Maisto turgų nuomos sąlygos Lietuvoje: apžvalga

Maistas yra bet kuri substancija, vartojama gyvų organizmų kaip pagrindinis energijos ir maistingų medžiagų šaltinis ir dažniausiai yra augalinės arba gyvulinės kilmės. Vartotojams vis labiau rūpi, ką jie valgo ir geria, todėl maisto pramonė nuolat keičiasi ir plečia savo produkcijos asortimentą.

Maisto pramonė Lietuvoje: apžvalga

Maisto pramonė - viena iš seniausių ir labiausiai paplitusių pramonės šakų. Žaliavą jai teikia daugiausia žemės ūkis, medžioklė, žvejyba. Vartotojui patenka vis mažiau neapdirbtų žemės ūkio produktų. Perdirbti produktai yra ne tik maistingesni, labiau vitaminizuoti, bet ir ilgiau išsilaiko.

Lietuvos žemės ūkis pajėgus aprūpinti šalies gyventojus visais svarbiausiais maisto produktais ir turi potencialias galimybes dalį jų eksportuoti.

Žemės ūkis atlieka labai svarbią ekonominę, socialinę, gamtosauginę ir etnokultūrinę funkciją. Kaimas vis labiau vertinamas kaip šalies infrastruktūra, gerinanti ir miesto žmonių gyvenimo kokybę. Sparčiai besikeičianti visuomenė kelia naujus reikalavimus žemės ūkio žaliavoms ir maisto produktams. Ypač didėja aukštos kokybės, sveikų, ekologiškų maisto produktų poreikis.

Produktų kilmė, kokybė, asortimentas, prekinė išvaizda, jų vartojimo patogumas atveria naujas rinkos galimybes. Auga visuomenės susidomėjimas kaimo atnaujinimu ir kraštovaizdžio išsaugojimu. Kyla nauji gyvulių gerovės reikalavimai. Maisto ūkis radikaliai keičiasi, jis labiau integruojamas į pasaulinę ekonomiką.

Mėsos pramonė: nuo žaliavos iki produkto

Mėsos pramonės produkcija - tai galvijų, kiaulių skerdiena, paukštiena, rūkyti mėsos gaminiai, mėsos ir kraujo miltai. Mėsos gaminiai eksportuojami į Vokietiją, Rusiją, Rumuniją, Olandiją ir į kitas valstybes. Užsienyje įsigyjama šiuolaikinių mėsos perdirbimo technologinių įrenginių. Žaliavas (gyvulius, paukščius) superka artimiausiuose rajonuose.

Šiame straipsnyje aptarsime mėsos pramonės produkciją, ypatingą dėmesį skiriant rūkytiems mėsos gaminiams, jų gamybos procesui ir kokybės užtikrinimui.

Rūkytų mėsos gaminių gamybos ypatumai

Rūkytų mėsos gaminių gamyba yra sudėtingas procesas, reikalaujantis specialių žinių ir įrangos. Svarbu pabrėžti, kad teiginiai apie tai, jog natūralų rūkymo procesą galima pakeisti kokiu nors mirkymu, yra neteisingi. UAB “Krekenavos agrofirma” mėsos gaminiai apdorojami natūraliu dūmu rūkyklose. Šiuose mėsos gaminiuose negali būti mechaniškai atskirtos mėsos, baltyminių mėsos pakaitalų (sojos, kviečių baltymų koncentrato, kiaušinių miltelių, pieno miltelių) ir užpildų (bulvių ar kukurūzų krakmolo, manų kruopų, kviečių skaidulų). Pirmos rūšies gaminiuose leidžiama naudoti iki 1-2 % baltyminių mėsos pakaitalų ir iki 2-3 % užpildų (priklausomai nuo produktų grupės). Į antros rūšies mėsos produktus galima įdėti iki 2 % baltyminių mėsos pakaitalų, užpildų (bulvių ar kukurūzų krakmolo, manų kruopų, kviečių skaidulų) kiekis neribojamas.

Labai dažnai antros rūšies gaminių sudėtyje pirmoje vietoje matome užrašą „mechaniškai atskirta paukštiena“. Po rankinio paukščių skerdenų išpjaustymo, ant kaulų dar lieka maistui tinkamos mėsos likučių. Yra speciali technologija, kai šie kaulai su mėsos likučiais yra susmulkinami ir perleidžiama per specialų sietelį/filtrą - kaulai ir jų dalys lieka, o mėsos žaliava praeina. Gaunama tyrės pavidalo mėsos masė. Tai ir yra ta „mechaniškai atskirta paukštiena“, kuri taip pat yra mėsos žaliava, tik jos naudojimas draudžiamas aukščiausios rūšies gaminiuose dėl mažesnės mitybinės vertės.

Mėsos gaminių ženklinimas ir kokybės kontrolė

Svarbu atkreipti dėmesį į mėsos gaminių ženklinimą. Jei gaminys supakuotas panaudotas modifikuotos atmosferos technologiją, tai ant pakuotės privalomas užrašas „Supakuota panaudojant apsaugines dujas“. Atmosferos oras, kurio mes kvėpuojame, yra sudarytas iš azoto (78%), deguonies (21%) ir kai kurių kitų dujų (anglies dvideginio, argono) mišinio (1%). Specialia įranga iš pakuotės iš viso išsiurbiamas oras ir įpučiami tie patys komponentai (deguonis, azotas ir anglies dvideginis) tik kitokiomis proporcijomis: jei pakuojami termiškai apdoroti gaminiai (pvz., virtos dešrelės), sumažinama azoto ir padidinama anglies dvideginio, deguonies nepučiama visai, o jei pakuojame šviežią mėsą, padidinamas deguonies santykis.

UAB „Krekenavos agrofirma“ gaminių „Pagaminta be konservantų“ gamyboje visiškai nenaudoja E raidėmis žymimų priedų. Tačiau net ir nededant E priedų, galutiniame mėsos produkte galime tyrimu metu aptikti nitrito ir mononatrio glutamato nedidelius kiekius. Mononatrio glutamatas yra natūrali mėsos cheminės sudėties medžiaga. Gamyboje naudojami natūralių prieskoninių daržovių ekstraktai. Daržovės natūraliai kaupia nitratus, kurie suskyla į nitritus. Tai visiškai natūralus kasdieninis procesas, apie kurį net nesusimąstome valgydami daržoves.

Įmonėje įdiegta savikontrolės sistema, kurios vidaus auditų metu yra tikrinami gamybiniai technologiniai procesai, žaliavos ir receptūros. Atliekamas atsekamumas ir žaliavų nurodytų gaminio ženklinimo etiketės sudėtyje identifikavimas. Tai pat gaminių sudėtį ir technologinius procesus periodiškai tikrina teritorinė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Vartotojų teisės ir maisto sauga

Pastarosiomis dienomis Lietuvą sukrėtęs net dešimtmetį gyvavusios nelegalios prekybos vištiena skandalas abejingų nepaliko. Išsiaiškinti aplinkybių suskubo ne tik atsakingos valstybinės institucijos, bet ir prekybininkai bei suinteresuotų asociacijų atstovai, kurie yra atsakingi už gaminio kokybę. „Apie kai kurios mėsos nebetinkamumą vartoti dažnai liudija papilkėjusi, pablukusi spalva. Tiesa, kiek kitaip yra su vištiena - pasibaigus jos galiojimo laikui, spalva nepasikeičia, todėl reikia atkreipti dėmesį, ar mėsa neperdžiūvusi, ar nėra apsitraukusi glitėsiais, nejuntamas blogas kvapas, - teigia D. Dabrovolskas. Specialistas primena, kad nė vienas legalia prekyba užsiimantis asmuo, prekiaujantis parduotuvėje, turguje ar ūkyje, neturi teisės atsisakyti parodyti kilmės dokumentus. Pirkėjas, gavęs neigiamą atsakymą į šį prašymą, turi teisę kreiptis į Lietuvos vartotojų institutą ar Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT).

„KG Group“ Paukštininkystės verslo Kokybės kontrolės tarnybos vadovė Danguolė Velavičienė pirkėjams primena, kad vištiena - specifinė mėsa, tad priklausomai nuo jos apdorojimo būdo, skiriasi ir laikymo sąlygos: „Paukštiena ir jos gaminiai yra greitai gendančios prekės, todėl jų laikymo temperatūra yra griežtai reglamentuota. Šviežia vištiena turi būti laikoma ne aukštesnėje nei +4 °C temperatūroje, smulkinta - ne aukštesnėje nei +2 °C, o subgaminiai, pavyzdžiui, kepenėlės - ne aukštesnėje nei +3 °C temperatūroje. Saugi termiškai apdorotų mėsos laikymo temperatūra gali svyruoti nuo 0 iki +6 °C.“ D. Specialistės teigimu, gamintojai kontroliuoja ir atsako už tai, kad gaminiai iš įmonės išvažiuotų atšaldyti iki reikalaujamos temperatūros, transportavimui būtų pakraunami į saugias talpas. Prekybininkai, savo ruožtu, privalo kontroliuoti ir užtikrinti reikalaujamas laikymo sąlygas vitrinoje, o vartotojas atsakingas už elgesį su gaminiu savo aplinkoje. Vilniaus ir Kaišiadorių paukštyno kokybės vadovė atkreipia dėmesį, kad net ir visus šviežumo kriterijus atitinkanti mėsa ne visada pasiekia namus tinkama vartojimui. Dažniausiai taip nutinka mėsos gaminį ilgai laikant prišildytame automobilyje. Tokiu atveju geriausias būdas apsaugoti mėsą - šaltkrepšis. Neturint šio daikto ir įtarus, kad mėsos gaminiui galėjo pakenkti šiluma, reikėtų patikrinti parsineštos į namus mėsos konsistenciją bei kvapą.

Oficialiose VMVT išvadose teigiama, kad Lietuvoje maisto saugą užtikrinančią sistemą kasmet audituoja ir vertina apie 10 skirtingų užsienio ekspertų ir auditorių komanda. Be to, tyrimų duomenimis, net 99 proc. mūsų šalyje parduodamų maisto gaminių yra saugūs, kai bendras ES vidurkis šiek tiek mažesnis - 97 proc.

"Krekenavos agrofirma": pavyzdys iš Lietuvos rinkos

UAB „Krekenavos agrofirma“ istorija siekia daugiau nei 3 dešimtmečius. 1993 m. Krekenavos miestelyje įsi­kū­ręs kiaulių auginimo kompleksas buvo didžiausias visoje šalyje. Tuomet pastačius mėsos perdirbimo ce­chą, čia pradėti gaminti ir mėsos gaminiai. Per dešimtmetį stipriai išaugus „Krekenavos“ mėsos gaminių pak­lausai, prireikė naujo cecho, nes senasis nebepajėgė patenkinti paklausos. Todėl 2004 metais, inves­ta­vus daugiau nei 23 mln. eurų, Kėdainių rajone pastatyta moderni, visiškai nauja mėsos perdirbimo ga­mykla.

Įmonei pradėjus daugiau koncentruotis į mėsos perdirbimo verslą, 2008 metais danų bendrovei „Saerimner“ buvo parduotas įmonei priklausęs „Krekenavos“ kiaulių auginimo kompleksas. 2009 metų pava­sarį šalia Kėdainių esančioje perdirbimo įmonėje buvo pastatytas naujas priestatas, kuriame įreng­tas modernus šviežios mėsos pakavimo cechas. Daugiau nei 6 mln. eurų investicija padidino įmo­nės konkurencingumą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Šiandien esame ES standartus atitinkanti mėsos perdirbimo įmonė, nuolatos auganti, tobulė­janti ir investuojanti ne tik į naujas gamybos technologijas, naujus įrenginius, bet ir sistemingai ugdanti sa­vo darbuotojų kompetencijas.

UAB „Krekenavos agrofirma“ baigė vykdyti projektą „AB „Krekenavos agrofirma“ biodujų jėgainės įrengimo projektas“, projekto Nr. 04.2.1-LVPA-K-836-05-0014. Projektas įgyvendinamas pagal Europos regioninės plėtros fondo lėšomis iš dalies finansuojamą priemonę „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“. Bendrovė atliko įmonės energijos (elektros, dujų, vandens, šildymo, šaldymo ir kt. dalių) vartojimo auditą bei biodujų jėgainės įrengimo vertinamą. Vadovaujantis audito išvadomis - tikslinga gamybos metu susidariusių gyvulinės kilmės atliekų utilizavimą vykdyti įsirengiant biodujų gamybos ir surinkimo įrangą. Biodujų gamybos apimtys, jų panaudojimas leis sumažinti produkcijos gamybos kaštus įmonėje ir taip prisidės prie bendrovės veiklos efektyvumo bei konkurencingumo didinimo. Projektas turės ilgalaikį efektą, biodujų jėgainė galės būti naudojama kelis dešimtmečius.

Mitai apie mėsos gaminius

Svarbu paneigti kai kuriuos mitus, susijusius su mėsos gaminiais. Pavyzdžiui, netiesa, kad gamyba iš popieriaus yra įmanoma. Popieriaus naudojimas dešrų gamyboje yra senas ir labai juokingas mitas. Pigiose pirmos ir antros rūšies mėsos gaminiuose kaip pigi mėsos žaliava naudojama mechaniškai atskirta mėsa.

Taip pat netiesa, kad visuose mėsos gaminiuose yra daug mažiau mėsos, nei teigiama. Paimkime, pavyzdžiui, bet kokias aukščiausios rūšies virtas dešreles. Priklausomai nuo receptūros, grynos mėsos žaliavos dalis jose gali būti apie 75 proc., o likusią dalį sudarys vanduo, prieskoniai. O jei kalbėsime apie vytintas dešras, tai jų gamyboje mėsos sunaudojama netgi daugiau, nei galiausiai parduodama, kadangi vytinama mėsa praranda drėmę ir dė to tampa lengvesnė. Pirmos arba antros rūšies gaminiuose mėsos žaliava taip pat sudarys nemažą dalį - apie 65% (likusią dalį užims mėsos pakaitalai, užpildai, vanduo, prieskoniai), tačiau ten daugiau naudojama pigesnė mėsos žaliava - vadinama mechaniškai atskirta mėsa.

Gyvūnų gerovė

Gyvūnų svaiginimas UAB “Krekenavos agrofirma” vykdomas pačiais humaniškiausiais ir moderniausiais būdais - taip, jog gyvūnas net nespėtų pajausti skausmo: galvijai per sekundės dalis apsvaiginami specialiu pneumatiniu įrenginiu. O kiaulės yra užmigdomos specialiose dujų kamerose.

Mėsos prekyba: tendencijos ir iššūkiai

Šiuolaikinėje maisto pramonėje mėsos produktus gaminančios įmonės užima ypač svarbią vietą. Nuo dešrų, kumpių ir vytintos mėsos iki įvairių daržovių, kurios papildo mėsos asortimentą, šios įmonės nuolat tobulina savo gamybos procesus, kad užtikrintų aukščiausią kokybę ir maistingumą. Mėsos produktus gaminančios įmonės didžiuojasi savo turima patirtimi bei technologijomis, kurios padeda užtikrinti ne tik skanius, bet ir sveikus maisto produktus.

Tradiciniai mėsos gaminiai, tokie kaip dešros ir kumpiai, yra populiarūs tiek šviežiose, tiek jau paruoštose formose, ir juos mėgsta ne tik vietiniai, bet ir tarptautiniai vartotojai. Vytinta mėsa, turinti savitą skonį ir aromatą, taip pat užima svarbią nišą šių produktų rinkoje.

Vienas iš svarbiausių aspektų, susijusių su mėsos produktais, yra jų šviežumas. Žalia mėsa, pavyzdžiui, yra aukštos kokybės maisto produktas, tačiau ji turi būti vartojama laiku, kad būtų išvengta galimo užteršimo. Todėl mėsos produktus gaminančios įmonės investuoja į efektyvius saugojimo ir transportavimo sprendimus.

Dešros ir dešrelės yra kiti du mėsos produktai, kurie dažnai pasitaiko mūsų maisto racione. Dešros gamyboje naudojamos specialios prieskonių ir ingredientų formulės, kurios suteikia šiems produktams unikalų skonį. Be to, dauguma mėsos gamintojų naudoja tik natūralius ingredientus, nes vartotojai vis labiau vertina sveiką ir natūralų maistą.

Kumpiai, kurie dažnai gaminami iš kiaulienos ar jautienos, turi savo unikalią gamybos technologiją. Kumpių gamyba gali užtrukti kelias savaites ar net mėnesius, priklausomai nuo pageidaujamo skonio ir tekstūros.

Vytinta mėsa, dar žinoma kaip rūkyta arba sūdyta mėsa, yra populiari įvairiose kultūrose. Šis gaminys dažnai naudojamas kaip užkandis, jį galima patiekti su sūriu, džiovintomis vaisių ar net grūdų kepiniais. Dėl ilgesnio galiojimo, vytinta mėsa yra puikus pasirinkimas tiems, kurie keliauja, kadangi ji nesugenda greitai.

Mėsos prekyba tapo ypač dinamiška ir konkurencinga sfera. Su vis daugiau vartotojų, ieškančių aukštos kokybės mėsos produktų, prekybos tinklai ir mažmenininkai nuolat tobulina savo pasiūlymus, kad atitiktų besikeičiančius rinkos poreikius. Dėl šios priežasties, mėsos produktus gaminančios įmonės stengiasi bendradarbiauti su mažmenininkais, kad galėtų užtikrinti savo gaminių matomumą ir prieinamumą.

Vis daugiau žmonių įvertina etišką mėsos gamybą ir tvarumą. Dėl šios priežasties mėsos produktus gaminančios įmonės stengiasi atitikti tvarumo standartus, siūlydamos produktus iš gyvulių, kurie buvo laikomi be jokių antibiotikų ar hormonų.

Galų gale, mėsos prekyba yra neatsiejama maisto pramonės dalis, kuri nuolat plečiasi ir keičiasi. Mėsos produktus gaminančios įmonės, pasiūlančios platų asortimentą nuo dešrų iki išskirtinių mėsos gaminių, atspindi šiuolaikinius vartotojų poreikius ir pageidavimus. Su šiuolaikinėmis technologijomis ir išspręstomis tiekimo grandinėmis, šios įmonės gali užtikrinti aukščiausios kokybės produktus, kurie patenkins net pačius išrankiausius pirkėjus.

Darbo drabužių nuoma maisto pramonėje

Puikiai išmanome šios pramonės keliamus reikalavimus - jie yra vieni griežčiausių. „FoodinPro“ drabužiai pasižymi ypač plačiu pritaikymu, mat jie gali būti lengvai derinami tiek tarpusavyje, tiek su jau turima apranga. Be to, klasikinis drabužių dizainas buvo papildytas inovatyviais sprendimais - funkcionaliomis detalėmis, kurios prisideda prie komfortiškų darbo sąlygų kūrim...

Situacija Biržų rajone: turgaus nuomos iššūkiai

Biržų valdžia pateko į keistą situaciją - paskelbė aukcioną, nors suvokia, kad jis greičiausiai bus absurdiškas. Kas norės nuomotis valstybės žemės sklypą, padengtą privačiu asfaltu? Valstybei priklausantis žemės sklypas Jono Basanavičiaus g. Aukcione gali dalyvauti ir asfalto savininkas. Vedėja tvirtino nežinanti, kas tas savininkas. Šio sklypo nuomos klausimą svarstant rajono tarybos posėdyje, teko daryti pertrauką ir sprendimo projektą pildyti. Pradinė nuomos kaina aukcio-ne - 1,5 tūkst. eurų per metus, arba 124 eurai per mėnesį.

Politikai klausė L.Munikienės, kodėl numatytas toks ilgas laikas? Specialistė ir meras Kęstutis Knizikevičius aiškino, kad aukciono laimėtojui reikia duoti laiko sutvarkyti dokumentaciją, pasamdyti darbuotojus. Tarybos nariai patys audrinosi, bet drausmino kitus nekalbėti iš savo vietų. „Statinių statybos vyks neasfaltuotoje savivaldybės žemėje. O asfaltuotoje aikštelėje prekyba gali toliau vykti. „Ramono laikais nepavyko parduoti „Maximai“ tos aikštelės, tai dabar atiduodame. Žmonėms paaiškinkime, kad jie atsidurs po „Maximos“ sparneliu, gal leis, o gal neleis prekiauti po 5 metų.

„Administracijos direktoriumi yra buvęs ir Vidas Eidukas - nuo valstiečių. Nesakau, kad jie padarė gerų darbų. Už sprendimo projektą balsavo valdantieji, darbietės ir konservatoriai I.Varzienė, D.Barkauskas - iš viso 17 tarybos narių. „Sudėjome visus įmanomus saugiklius, kad turgus liktų. „O tai ką daryti - apsimesti, kad „Maximos“ nėra? Kitu klausimu - dėl šalia, Jono Basanavičiaus g. I.Varzienė nuogąstavo, ar tikrai prekybininkams bus leista toliau dirbti paviljone? „Jei dabar pritarsime, toliau jau nieko neišsikovosit. Be raštiškų įpareigojimų prekybininkai apsuks aplink nosį.

Liberalas Justas Greviškis reagavo į „dėžutes“. Biržų rajono valdininkai aiškiai neatsakė į žurnalistų klausimus žodžiu, todėl teko juos siųsti raštu. Pateikiame skaitytojams susirašinėjimą su meru K.Kni-zikevičiumi. Mero klausėme, ar nuomos aukcionui bus pateiktas visas beveik 80 arų sklypas ūkininkų turguje? Kam priklauso šalia veikiantis Centrinis turgus? Kaip susidarė situacija, kad valdišką žemę išasfaltavęs asmuo galėjo tapti vien tik asfalto savininku? Kokia situacija buvo susidariusi dėl turgaus žemės dabartiniam merui atėjus į valdžią? Ar nieko nedarė, kad būtų išeita iš to absurdo, kai žemė valstybinė, o asfaltas ant jos - privatus? Gal siūlė išpirkti asfaltą?

„Informuojame, kad planuojama skelbti viso sklypo J.Basanavičiaus g. 7 nuomos aukcioną. Duomenų, kas įrengė aikštelę (J.Basanavičiaus g. 7) ir kokiu pagrindu objektas registruotas Nekilnojamojo turto registre, neturime. Biržų rajono savivaldybės administracijos turimais duomenimis, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyti statinio statybos metai - 1979 m. Savivaldybės turimais duomenimis, objektas nuosavybės teise priklauso juridiniam asmeniui. Pažymėtina, kad nuo 2024 m. sausio 10 d. Biržų rajono savivaldybė tapo savivaldybės teritorijoje esančių miestų ir miestelių valstybinės žemės, nurodytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio 10 d. nutarime Nr. 32 ,,Dėl valstybinės žemės sklypų (jų dalių) ir žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotų perdavimo valdyti savivaldybėms patikėjimo teise“, patikėtine, t. y. tik nuo š. m. pradžios savivaldybėms suteikta daugiau teisių administruojant valstybinę žemę. Šiuo metu planuojama skelbti sklypo nuomos aukcioną.

Tilžės turgus Klaipėdoje: sėkmės istorija

Tilžės turgaus pagrindinė veikla yra prekyvietės administravimas bei prekybinės paskirties erdvių bei įrangos nuoma. Įmonės administracija siekia, kad prekyvietė būtų patraukli tiek verslo atstovams, tiek atvykusiems apsipirkti, todėl nuolat ieško naujų, modernesnių sprendimų ir naujų, neišnaudotų galimybių. Tilžės turgus dažnai lankomas ir mėgstamas ne tik klaipėdiečių, bet ir aplinkinių miestų bei miestelių gyventojų.

Čia po vienu stogu savo paslaugas pristato daugiau nei 900 prekybininkų, o pirkėjai nesunkiai randa viską, ko ieško. Turgavietėje galima įsigyti įvairių rūbų, avalynės, aksesuarų, žaislų, technikos bei elektronikos, reikalingų daiktų, skirtų namų buičiai, net automobilių. Patogus apsipirkimas - tai, ko siekia UAB Tilžės turgus.

Dėl naujųjų paviljonų pirkėjai gali atvykti į turgavietę jiems patogiu laiku, o ne tik tam tikromis dienomis, kaip anksčiau. Čia jie gali rasti kokybiškesnių kasdienių prekių, tokių kaip maisto produktai patrauklesnėmis kainomis, tad natūralu, kad pirkėjai mieliau renkasi turguje siūlomą produkciją. Didelę įtaką pirkėjų susidomėjimui daro ir turgaus lokacija - aplinkinių kvartalų, rajonų gyventojai nuo šiol gali pasiekti reikalingiausių prekių segmentą daug paprasčiau. Tilžės turgus - vieta, kur ypač verta apsipirkti, kai ieškote geriausios kokybės už priimtiną kainą. Čia galima derėtis, vyksta sezoniniai išpardavimai, taikomos nuolaidos įvairiausioms prekėms.

2018 metais prekyvietėje atidaryti paviljonai - erdvi ir patogi vieta tiek pirkėjams, tiek prekeiviams. Naujosios patalpos modernios ir jaukios. Trijuose paviljonuose įsikūrę pardavėjai laukia lankytojų penkias dienas per savaitę, čia įrengta 200 prekybos vietų. Tilžės turgus nesunkiai pasiekiamas tiek nuosavu, tiek viešuoju transportu. Tai - puiki vieta plėtoti smulkųjį ir vidutinį verslą, prekyvietės potencialią nesunkiai įžvelgs ir stambaus verslo atstovai.

tags: #nuoma #maisto #turguose