Mažakraujystė (anemija) nėštumo metu gali komplikuoti tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatą. Anemija yra būklė, kai organizme trūksta sveikų raudonųjų kraujo kūnelių arba hemoglobino, o tai lemia sumažėjusį deguonies tiekimą audiniams. Yra labai daug skirtingų anemijos tipų, kuriuos lemia įvairios priežastys.

Anemijos priežastys nėštumo metu
Pagrindinės anemijos priežastys nėštumo metu yra:
- Geležies trūkumas
- Folio rūgšties trūkumas
- Vitamino B12 trūkumas
Geležies trūkumas dažniausiai pasireiškia dėl padidėjusio geležies poreikio nėštumo metu, nes mamos turimą geležį pasiima vaisius. Folio rūgšties ir vitamino B12 trūkumas gali atsirasti dėl netinkamos mitybos. Be to, kai kurios ligos, tokios kaip lėtinis kraujavimas ar įvairios kraujo ligos, gali prisidėti prie anemijos vystymosi.
Nėštumo metu padidėja geležies poreikis, nes mamos turimą geležį pasiima vaisius. Vaisiui geležies nepritruks, gamtos taip suplanuota, kad vaisius gali pasiimti geležies tiek, kiek reikia, nepriklausomai nuo to, kiek tos geležies liks mamai. Geležies stokos anemija dažniausiai pasireiškia po 20 nėštumo savaitės. Įsčiose augančio vaisiaus organizmas kaupia geležies atsargas (kaulų čiulpuose, kepenyse, blužnyje). Tų atsargų vaikučiui turi pakakti gimus. Jei mamai trūks geležies, vaikutis nesukaups pakankamų jos atsargų, todėl gimus jam tų atsargų gali pritrūkti. Todėl neišnešiotiems ir mažo svorio naujagimiams kartais skiriama geležies papildų. Geležies atsargos sumažėja ir dėl nėščiųjų pykinimo, nes kaip tyčia pirmaisiais 3 mėnesiais, kai laikas kaupti geležies atsargas, moterys vemia, sutrinka virškinimas. Geležies stokos mažakraujystė dažniau pasitaiko nėščiosioms, sergančiomis lėtinėmis infekcinėmis ligomis. Mažakraujyste dažniau sergama žiemą ir pavasarį, kai trūksta vitaminų.
Kai nėščioji serga mažakraujyste, labiau "kimba" infekcijos, gresia priešlaikinis gimdymas. Pasaulyje geležies stokos anemija yra nustatoma 30-40% besilaukiančiųjų.
Anemijos simptomai
Dažniausi anemijos simptomai yra:
- Nuovargis
- Silpnumas
- Dusulys
- Galvos skausmas
- Blyškumas
Kai hemoglobino per mažai, moteris gali pajusti pati. Tada:
- Išblykšta veido oda ir gleivinės (liežuvis, burna)
- Oda gali tapti sausa, šiurkšti, vaško atspalvio
- Jaučiamas silpnumas, galima net nualpti
- Trūkinėja lūpų kampučiai
- Slenka plaukai, jie tampa šiurkštūs
- Nagai tampa trapūs, lūžinėja ir "žydi", gali įgauti šaukštelio pavidalą
- Kartais būna subfebrili kūno temperatūra (37-38°C)
- Žemas arterinis kraujospūdis (100/60 mm Hg ir mažiau)
- Mirga akyse
- Sumažėja apetitas
- Skauda galvą, ji svaigsta
- Mažėja atsparumas infekcinėms ligoms
- Dirbant fizinį darbą greitai pavargstama
- Padažnėja kvėpavimas
- Sunku susikaupti
- Greitai kinta nuotaika
- Gali atsirasti noras valgyti nevalgomus dalykus - ledą, molį, kreidą, tešlą, žalią bulvę
Anemijos diagnostika
Anemija diagnozuojama atliekant kraujo tyrimus, kurie apima hemoglobino lygio, hematokrito ir raudonųjų kraujo kūnelių skaičiaus nustatymą.
Mažakraujystės diagnostika: hemoglobino kiekis nustatomas labai greitai - per kelias minutes, atlikus kraujo tyrimą. Sveikos moters 1 litre kraujo turėtų būti 116-160 gramų hemoglobino (o geležies kiekis - 14,3-26 mmol/l). I ir III nėštumo trimestrais anemija diagnozuojama, kai hemoglobino (Hb) koncentracija kraujyje mažesnė kaip 110 g/l, II nėštumo trimestrą - kai mažesnė kaip 105 g/l.
Taip pat gali būti atliekami geležies, ferritino ir vitamino B12 tyrimai, kad būtų galima nustatyti anemijos priežastį. Nėščiųjų (kaip ir bet kuri kita) anemija yra nustatoma, atlikus kraujo tyrimą. Jis paprastai atliekamas pirmojo apsilankymo pas gydytoją metu ir vėliau kartojamas 28-32 nėštumo savaitę. Nėščiųjų anemija diagnozuojama, jei hemoglobino koncentracija yra mažesnė nei 110 g/l pirmąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą ir mažesnė nei 105 g/l antrąjį nėštumo trimestrą.
Anemijos gydymas
Anemijos gydymas priklauso nuo jos tipo ir priežasties. Dažniausiai rekomenduojama vartoti geležies papildus, folio rūgštį ir vitaminą B12. Mitybos pokyčiai, tokie kaip geležies turtingų maisto produktų, pavyzdžiui, raudonos mėsos, žuvies, pupelių ir lapinių daržovių, įtraukimas, taip pat gali padėti. Sunkesniais atvejais gali prireikti infuzijų ar net kraujo perpylimo.

Kiek reikia geležies?
Per parą žmogus turi gauti 2-2,5 mg geležies. Jos yra daugybėje maisto produktų. Daugiausiai geležies turintys produktai:
- Raudona mėsa (jautiena, veršiena, kepenys)
- Žuvis, paukštiena
- Burokėliai
- Pupos, pupelės, žalieji žirneliai
- Raudongūžiai kopūstai
- Krienai
- Petražolės, dilgėlių, burokų lapai
- Grybai
- Kiaušinių tryniai
- Džiovinti vaisiai, riešutai
- Slyvos, granatai, žemuogės, vynuogės
- Morkos
- Pomidorai
- Net bulvės
Tačiau manoma, kad žmogaus organizmas pasisavina tik 1/10 su maistu gaunamos geležies. Todėl tais gyvenimo laikotarpiais, kai geležies organizme sumažėja, reikėtų vartoti maisto papildų su geležimi. Geležies pritrūksta pastojus ir maitinant, valgant vegetarinį maistą, sergant mėnesinėmis, paauglystėje, po operacijų. Pieno produktai trukdo pasisavinti geležį. Geriausiai geležis pasisavinama su vitaminu C, todėl mėsą patariama valgyti su daržovėmis. Geležį iš organizmo "išveda" pienas, kava bei arbata, todėl geriant daug šių gėrimų irgi reikėtų vartoti geležies papildų. Iš daržovių žmogus pasisavina 2-10 proc. geležies, o iš raudonos mėsos - net 20-40 proc. Iš augalinių produktų geležis net 3 kartus geriau pasisavinama, kai šie produktai valgomi su mėsa, žuvimi ar paukštiena.
Gydytojas, įvertinęs geležies stokos riziką, išsakytus simptomus bei atliktus kraujo tyrimus, skirs geležies preparatų. Dažniausiai nėščiosioms skiriami geriamosios geležies preparatai. Nenuogąstaukite, jei nepastebite greitų rezultatų. Geležies preparatus reikia vartoti ilgai, nes pakankamas geležies kiekis organizme susikaupia tik per keletą mėnesių. Jei laikotės rekomendacijų, naudojate geležies papildus, o kraujo rodikliai negerėja praėjus 2-3 savaitėms nuo gydymo pradžios, būtina pasikonsultuoti su gydytoju hematologu.
Anemija yra gydoma geležies preparatais. Svarbu pabrėžti, kad geležies preparatai būtini, siekiant normalizuoti kraujo rodiklius ir sukaupti geležies atsargas organizme. Dažniausiai skiriami geriamieji dvivalentės (II) geležies druskų preparatai. Šie preparatai gali būti sudėtiniai, t.y. Geriamuosius geležies preparatus įprastai rekomenduojama vartoti tuščiu skrandžiu, bent 1 val. iki valgio, užsigeriant citrusinių vaisių sultimis. Kitus vaistus ar maisto papildus, jeigu juos vartojate, reikėtų vartoti tik po 2 val. pertraukos. Rekomenduojama gerti daugiau vandens, valgyti daug ląstelienos turintį maistą, nes šie preparatai kietina vidurius. Jeigu geležies preparatai nėra veiksmingi, galima įtarti folio rūgšties ir vitamino B12 trūkumą, uždegimą, infekciją, vėžinius susirgimus, inkstų funkcijos sutrikimus, vidinį kraujavimą ir kt. Kraštutiniais atvejais ir tik jeigu geriamieji geležies preparatai nepadeda, o nėštumas jau yra bent antrajame trimestre, gali būti skiriamas gydymas intraveniniais geležies preparatais. Dar rečiau prireikia eritrocitų masės transfuzijos.
Nėštumo metu geležies poreikis padidėja 2-3 kartus, todėl, net jeigu moteris neturi jokių nusiskundimų ir neserga anemija, mityba nėštumo metu turi būti subalansuota, svarbu stengtis gauti daugiau geležies su maistu. Maisto produktuose esančią geležį žmogaus organizmas pasisavina gan sunkiai, geriau pasisavinama geležis iš gyvūninių maisto produktų. Daugiausiai geležies yra galvijų ir paukščių kepenyse, tačiau jų nėštumo metu geriau vengti.
Geležies pasisavinimą slopina arbata (ypač juodoji) ir kava, pienas ir jo produktai, sėlenos, sojos ir jų produktai.
Labai svarbu, kad hemoglobino kiekis nėštumo metu būtų normalus. Laisvos geležies perteklius audiniuose yra siejamas su laisvųjų radikalų atsiradimu ir oksidaciniu stresu, o tai gali pažeisti placentą.
Sveikatos ministerijos atmintinėje teigiama: „Vitaminas A. Pasitaiko situacijų, kai maistas negali užtikrinti padidėjusio geležies poreikio, nes su maistu pasisaviname tik 5-30 proc. geležies.
Rinkitės geležimi praturtintus produktus. Atminkite, kad geležis geriausiai pasisavinama iš mėsos. Taigi, raudona mėsa, žuvis, paukštiena yra tinkami pasirinkimai. Žinoma, nepamirškite ir ankštinių daržovių, grūdų, žalios spalvos daržovių, džiovintų vaisių.
Vitaminas C. Šis vitaminas svarbus tuo, jog padeda įsisavinti geležį. Taigi, gerkite apelsinų, greipfrutų sultis, užkandžiams rinkitės vaisius, uogas, pavyzdžiui, kivi, serbentus, obuolius, braškes.
Laktoferinas. Laktoferinas - tai medžiaga, natūraliai išskiriama organizme (seilėse, ašarose, priešpienyje, piene, uždegimo vietose ir kt.). Laktoferinas yra geležies transporteris organizme. Laktoferinas padeda ne tik išnešioti geležį, bet ir ją įsisavinti. Gydytojai patvirtina, kad dažnu atveju pacientai daro klaidą, pamiršdami vartoti laktoferiną.
Polifenolis. Jo gausu arbatoje ir kavoje. Kadangi polifenolis trukdo geležies įsisavinimui, todėl ypač valgant reikėtų vengti gerti arbatą ar kavą.
Varis. Varis atlieka svarbią funkciją - transportuoja geležį į kaulų čiulpus. Varis taip pat svarbus mikroelementas nervinių impulsų perdavimo funkcijai atlikti.
Geriausia anemijos profilaktika - subalansuota mityba ne tik nėštumo metu, bet ir planuojant kūdikį. Taip pat pasitarkite su gydytoju, pasikonsultuokite dėl maisto papildų su geležimi vartojimo. Optimalu rinktis geležies papildus kartu su folio rūgštimi (ji organizmui padeda lengviau pasisavinti geležį bei yra rekomenduojama visoms nėščiosioms) ir vitaminu B12. Pritrūkus šio vitamino, eritrocitai tampa labai dideli, greitai suyra, todėl negali atlikti deguonies pernešimo funkcijos.
Šaltinis: Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. „Mažylis“ 2019m. Nr.