas ir pan. Tad daugeliu atvejų, besigydantiems nuo vėžio pacientams, vaisiai ir daržovės gali būti kaip papildymas prie tuo metu jo organizmui būtino ir jam pritaikyto maisto.
„Populiarus teiginys, kad vitaminai, vaisiai ir daržovės yra geriausia priemonė imunitetui ir kraujo rodikliams atstatyti. Tačiau tiesa ta, kad onkologinio ligonio imunitetas bus stiprus tik tuo atveju, jei pacientui nekris svoris, o organizmas bus aprūpintas visomis jam reikalingomis medžiagomis iš įvairių maisto grupių. Labai svarbu gauti tų medžiagų, kurių jam trūksta - mikro- ir makroelementų, geros kokybės baltymų, riebalų ar sveikųjų angliavandenių. Taip pat gana dažnai pasitaiko atvejų, kad vien dieta užtikrinti kokybinių ir kiekybinių organizmo poreikių nepavyksta, todėl yra skiriami papildai, kurie taip pat parenkami individualiai. Tais atvejais, kai paciento mityba nepakankama, gali būti reikalingi vitaminai“, - atkreipė dėmesį L.Jasevičienė.
Bendra rekomendacija, kaip stiprinti imunitetą sergantiems pacientams, kurie neturi nusiskundimų dėl apetito stokos, pykinimo ar svorio pokyčių: stenkitės valgyti kuo įvairesnį maistą, protingai pasirinkdami sveikus produktus.
Jeigu baltieji kraujo kūneliai sumažėję labai ženkliai, reiktų valgyti termiškai apdorotą maistą ir laikytis maisto higienos reikalavimų. Tokiu atveju reiktų vengti nepasterizuoto pieno produktų, žalios žuvies ar mėsos patiekalų, kruopščiai plauti vaisius ir daržoves“, - teigė gydytoja. Ji pridūrė, kad jeigu paciento dieta yra skurdi, gali prireikti vartoti omega-3 riebiąsias rūgštis, probiotikus ar vitaminus, pavyzdžiui, vitaminą B12. Tačiau prieš tai būtina įvertinti paciento būklę, nes kai kurie vitaminai ir papildai gali būti nesuderinami su paskirtu gydymu.
Kokie maisto produktai vis dėlto padėtų esant nusilpusiai imuninei sistemai? L.Jasevičienė sako, kad įvairūs, nes tik tada organizmas gaus ir įsisavins maistines medžiagas.
„Labai svarbūs elementai sveikai imuninei sistemai užtikrinti yra baltymai (kiaušiniai, pieno produktai, žuvis). Vitaminas C dalyvauja antikūnų gamyboje. Jo yra pomidoruose, apelsinuose, uogose. Vitaminas E - riešutuose, aliejuje. Vitaminas A - oranžinės ir raudonos spalvos daržovėse. Šis vitaminas yra riebaluose tirpus, todėl riebalai maiste yra būtina sąlyga įsisavinti šiam ir kai kuriems kitiems vitaminams. Cinkas - mėsoje, jūros gėrybėse, riešutuose.
Pasiruošimas kraujo tyrimams
Vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių laboratorinių tyrimų tikslumą ir patikimumą, esate Jūs pats. Norint užtikrinti rezultatų kokybę būtina tinkamai pasiruošti tyrimams! Kraujo tyrimus galite atlikti ir pavalgius, nebent Jūsų gydytojas rekomenduoja kitaip. Sąvoka nevalgius (pasninkavus) reiškia būseną, kai maždaug 12 valandų nevalgoma maisto ir nevartojami skysčiai. Rekomenduojama negerti kavos, arbatos bei nekramtyti kramtomosios gumos. Tam tikros medžiagos gali turėti įtakos gliukozės tyrimo rezultatams.
SVARBU:
- Atvykus į bet kurį laboratorijos padalinį su savimi būtina turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę arba vairuotojo pažymėjimą).
- Norint gauti tarpusavyje palyginamus laboratorinių tyrimų rezultatus, rekomenduojama kraujo paėmimui atvykti tuo pačiu dienos metu bei toje pačioje laboratorijoje.
Prieš kraujo paėmimą:
- Būtina nevalgyti mažiausiai 2-3 val.;
- Gerkite tik nedidelį kiekį vandens;
- Negerkite stiprios kavos ir arbatos;
- Nevalgykite riebaus maisto;
- Nerūkykite bent 2 valandas;
- Pailsėkite 10-15 minučių.
Netikslius kraujo laboratorinių tyrimų rezultatus lemia daugelis veiksnių, todėl būtina atsiminti, kad:
- Rekomenduojama bent 24 val. prieš kraujo paėmimą neužsiimti jokia didelio intensyvumo fizine veikla;
- Kelios dienos iki tyrimo rekomenduojama nevartoti alkoholio;
- Nepatariama atlikti kraujo tyrimų po rentgenologinių ir ultragarsinių tyrimų, masažo, refleksoterapijos arba fizioterapijos procedūrų;
- Kartojant hormonų, geležies, kalio, natrio tyrimus, kraują patartina imti tuo pačiu paros laiku;
- Menstruacijų metu nereikėtų atlikti geležies koncentracijos kraujyje tyrimų. Geriausiai tai daryti praėjus dviem savaitėm po menstruacijų;
- Moterų lytinių hormonų tyrimų rezultatai bei jų interpretacija priklauso nuo mėnesinių ciklo, todėl juos atlikite gydytojo rekomenduotą dieną;
- PSA tyrimui kraują priduokite prieš atliekant rektalinį, veloergometrinį tyrimą, biopsiją arba praėjus 1-2 sav. po šių tyrimų. Dieną prieš PSA tyrimą būtina vengti fizinio krūvio, važiavimo dviračiu, jodinėjimo, dvi dienas - lytinių santykių.
Prieš tyrimą nevartokite vaistų, galinčių įtakoti tyrimo rezultatą:
- Atliekant gliukozės toleravimo mėginį, 3 dienas prieš jį nevartokite gliukozės apykaitą veikiančių preparatų;
- Atliekant vitamino D tyrimą, nevartokite vitamino D preparatų;
- Atliekant geležies tyrimą - 10 dienų nevartokite geležies preparatų;
- Atliekant skydliaukės hormonų tyrimus (TTH, LT4), vaistus išgerkite tik po kraujo paėmimo;
- Atliekant kraujo krešėjimo tyrimus svarbu žinoti, kad vartojami oraliniai antikoaguliantai gali iškreipti tyrimų rezultatus;
Pasikonsultuokite su gydytoju, jei nesate tikri dėl vartojamų vaistų poveikio laboratorinių tyrimų rezultatui.
Tirštas kraujas: priežastys ir gerinimo būdai
Tirštas kraujas gali sukelti įvairių sveikatos problemų, todėl svarbu pažinti šią būklę ir žinoti, kaip pagerinti kraujo tekėjimą. Kraujo klampumo padidėjimas gali būti susijęs su įvairiais veiksniais, tokiais kaip gyvenimo būdas, dieta ir sveikatos būklės.
Ką reiškia tirštas kraujas?
Tirštas kraujas, arba hiperviskozė, yra būklė, kai kraujo klampumas yra didesnis nei įprastai. Tai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant dehidrataciją, per didelį raudonųjų kraujo kūnelių kiekį, ar net tam tikras ligas, tokias kaip diabetas ar inkstų sutrikimai. Dehidratacija yra vienas iš pagrindinių tiršto kraujo priežasčių. Kai organizmas praranda daugiau skysčių nei gauna, kraujo tūris mažėja, o kraujas sutirštėja.
Simptomai, rodančių tirštą kraują
Tiršto kraujo simptomai gali būti labai įvairūs. Tirštas kraujas gali sukelti skausmus ir diskomfortą, ypač atsižvelgiant į tai, kaip jis veikia kraujo apytaką.
Kaip pagerinti kraujo tekėjimą
Yra keletas būdų, kaip pagerinti kraujo tekėjimą ir sumažinti kraujo klampumą:
- Gerkite pakankamai vandens. Pakankamas skysčių kiekis padeda išlaikyti kraujo skystumą.
- Venkite cukraus ir rafinuotų angliavandenių. Cukrus ir rafinuoti angliavandeniai gali padidinti insulino lygį, o tai gali prisidėti prie tiršto kraujo.
- Vartokite vitaminą E. Vitaminas E yra natūralus kraujo skystiklis.
- Mažinkite stresą. Chroniškas stresas gali turėti neigiamą poveikį sveikatai, įskaitant kraujo klampumą.
Jei jaučiate simptomus, kurie gali rodyti tirštą kraują, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju.
Pagarbiai, kraujo tekėjimas ir jo kokybė yra svarbūs sveikatai. Tyrimų ir protingo gyvenimo būdo laikymasis gali padėti pagerinti kraujo apytaką ir sumažinti tiršto kraujo riziką, todėl svarbu būti aktyviems ir teisingai maitintis.